2024-ieji – Dainų šventės metai.

Traupio bibliotekoje surinkta kraštotyrinė medžiaga byloja apie didelį traupiečių choristų ir šokėjų aktyvumą nuo pat pirmosios Lietuvoje Dainų šventės.

Į muzikinę veiklą traupiečiai aktyviai įsijungė nuo 1907 metų, kai į miestelį atsikraustė vargonininkas ir talentingas chorvedys Petras Sližys. Jis subūrė net kelis chorus – vietinį ir aplinkinių bažnytkaimių. Tie chorai giedojo ne tik bažnyčioje, jie dalyvaudavo šaulių ir pavasarininkų kultūrinėje veikloje. Repertuarai buvę solidūs, chorai atlikdavo sudėtingas mišių giesmes ir dainas. Traupio šv. Onos bažnyčios choras net tris kartus – 1924, 1928 ir 1930 metais dalyvavo Lietuvos dainų šventėse Kaune. 1928 m. vargonininkas P. Sližys apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. Bažnyčios choro giedamomis lotyniškomis mišiomis žavėdavosi Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Petras Sližys išaugino ir į mokslus išleido visus šešis savo vaikus, iš kurių Pranas, Stasys ir Bronius tapo muzikais – vargonininkais ir chorvedžiais.

P. Sližiui išvykus iš Traupio į Vilnių pas sūnus, choristų veikla nutrūko. Sovietmečiu daininguosius traupiečius vėl subūrė į Traupį atvykęs meno vadovas Bronius Grigas. Tuomet Traupio miestelio choras laikytas vienu stipriausių kolektyvų rajone, dainavęs Dainų šventėse.

1970-ųjų metų respublikinėje Dainų šventėje dalyvavo Traupio kultūros namų dainininkai, parengti tuometinio meno vadovo Jono Miškevičiaus. Į Dainų šventę tuomet vyko jungtinis Traupio ir gretimo Repšėnų kaimo kultūros namų choras.

Iš choristės, mokytojos Veronikos Rimšienės užrašytų prisiminimų: „Respublikinės Dainų šventės repertuaras buvo nelengvas: reikėjo išmokti gana sunkias dainas: „Kantata“, „Padangėj mūsų šiandien šventė“, „Kur Nemunas teka“, „Kur bėga Šešupė“ ir kitas. Nuvykus į Vilnių, prasidėjo repeticijos, net po tris į dieną. Jos vyko Vingio parke (estradoje). Iš pradžių labai jaudinomės, nes nežinojome, kaip skambės mūsų daina 30-tūkstantinėje minioje. Čia mes susipažinome su kompozitoriais ir dirigentais: K. Kavecku, L. Abariumi ir kitais. Dainų šventė paliko nepaprastai gilų įspūdį. Atrodė, kad iš daugiatūkstantinės estrados minios dainuoja visa Lietuva, o toje minioje ir mes – maža saujelė traupiečių. Grįžome pilni įspūdžių ir ryžto dar geriau dainuoti. Meno vadovas Jonas Miškevičius buvo apdovanotas Respublikinės Dainų šventės garbės raštu“.

Sovietmečiu buvo organizuojamos rajoninės Dainų šventės Anykščių Dainuvos slėnyje ir rajono miesteliuose. 1950 -1970 m. laikotarpyje Traupio saviveiklininkų buvo išties didelis būrys, vien dainininkų – per 40. Dainų šventės tuo metu vykdavo Troškūnų estradoje, nes Traupio miestelis priklausė Troškūnų rajonui.

Iš užrašytų buvusios saviveiklininkės, mokytojos Stasės Budginienės prisiminimų: „1957 metais meninę saviveiklą Traupyje pradėjo organizuoti priaugančios vidurinės mokyklos direktorius Antanas Marcinkevičius. Jis mokėjo skambinti pianinu ir galėdavo akomponuoti, mokykloje suorganizavo mokytojų ansamblį. Prieš tai A. Marcinkevičius dainavęs Vilniaus radijo komitete. Patirtis, ten įgyta, ir meilė dainai padėjo suburti dainos mėgėjus į dainų kolektyvą. Pagrindiniai ir pirmieji dainininkai šiame ansamblėlyje buvo Kazys ir Stasė Budginai, Bronius ir Leokadija Žiliai, Gromulai. Iki 1961 m. Traupio apylinkėje nebuvo kultūros namų. Visos kultūrinės priemonės vykdavo Traupio vidurinės mokyklos salėje arba Girelės pradinėje mokykloje. Antanui Marcinkevičiui išvykus, į Traupio vidurinę mokyklą atvyko muzikos mokytojas Kazimieras Bareikis. Jo iniciatyva veikė didelis moksleivių choras, kultūros namų choras, gausiai vykdavo į apžiūras ir dainų šventes. Tuomet Traupio kultūros namų choras buvo pasiekęs didžiausią klestėjimą – priklausė apie 40 dainininkų.”

Nuo aštunto dešimtmečio meno saviveikloje pradėjo aktyviau dalyvauti ir Traupio šokėjai. Traupio kultūros namų istorijoje minima, kad Traupio kultūros namų šokių ratelis įsikūrė dar iki 1961-ųjų metų, kai buvo pastatyti kultūros namai Traupyje. Didelę iniciatyvą, suburiant šokėjus, parodė mokytoja Žilienė Leokadija. Vėliau meno vadovai vis keitėsi, šokėjus pasirodymams ruošė meno vadovai Elena Keraitienė, Petras Rauplys, Mikeliai, Jonas Miškevičius. Šokėjai dalyvaudavo rajono Dainų šventėse. Atėję dirbti į Traupį meno vadovai Rima ir Sigizmundas Kupriai ėmėsi mokyti šokėjus Dainų šventės repertuaro ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvui teko garbė dalyvauti 1980-ųjų metų respublikinėje Dainų šventėje.

Tautinių šokių kolektyvo klestėjimas buvo pasiektas, kai jam vadovauti pradėjo meno vadovė Janina Aukštuolienė – Savickienė. 1985 metais Traupio kultūros namų tautinių šokių kolektyvas, pasipuošęs naujais tautiniais drabužiais, vyko į Vilnių, į respublikinę Dainų šventę. Meno vadovė Janina Savickienė prisimena, kad ilgą laiką Traupio kultūros namų pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas buvo vienintelis toks kolektyvas rajone, todėl buvo siunčiamas dalyvauti įvairiose apžiūrose Lietuvoje. Ruošiantis respublikinei Dainų šventei, rajono valdžia kolektyvui išskyrė naują tautinę aprangą. Į Dainų šventę kolektyvą išlydėjo Traupio valdžios atstovai.

Meno mėgėjų kolektyvo ugnelė negęsta iki šių dienų. Traupiečius ir aplinkinių vietovių žiūrovus džiugina Traupio senjorių šokių kolektyvas „Pavakarys“. Kolektyve dar šoka ir dvi respublikinės Dainų šventės dalyvės. Nors ir sulaukę virš 80-ies metų, močiutės nebijo lipti ant scenos, drąsinamos meno entuziastės Janinos Savickienės.

Traupio bibliotekoje nuo rugpjūčio mėnesio veikia paroda „Traupiečiai – Dainų šventės dalyviai“, kurioje eksponuojamos fotonuotraukos ir aprašymai nuo pat pirmosios 1924-ųjų Dainų šventės su garsiuoju Traupio bažnyčios choru, iki 1985-ųjų, kai klestėjimą buvo pasiekęs Traupio kultūros namų tautinių šokių kolektyvas. Paroda bus eksponuojama iki šių metų pabaigos.

Traupio bibliotekos informacija