Spalio 6 d., minint Vyresnio amžiaus žmonių savaitę, Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus lankytojai Artūras Šajevičius, Bronislava Stunžėnienė, Onutė Prusevičienė kartu su bibliotekininkė Birutė Venteraitienė aplankė senjorę, literatę, tautodailininkę, kraštotyrininkę Veroniką Dikčiuvienę.
V. Dikčiuvienė labai apsidžiaugė sulaukusi svečių. Literatė dalinosi prisiminimais iš savo jaunystės dienų. Prisiminė laiką, kai pokaryje Storių kaimo gyventojai buvo verčiami stoti į kolūkį ir prasidėjo tremtys į Sibirą. Anuomet jos gimtojo Storių kaimo gyventojai išgyveno baisią nežinią, netikrumą, pasimetimą. Veronika perskaitė pluoštelį 1946–1948 m. laikotarpiu savo parašytų eilėraščių apie gimtąjį Anykščių kraštą, kurių sovietinė spauda nenorėjo spausdinti, nes merginos sukurtos eilės nebuvo „idėjinės“ – neatitiko tuometinės komunistinės santvarkos politikos. Ilgus dešimtmečius V. Dikčiuvienė nerašė eilių, nes netikėjo, kad jos bus spausdinamos. Literatė vėl pradėjo kurti eilėraščius Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Su svečiais Veronika troško dalintis savo kūryba bei žiniomis. Ji skaitė savo haiku – japonų poezijos forma parašytas eilutes ir aiškino, kad šiuo stiliumi kurti eiles yra labai sudėtinga, nes haiku turi sudaryti 5-7-5 skiemenų struktūra. Poetai, kuriantys haiku, savo eilėse turi atskleisti gamtos reiškinius ir akimirkos grožį, – svečiams sakė V. Dikčiuvienė. Kraštotyrininkas A. Šajevičius mintinai deklamavo V. Dikčiuvienės eilėraštį „Po dangum Anykščių“ bei kitas Veronikos eiles ir vadino literatę Anykščių lakštingala.
B. Stunžėnienė prisiminė, kaip prieš keletą metų užsimezgė bičiulystė su literate, kraštotyrininke V. Dikčiuviene, perskaitė jos eilėraštį „Daina Anykščiams“ ir padovanojo Veronikai plunksnakotį, linkėdama dar daug eilių sukurti. Storietė O. Prusevičienė perskaitė keletą literatės, kraštotyrininkės Veronikos posmų apie gyvenimą ir būtį. Bibliotekininkė B. Venteraitienė skaitė literatės eiles apie ruginę duoną, lino žiedą, Šeimyniškėlių piliakalnį bei vaizdingus pasakojimus iš V. Dikčiuvienės parengtos gimtojo kaimo istorijos apybraižos „Ten, kur stūkso Storių kalnai“ (2002).
Literatė Veronika dėkinga Anykščių L.ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojoms už jai parodytą dėmesį.
Pedagogė, žurnalistė, tautodailininkė, kraštotyrininkė V. Dikčiuvienė šiemet švenčia garbingą 95-erių metų sukaktį.
