Parodoje rodomos knygos veda lietuvių kalbos puoselėjimo keliu nuo senųjų korifėjų iki šiandienos kalbininkų. „Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilė ir jos šaltiniai“ (leidimą parengė prof., habil. dr. Jonas Palionis) prakalbina visą Lietuvą. Pateikiamas stambiausio spausdinto XVI a. lietuvių rašto paminklo fotokopinis tekstas su jo lenkiškuoju originalu.
Ekspozicija supažindina su kertiniais lietuvių kalbos statinio akmenimis – Simonu Daukantu, Antanu Baranausku, Kazimieru Būga, Jonu Jablonskiu, Kazimieru Jauniumi, Juozu Balčikoniu. Lietuvių kalbos puoselėjimui jie skyrė visą savo gyvenimą.
Lietuvių kalbą Vilniaus universitete studijavusieji puikiai žino kalbininką Aldoną Pupkį. Knygose „Lietuvių kalbos normintojai ir puoselėtojai“, „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988m.“ jis daug rašo ir apie Šiaurės Lietuvos kalbininkus.
Parodos lankytojai išvys daug vertingų ir labai įvairių leidinių. Čia rasite ir „Lietuvių kalbos enciklopediją“, ir Gedimino Kulikausko žaismingai parašytą knygą „Lietuvio kodas“, ir daug kalbos margumynų bei patarimų.
Vienas unikaliausių leidinių – „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ (sudarytoja Filomena Kavoliūtė).
„Gimtoji kalba turi būti mumyse, o Didysis lietuvių kalbos žodynas – mūsų stalo knyga. Žodžiai turi skambėti, kitaip jie miršta. Kartais atrodo, kad istorijos ratas pasisuko ir vėl mums iškyla uždavinys – gelbėti ir saugoti lietuvių kalbą“, – sako viena parodos sudarytojų Albina Saladūnaitė.
Visą parodą tarsi leitmotyvas lydi rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės mintys.
Tarsi gražiausias deimantas karūnoje spindi poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai. Kokio didžio talento reikia būti, kaip mylėti savo kalbą ir Tėvynę, kad galėtum parašyti: „Graudi ta amžina malda už kalbą“ arba „Negalima palikti žodžio vieno, jisai privalo būt žmonių apstotas“.
Parodos sudarytojos Albina Saladūnaitė, Janina Janickienė, dailininkė Jūratė Kirtiklytė.
Vasario 8 dieną 17.15 val. vyks parodos pristatymo renginys, kviečiame atvykti!
Paroda veiks iki vasario 23 d.