Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio atminimo kambarys

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos erdvėse įkurtas Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio (1903–1989) – atminimo kambarys. Tarpukariu I.Girčys buvo vienas svarbiausių ir produktyviausių spaudos fotografų, kuriam spaudė ranką ir už nuotraukas dėkojo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, tuometinės vyriausybės nariai, prieškario laikų įžymybės.

Pasak menotyrininko Tomo Ivanausko, spaudos fotografas I. Girčys tarpukariu pagal savo atliktų darbų reikšmę ir aktyvumą buvo antras, po geriausiu tuo metu fotografu laikomo Vytauto Augustino. Už savo straipsniuose keliamas pagrindines tarpukario Lietuvos nacionalinės fotografijos problemas I. Girčys įtrauktas į Margaritos Matulytės ir Agnės Narušytės parengtą monografiją „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945“ (2016 m.). (Tomas Ivanauskas „Lietuvių fotografų reikalu“, p.375–384.).

Erdvė, skirta pagerbti I. Girčio paveldą, Anykščių viešojoje bibliotekoje įkurta 2019 metais, įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Spaudos fotografo I. Girčio kambarys – traukos centras ir kūrybinė erdvė“. Įgyvendinant projektą, kambario interjerui pritaikytas specialus apšvietimas, sienos padengtos fotografijų vaizdais. Sienų užpildymui, kaip eksponatai, panaudotos išlikusios I. Girčio nuotraukos. Nuotraukų kopijos pateikiamos kaip kambario interjero elementas. Vizualųjį edukacinės instaliacijos tekstą papildo fotografijos istorikų trumpi tekstai ir žymių anykštėnų mintys bei prisiminimai apie I. Girčį, pristatoma fotografo biografija. Atminimo kambaryje eksponuojami I. Girčio, kaip fotografo, daiktai (fotoaparatai, akiniai, nuotraukų ryškinimo įranga ir kt.). Eksponuojamose I. Girčio nuotraukose užfiksuoti prieškario Kauno ir pokario Anykščių vaizdai, galima pavartyti tarpukario žurnalus „Jaunoji karta“, „Karys“ bei kitus leidinius, kuriuose publikuoti I. Girčio straipsniai ir fotografijos. Lankytojai išvys ir metalo dailininko Romualdo Inčirausko sukurtą metalo plastikos kompoziciją fotografui I. Girčiui atminti (2018 m.).

Žvelgiant į priešistorę, reikia pažymėti, kad Anykščių gyventojai žinojo I. Girčį kaip fotografą, tačiau daugelis manė, kad jis fotografuoja tuščiu aparatu, nes ne visiems, kuriuos fotografavo, pateikdavo nuotraukas.

Fotografijos mėgėja ir tyrėja, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narė, teisės mokslų daktarė Irma Randakevičienė nusprendė ieškoti I.Girčio nuotraukų. Jai pavyko atrasti visą dėžę negatyvų (apie 60 tūkstančių kadrų) I. Girčio sūnaus Viliaus Girčio (1952–2022) namuose. 2013 m. V. Girčys sutiko, kad jo tėvelio Izidoriaus negatyvų archyvas būtų perkeltas į skaitmenines laikmenas. Beveik dvejus metus I. Randakevičienė kantriai skenavo negatyvus, susistemino nuotraukas ir nuo to laiko dalis nuotraukų tapo viešai prieinamos per socialinius tinklus.

Dr. Irma Randakevičienė atrado ir padėjo išsaugoti įspūdingą fotografijos paveldą. Be jos pastangų, šiandien niekas nežinotų, kokį didžiulį fotografijos archyvą saugojo Anykščių krašte gyvenęs spaudos fotografas I. Girčys.

Priminsime, kad I. Girčys gyveno Anykščių krašte po Antrojo pasaulinio karo. 1948 m., pradėjus leisti laikraštį „Kolektyvinis darbas“ (dabar – „Anykšta“), jis tapo pirmuoju Anykščių krašto spaudos fotografu. Jo fotonuotraukos iš pokario laikotarpio yra kaip vaizdinė Anykščių enciklopedija. Nepaisant to, kad daugelis žmonių neturėjo jo padarytų nuotraukų, šiuo metu dalis jų tapo viešai prieinamos virtualioje erdvėje. Nuo 2014 m. nemažai archyvinių nuotraukų A.Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratoriaus Tautvydo Kontrimavičiaus dėka perkelta į Anykščių krašto fotoalbumą Anykščių krašto fotoalbumas (anykstenai.lt).

2017 m. liepos 22 d. fotografo I. Girčio negatyvai ir suskaitmenintos nuotraukos buvo perduoti Anykščių viešajai bibliotekai, kur šiuo metu saugomi ne tik negatyvai, bet ir I. Randakevičienės nuskenuotos 33 865 nuotraukos.

2018 m. liepos 20 d. ant Anykščių viešosios bibliotekos pastato fasado įrengtas meninis memorialinis ženklas su įrašu „Sustabdytos gyvenimo akimirkos / fotometraštininkas / Izidorius Girčys / 1903–1989“. (Šios idėjos įgyvendinimą finansiškai parėmė Vilniaus anykštėnų bendrija, vadovė Regina Smetonaitė). https://nyksciai.lt. Atminimo lentelės meninio sprendimo-projekto autorius – metalo skulptorius, medalininkas Jonas Žukas (1940–2019).

I. Girčio nuotraukos tapo svarbiu vizualiniu liudijimu apie Anykščių krašto istoriją. Nors daugelis žmonių jo gyvenimo metu neturėjo prieigos prie šių fotografijų, jų atradimas ir skaitmeninimas dr. Irmos Randakevičienės dėka leido atverti I. Girčio kūrybinį palikimą plačiajai visuomenei. Dabar jo nuotraukos, saugomos bibliotekoje ir viešinamos virtualioje erdvėje, suteikia galimybę naujoms kartoms pažinti praeities Anykščius ir Lietuvos gyvenimą. Izidoriaus Girčio atminimo kambarys bibliotekoje tapo traukos centru, kuris primena apie jo indėlį į Lietuvos spaudos fotografiją bei vietos istorijos įamžinimą.