Nuo rugpjūčio 20 d. iki rugsėjo 20 d. bibliotekoje, prie Knygų mainų lentynos, veikė Atminties dėžutė „Kultūriniai prisiminimai“, skirta Europos paveldo dienoms. Užsukę į Anykščių viešąją biblioteką, lankytojai buvo kviečiami ant lapelio užrašyti prisiminimus ir juos įmesti į dėžutę „Kultūriniai prisiminimai“. Savo prisiminimais apie Anykščius ir Anykščių viešają biblioteką pasidalijo ir į Atminties dėžutę įmetė raštelius apie dvi dešimtys bibliotekos skaitytojų ir lankytojų. Šiek tiek ilgesnius prisiminimus užrašė: knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ narys Artūras Šajevičius, skaitytoja iš Debeikių Liubovė Akatjeva, Elmininkų bibliotekos bibliotekininkė Ramūnė Vilėniškienė, mokslininkė geografė dr. Regina Morkūnaitė ir pedagogė Virginija Vilčinskienė.
Aktyvus bibliotekos lankytojas A. Šajevičius į prisiminimų dėžutę įmetė popieriaus lapą su tokiais žodžiais: „Prisimenu, kai pirmą kartą peržengiau bibliotekos slenkstį. Tai buvo gal antroje ar pirmoje klasėje. <…> Beveik visi vaikai smalsumo vedami ėjo apsižvalgyti. Ir visi rasdavo sau po knygą, o išeidavo degdami noru kuo greičiau ją atsiversti. Aš taip pat, kaip ir visi kiti – pro duris išėjau su knyga. Tapau nuo tada iki šiol pastoviu bibliotekos lankytoju. Vaikystėje man skaitydavo prieš miegą mama arba jos tetulė Jadvyga“.
L. Akatjeva iš Debeikių prisiminimų lapelyje užrašė, kad pirmą kartą Anykščių viešojoje bibliotekoje, įsikūrusioje senajame Okuličiūtės dvarelio pastate, apsilankė 1985-aisias metais. Anuomet dar visai jaunutei Liubai įspūdį padarė malonios, mandagios ir paslaugios šioje kultūros įstaigoje dirbančios bibliotekininkės. L. Akatjeva rašo, kad, kai gali, visuomet užsuka į biblioteką.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V. Vilčinskienė apie Viešosios bibliotekos kolektyvą užrašė ir į dėžutę „Kultūriniai prisiminimai“ įdėjo tokį tekstą: „Prisimenu, kaip, atėjusią į naująją Anykščių biblioteką, pasitiko Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Vyta Budavičienė – labai inteligentiška moteris. Ji diplomatiškai įpiršo skaitytojo bilietą ir pavertė mane aktyvia skaitytoja. Vėliau susidraugavau ir su kitomis darbuotojomis: Judita Skačkauskiene, Audrone Šidlauskiene, Regina Jakovleviene, Danguole Matuliene. Deja, Reginos nebėra… Kūrybingi ir šilti santykiai užsimezgė su Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audrone Berezauskiene – žmogumi-orkestru, ypatingai gabia, darbščia, talentinga, kupina idėjų bibliotekos pažiba. Su savo pavaldinėmis Ligita Matuliene ir Birute Venteraitiene – tai stiprus ir tvirtas kumštis. Liudvikos ir Stanislovos Didžiulių viešojoje bibliotekoje vyrauja darbinė, draugiška atmosfera. Danguolė ir Judita dažnai pasiūlo perskaityti įdomią knygą. Nė vieno karto nenusivyliau. Čia gera sugrįžti.“
Mokslininkė geografė, tautodailininkė dr. Regina Morkūnaitė apie savo apsilankymus Viešojoje bibliotekoje užrašė šitaip: „Atsimenu, kai dar gyvas buvo mano tėvas, kaip vis grįždavo iš J. Biliūno gatvėje esančios bibliotekos vis daugiau žibančiomis akimis. Sakė, kad kraštotyrininkei teikia medžiagą apie sunkius pokario laikus. Nuėjau į tą biblioteką, tas buvo devintajame dešimtmety <…>. A. Berezauskienei tėvas nešė savo prisiminimus“. Mokslininkė pažymi, kad ją stebino bibliotekininkės Audronės Šidlauskienės ir kitų jos kolegių komunikabilumas bei sugebėjimai atsiminti skaitytojų pageidaujamų knygų pavadinimus. R. Morkūnaitė prisimena 2006-uosius metus. Tais metais Viešoji biblioteka surengė mokslininkės tapybos darbų parodą „Pavasariui artėjant“. Apie teigiamas emocijas, patirtas tą dieną, mokslų daktarė R. Morkūnaitė užrašė tokias eilutes: „stebėdavausi, kad Anykščių bibliotekos darbuotojos tokios puošnios – susidėjo viskas: žibančios akys, gražūs apdarai, gėlės…<…>. Biblioteka – tai ta vieta, kur jauti kultūrą… ir aukšto lygio“.
Apie pirmąjį apsilankymą Anykščių viešojoje bibliotekoje, įvykusį beveik prieš dvidešimt metų tautodailininkas, bardas Algimantas Baronas užrašė lakoniškai: „Pirmą kartą apsilankiau bibliotekoje – Biliūno 35. Vyko literatų suėjimas. Skaitėme eilėraščius, grojau gitara. Buvo įdomus renginys“.
Menotyrininkė dr. Jolanta Zabulytė irgi užrašė visai trumputį prisiminimą: „Pirmą kartą atvykau į biblioteką, kai ši buvo Okuličiūtės dvarelyje. Pasitiko ne tik malonios darbuotojos, bet ir gana jauki aplinka, todėl įspūdžiai liko šilti, įsimintini“.
Tautodailininkas Kazimieras Tamošiūnas prisimena ne tik pirmuosius savo apsilankymus Anykščių viešojoje bibliotekoje, kai 1978 metais su šeima į Anykščius atsikraustė gyventi. Senjoras atsimena dar ankstesnius laikus, kai gana dažnai lankydavosi Anykščiuose. 1962 metais kolūkyje „Anykščių šilelis“ jaunuolis K. Tamošiūnas dirbo agronomu ir laisvalaikiu buvo režisieriaus Raimondo Vabalo komandos pakviestas dalyvauti kuriamo filmo masuotėje. Teko jaunam agronomui apie 1974-uosius metus į garsiuosius Anykščių poilsio namus „Šilelis“ atvažiuoti sveikatos pataisyti. Tautodailininkas dėkingas šių dienų Viešosios bibliotekos darbuotojų kolektyvui už malonų ir kultūringą aptarnavimą.
Elmininkų bibliotekos bibliotekininkė Ramūnė Vilėniškienė apie Anykščius ir Anykščių viešąją biblioteką užrašė jaudinančias eilutes: „Aš prisimenu, kaip jau 20 metų atgal mane traukte traukė Anykščiai. Kaip magnetas. Rimtai. Ir, kai pagaliau pritraukė, supratau, kad niekur kitur nėra tokios auros. Čia juk kultūros lopšys, nuo seno supęs ir užauginęs tiek nuostabių žmonių, kūrėjų. Kad ta dvasia čia gyva iki šių dienų, rodo Anykščių kultūrinis gyvenimas. O kiek mes čia turime kūrybingų ir gabių žmonių! Koks turtingas mūsų kraštas kultūros renginiais! Labai džiugu, kad mūsų biblioteka yra viena iš pagrindinių kultūros puoselėtojų. Visiems linkiu dalyvauti Anykščių kultūriniame gyvenime. Pažinti. Atrasti ir perduoti bent dalelę lietuvybės ateinančioms kartoms. P. S. Taip, Anykščiai jau mano kraštas. Kitaip jau nebus.“
Dalis Viešosios bibliotekos lankytojų, rašiusiųjų prisiminimus, ant lapelio užrašė ir į dėžutę „Kultūriniai prisiminimai“ įmetė tik po vieną ar du sakinius, bet tuose rašteliuose dėmesys ir dėkingumas šioje kultūros įstaigoje dirbantiems darbuotojams. Viena skaitytoja rašo, kad visų laikų geriausia bibliotekininkė yra Danguolė, kita skaitytoja bibliotekininkams dėkoja už puikiai suorganizuotus renginius. Lapelyje šiltus žodžius užrašiusi moksleivė Agota Jokubauskaitė Bibliotekos darbuotojams dėkinga, nes buvo pakviesta aplankyti Spaudos fotografo Izidoriaus Girčio atminimo kambarį. Savo vardo neužrašiusi skaitytoja lapelyje paliko keletą žodžių: „Saulė“, „Šiluma“, „Šypsenos“, „Meilė“, „Svajonės“, kuriuos darbuotojai supranta kaip skaitytojos padėką už jų atsakingą darbą.
Smagu, kad bibliotekos lankytojai ir skaitytojai neabejingi siūlomoms iniciatyvoms ir sudalyvauja. Dėl lankytojų, kurie myli knygą ir bibliotekoje lankosi kiekvieną savaitę (o gal tik kartą į metus), bibliotekininkai nori dirbti, kurti naujas paslaugas, siūlyti bendruomenėms veiklas. Kurkime prisiminimus kartu!
