Prieš dešimtmetį (2014 m.) pirmą kartą Anykščiuose buvo organizuota spaudos fotografo Izidoriaus Girčio nuotraukų paroda „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“. Paroda organizuota Anykščių viešojoje bibliotekoje, o jos iniciatoriai teisininkė, kraštotyrininkė dr. Irma Randakevičienė ir muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius. Ekspozicijoje buvo pristatytos I. Girčio XX amžiaus laiko tėkmėje fiksuotos nuotraukos, kuriose įvairūs Anykščių miesto praeities vaizdai. Praėjus penkmečiui nuo parodos pristatymo (2019 m.) Lietuvos Respublikos Seimo narys anykštėnas Antanas Baura atvėrė fotografijų parodą „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“ LR Seimo III rūmų parodų galerijoje, o dešimtmečio proga paroda vėl eksponuojama Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje.
Parodą aplankyti kviečiame Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje.
— — — —
Izidorius Girčys gimė 1903 m. vasario 28 d. Bradesių kaime Zarasų rajone. Mokėsi Šiaulių fotostudijoje „Lietuva“. Panevėžio krašte, Ramygaloje atidarė savo fotostudiją. Pradėjo siųsti nuotraukas į žurnalus ir taip ėmėsi žurnalistinės fotografijos. 1933 m. persikėlė gyventi ir dirbti į Kauną.
Tapęs spaudos žurnalistu I. Girčys bendradarbiavo su populiariausiais Lietuvos Respublikos periodiniais leidiniais. Jo reportažines bei temines nuotraukos dažnai spausdino: „Trimitas“, „Karys”, „Policija”, „Lietuvos aidas”, „Mūsų Vilnius”, „Jaunoji karta”, „Lietuvos geležinkelininkas”. Daug kartų I. Girčys fotografavo Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, kitus žymius to meto žmones. Nuo 1937 m. buvo Lietuvos fotografų-profesionalų draugijos narys.
Pasak menotyrininko Tomo Ivanausko, spaudos fotografas tarpukariu pagal savo atliktų darbų reikšmę ir aktyvumą buvo antras, po geriausiu tuo metu fotografu laikomo Vytauto Augustino. Už savo straipsniuose keliamas pagrindines tarpukario Lietuvos nacionalinės fotografijos problemas I. Girčys įtrauktas į Margaritos Matulytės ir Agnės Narušytės parengtą monografiją „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija, 1839–1945“ (2016 m.). (Tomas Ivanauskas „Lietuvių fotografų reikalu“, p.375–384.)
1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo metais I. Girčys su šeima gyveno žmonos tėviškėje Pusbačkių kaime Anykščių rajone. 1945–1948 m. Troškūnuose, Anykščių rajone jis vertėsi privačia fotografo praktika, buvo atidaręs savo fotostudiją. Pokario metu važiuodavo su dviračiu į miškus, fotografuodavo laisvės gynėjus. 1948 m. pabaigoje Anykščiuose pradėjus leisti rajono laikraštį, I. Girčys tapo pirmuoju Anykščių krašto spaudos fotografu. Iki 1955 m. jis dirbo redakcijose fotokorespondentu ir žurnalistu. Buvo laikomas asmeniniu rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko fotografu.
Izidorius Girčys mirė 1989 m. gegužės 2 d. Anykščiuose. Palaidotas Traupio (Anykščių raj.) kapinėse.
— — —
Reikia pažymėti, kad Anykščių gyventojai žinojo I. Girčį kaip fotografą, tačiau daugelis manė, kad jis fotografuoja tuščiu aparatu, nes ne visiems, kuriuos fotografavo pateikdavo nuotraukas. Fotografijų mėgėja ir tyrėja, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narė, teisės mokslų daktarė Irma Randakevičienė nusprendė ieškoti I. Girčio nuotraukų. Jai pavyko atrasti visą dėžę negatyvų (apie 60 tūkstančių kadrų) I. Girčio sūnaus Viliaus Girčio (1952–2022) namuose. 2013 m. rugpjūčio 16 d. Vilius Girčys perdavė negatyvus Irmai Randakevičienei ir sutiko, kad jo tėvelio Izidoriaus foto negatyvų archyvas būtų naudojamas kultūros ir kraštotyros tikslams. Beveik dvejus metus kraštotyrininkė kantriai skenavo negatyvus, sistemino nuotraukas. 2017 m. liepos 22 d. I. Girčio negatyvai ir suskaitmenintos nuotraukos buvo perduoti Anykščių viešajai bibliotekai, kur šiuo metu saugomi ne tik negatyvai, bet ir I. Randakevičienės nuskenuotos 33865 nuotraukos.
2014 m. Anykščių viešojoje bibliotekoje I. Randakevičienės ir Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratoriaus Tautvydo Kontrimavičiaus iniciatyva surengta pirmoji personalinė fotografo paroda „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“, kurią dabar, praėjus dešimtmečiui, vėl galima išvysti Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje.
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekoje 2017 m. įkurtas Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio (1903–1989) – atminimo kambarys. Jo interjerui pritaikytas specialus apšvietimas, sienos padengtos autoriaus fotografijų vaizdais. Sienų užpildymui panaudotos išlikusios I. Girčio nuotraukos. Nuotraukų kopijos pateikiamos kaip kambario interjero elementas. Vizualųjį edukacinės instaliacijos tekstą papildo fotografijos istorikų trumpi tekstai ir žymių anykštėnų mintys bei prisiminimai apie I. Girčį, pristatoma fotografo biografija. Kambaryje eksponuojami I. Girčio, kaip fotografo, daiktai (fotoaparatai, akiniai, nuotraukų ryškinimo įranga ir kt.)
Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio atminimo kambaryje eksponuojami I. Girčio nuotraukose užfiksuoti prieškario Kauno ir pokario Anykščių vaizdai, galima pavartyti tarpukario žurnalus „Jaunoji karta“, „Karys“ bei kitus leidinius, kuriuose publikuoti I. Girčio straipsniai ir fotografijos. Lankytojai išvys ir metalo dailininko Romualdo Inčirausko sukurtą metalo plastikos kompoziciją fotografui I. Girčiui atminti (2018 m.).
Izidoriaus Girčio palikimas yra ne tik svarbi Anykščių, bet ir visos Lietuvos fotografijos istorijos dalis. Jo darbai, fiksuojantys įvairius praeities vaizdus, tapo vertingu kultūriniu paveldu, kuris buvo atgaivintas ir puoselėjamas šių dienų iniciatyvomis. Paroda „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“ ir atminimo kambarys Bibliotekoje leidžia iš arčiau susipažinti su spaudos fotografo gyvenimu ir kūryba, o taip pat išsaugoti jo darbus ateities kartoms. Anykštėnų pasakojimai ir išsaugotos nuotraukos rodo, kad I. Girčys buvo žmogus, kuris fiksavo viską, kas jam atrodė įdomu ir paliko įspūdingą paveldą. Anykščių pokario I. Girčio fotonuotraukų periodas be galo reikšmingas anykštėnams, nes fotografo darbai – tai vaizdinė Anykščių enciklopedija.
