Biblioteka metų eigoje atliko tyrimą apie asmenines Traupio gyventojų bibliotekėles. Atlikus
apklausą, belieka džiaugtis, kad traupiečiai yra mylintys ir vertinantys spausdintą žodį. Knygoms jų namuose – garbinga vieta, išsaugoti seni, turintys vertę leidiniai, knygų serijos, kolekcijos, foto
albumai, knygomis dalinamasi su draugais, kaimynais, diskutuojama apie perskaitytas knygas.
Apklausta 18-ka asmeninių bibliotekėlių savininkų. Mažiausioje bibliotekėlėje sukaupta 100 knygų,
didžiausioje – per 1000 knygų. Vidutiniškai traupiečių namuose „gyvena“ apie 300 knygų. Didesnė
jų dalis pirkta savo lėšomis, dalis atkeliavo iš tėvų, senelių namų, gautos dovanų, ar tiesiog
priglaustos iš tų gyventojų, kurie norėjo „išsivalyti“ namus.

Bibliotekėlėse sukaupta daugiausia grožinės literatūros leidinių, taip pat yra knygų apie sveikatą,
daržininkystę, maisto gaminimą, rankdarbius, tautosakos, psichologijos leidinių. Dauguma
gyventojų yra sukaupę knygų serijas „Pasaulinės literatūros biblioteka“, „Drąsiųjų keliai“,
„Horizontai“, „Pasaulio pasakos“, kaupia knygas apie partizanus, taip pat šiandienos populiarių
rašytojų L. Riley, E. Malūko, J. Picoult, N. Roberts, O. Tokarczuk knygas. Kiti kaupia jiems
svarbius ir emocinę vertę turinčius leidinius. Bibliotekėlės savininkė Daiva rašo: „Turiu visą rinkinį
apie Trolius Mumius (Tove Jansson) ir meškiuką Pedingtoną (Michael Bond). Pedingtono rinkinys
pildomas, nes kasmet išleidžiama po naują vertimą. Pradėjus gyventi Anykščių krašte ėmė rastis
knygos apie Anykščių kraštą, kraštotyrininkų leidiniai. Turiu apie 20 knygų apie augalus,
daržininkystę, gėlininkystę ir pan. Apie 50 knygų yra iš sveikatingumo srities“.

Vertingiausiomis traupiečiai įvardija knygas: „Testamentas“, „Šeimininkės vadovas (1957 m.),
Michael Baigent „Jėzaus byla. Šokiruojantis tiesos atskleidimas“, A. Žarskaus „Virsmų knyga“, O.
Klikūnaitės „Rankdarbiai“, J. Adomavičiaus „Kvieslys sveikaton“ 7 tomai, albumai „Pasaulio
gėlės“, „Didieji pasaulio stebuklai“, „Mezgimas“ (1958m.), A. Mickevičiaus „Kvepalai“, J.
Baltušio knygas ir kt.

Seniausios knygos traupiečių bibliotekėlėse: „Giesmių knyga arba kantičkos“ (1906 m. išleista
Tilžėje), pjesių rinkinys (1934 m.), Korsak „Balduinas I“(1939 m.), S. Golubovas „Bagrationas“
(1949 m.), LI GI Jonas „Žemė“ (1954 m.), Panasas Mirnas „Patvirkėlė“(1946 m.), St. Vaineikienė
„Vaišvila“ (1950 m.), „Gudrūna“ (1927 m.), A. Mickevičiaus poezija (1988 m., lenkų kalba), E. M.
Dostojevskis „Lošėjas“ (1921 m.) ir kitos.

Įvardintos ir storiausios knygos: „Valdas Adamkus. Paskutinė kadencija“, J. Baltušis „Vietoj
dienoraščio“, Jaroslavas Hašekas „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, Tenzinas Puncogas „Tyrojo
krištolo vėrinys“, L. Riley „Atlantas“, V. Hugo „Vargdieniai“ ir kitos.

Traupiečiai saugo ir vertina knygas su autografais ar dovanojimo įrašais. Beveik kiekvieno
gyventojo namuose rasime kraštiečių knygų su autografais: a.a gamtininko S. Obelevičiaus, kun. St.
Galvydžio, rašytojų B. Silevičienės, G. Stankevičiaus. Skaitytoja Daiva surinkusi autografus iš
Ginos Viliūnės, Dovilės Štuikienės, Juozo Gaižausko, Arkadijaus Vinokuro, Liudo Mažylio ir kitų,
o vertingiausia jai knyga Rimanto Šavelio „Tadas Blinda“. „Vertinga, nes gavau ją, kai tik knyga
buvo išleista, Šavelis lankėsi mano tėvų namuose, jis mano tėčio pusbrolis“ – rašo Daiva.

Traupio pasakorės Elenos Juzėnienės (šįmet minėjome jos 100-ąsias gimimo metines) bibliotekėlę
plačiai aprašė jos dukra Irmina: „Biblioteka kaupta seniai, joje ir tėčio Mykolo Gutausko knygos,
maldaknygė, periodika. Elena Gutauskaitė-Juzėnienė kaupė ir skaitė knygas visą savo gyvenimą,
nes turėjo Troškūnų knygyne nuostabų A. Baltrūną (Saulutę), kuris tiesiog pasiūlydavo knygas.

Sukauptos „Drąsiųjų kelių“, „Horizontų“, „Siluetų“ serijos, lietuvių ir užsienio rašytojų knygos. Yra
J. Paukštelio, P. Cvirkos, J. Baltušio, M. Sluckio, I. Simonaitytės, R. Bieliausko, V. Bubnio, K.
Binkio, K. Borutos, E. Hemingvėjaus, V. Hugo, Ž. Verno ir daugelio kitų lietuvių ir užsienio
rašytojų knygos. Jos atėjo įvairiai, dauguma yra pirktos. Kai kurios gautos dovanų: „Mezgimas“
1958, „Rankdarbiai“ 1954, paveldėtos. Daug laikraščių ir žurnalų buvo prenumeruojama:
Kolektyvinis darbas, Tiesa, Valstiečių laikraštis, Jaunimo gretos, Mokslas ir gyvenimas, Švyturys,
Nemunas. Yra Š. Pranciškaus Varpelis: Lietuvių tretininkų ir Šv. Antano mylėtojų laikraštis kovo
mėn. 1931 nr. 3. Didžioji dalis bibliotekos sukaupta asmeninėmis lėšomis. Yra senųjų spaudinių
„Katalikų tikybos katekizmas“ 1933 m., „Kalendorius ir Bažnyčios žinios“ 1930 m. Vertingiausios
knygos – Mykolo Gutausko „Maldaknygė“ 1939 (lenkų k.), Juozo Baltušio „Gieda gaideliai“ su
autoriaus autografu. Ją E. Juzėnienei, tuo metu su traupiečių teatro mėgėjų kolektyvu atlikusiai
pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Gieda gaideliai“ Anykščių kultūros centre, įteikė pats autorius
Juozas Baltušis. Į biblioteką yra patekusių senų knygų: mirus Traupio klebonui Meliui (1881 –
1969) kunigas St. Galvydis leido tėčiui J. Juzėnui pasiimti knygų iš jo bibliotekos. Dauguma knygų
bažnytinio turinio, rusų kalboje. Nemažai tautosakinių knygų, jose – pasakorės pastabos, žymekliai,
iš jų buvo renkamasi tekstai pasakojimams, kai kurios knygos pažymėtos pavarde Juzėnienė.
Knygomis visą laiką E. Juzėnienė dalinosi, skolino, labai džiaugėsi, kad žmonės skaito, mėgdavo
aptarti perskaitytas knygas, – rašo pasakorės dukra Irmina.

Viena traupiečių šeima yra priglaudusi pedagogo, poeto iš gretimo Pusbačkių kaimo Vytauto
Striogos (1924 – 1992) asmeninę biblioteką. Jis yra išleidęs poezijos rinkinį „Gyvenimo aidai“
(1992 m.).

Traupio bibliotekos skaitytojų klubo„Atgaiva“ rudens susitikime buvo aptartos klubo narių
asmeninės bibliotekos. Tuomet buvo dalijamasi bibliotekėlių atsiradimo istorijomis ir pašnekesiais
apie knygas, kurios kelia ypatingus prisiminimus.

Traupio bibliotekos informacija