Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje šiemet tvyro ypatinga žiemos nuotaika. Įžengus čia akys pirmiausia sustoja ties gyva, mišku kvepiančia eglute, ant kurios lengvai, lyg tikros snaigės, nutūpė menininkės Linos Butkienės karpiniai. Atrodo, kad eglutė ne papuošta, o švelniai paglostyta žiemos pasakos – tarsi vos girdimai būtų užgrojęs tylus Kalėdų valsas.
Parodos autorė Lina Jančytė-Butkienė – iš Anykščių kilusi mezgėja ir karpytoja, žmogus, kurio rankose paprastos medžiagos sušyla ir ima kalbėti. Baigusi A. Vienuolio vidurinę mokyklą mokėsi Vilniuje ir įgijo prekių žinovės specialybę (dar būdama šeštoje klasėje žinojo kuo nori būti). Dirbo aplinkosaugos ir prekybos srityje, mezgimas ir rankdarbiai visada buvo tik hobis, kuriuo užsiimdavo po pagrindinio darbo.
Mezgimas ją lydėti pradėjo dar mokyklos metais. Iš pradžių – smalsūs bandymai su apykaklėmis, vėliau – vis sudėtingesni raštai, kuriems nereikia nei schemų, nei išankstinių brėžinių. Raštai gimsta iš nuojautos, iš rankų ritmo, iš vaizduotės. Ne vienas mezginys buvo aprašytas ir publikuotas žurnale „Rankdarbių kraitelė“, o pačios mezgėjos darbai iškeliavo ne tik pas Lietuvos, bet ir užsienio moteris, ieškančias šilumos ir originalumo.
Sukūrusi šimtus mezginių, Lina vis labiau atsigręžė ir į popierių. Jos ažūriniai karpiniai kasmet papuošia parduotuvės „Jara Jums“ vitrinas – tarsi baltas žiemos sodas, tyliai pražystantis, kai už lango ima šalti. Šie trapūs kūriniai gimsta lapkritį: autorė piešia, braižo, karpo, sluoksniuoja, kol iš balto popieriaus ima ryškėti šerkšnoti augalai, plastiškos gėlės ir svyruojantys lapai. 2023 m. jie buvo įvertinti pirmąja vieta konkurse „Šviečiantys Anykščiai“.
Linos kūrybos nesumaišysi su niekuo kitu. Apie ją rašė „Anykšta“, „Moters savaitgalis“, o mezginių gerbėjai nuoširdžiai būriuojasi prie facebook paskyros „Subtilus mezgimas“, kur autorę seka daugiau kaip aštuoni tūkstančiai sekėjų.
Parodoje „Snaigių šokis ant eglutės“ Linos karpiniai tampa ne tik puošmena — jie tampa pasakojimu. Ant gyvos eglutės jie sklando taip lengvai, lyg iš tiesų suktųsi šokyje. Baltos snaigės žaidžia su žaliomis šakomis, krintančia šviesa, o kartu kviečia sustoti, giliai įkvėpti ir prisiminti vaikystėje jaustą Kalėdų laukimo stebuklą.
Linos Butkienės kūriniai rodo: užtenka balto popieriaus ir talentingų rankų, kad sužibtų tikra šventinė magija.
Eglutės tradicija – kukli pradžia ir ilgas kelias į mūsų namus
Šiandien Kalėdų eglutės spindesys atrodo savaime suprantamas, tačiau lietuviškoje žiemoje jis įsižiebė ne taip seniai. Pirmąją papuoštą eglutę mūsų krašte 1853 m. užfiksavo Antanas Baranauskas – Vainute jo matyta šviesi naujovė vėliau pasklido po dvarus, bažnyčias, o ilgainiui ir po paprastų žmonių namus. Tarpukariu eglutės jau šviesdavo ir miestų butuose, ir kaimų trobose, nešdamos žiemos šventėms šilumą ir artumo pažadą.
Senosios eglutės būdavo puošiamos labai kukliai, tačiau nepaprastai nuoširdžiai: šiaudiniais žaisliukais, spalvotais karpiniais, raudonais obuoliais, meduoliniais paukšteliais ir arkliukais. Šakos būdavo nubarstytos ir paprastais vatos gumulėliais, primenančiais snaiges. Daugelis šių tradicijų iki šiol įkvepia mūsų kūrėjus.
Šiandien, žvelgdami į Linos Butkienės rankdarbius, matome gyvą tą pačią tradiciją – gebėjimą iš paprastų medžiagų prikelti šventės dvasią. Lietuviškas advento ir Kalėdų laikotarpis išsiskiria turtingumu ir savitumu, o tokios parodos ne tik džiugina, bet ir padeda puoselėti mūsų kultūrinį paveldą.
Švelnios snaigių šokiui ant eglutės įkvėptos akimirkos laukia kiekvieno – iki 2026 m. sausio 6 d. užsukančio į Anykščių viešosios bibliotekos salę. Juk kartais užtenka vos vieno žvilgsnio į trapų karpinį, kad žiema suspindėtų naujai.
