Kovo 18 d. Knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ nariai pakvietė anykštėnus prisiminti ir pagerbti knygnešių atminimą. Knygnešio dienos minėjimas vyko Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje. Knygnešių veikla ypatingai svarbi Viešajai bibliotekai, pavadintai rašytojos Liudvikos ir jos vyro bibliofilo Stanislovo Didžiulio vardu. Sutuoktiniai Didžiuliai buvo aktyvūs knygnešiai ir uždraustų knygų platintojai.
Pranešimus apie Garšvių knygnešių draugijos ryšius su Anykščių kraštu ir anykštėnais skaitė Anykščių
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius ir šio muziejaus padalinio, memorialinio Didžiulių muziejaus Griežionėlėse muziejininkė Jūratė Pačinskienė.
T. Kontrimavičius džiaugėsi galimybe dalyvauti Knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ renginyje, kuriame gerbiama knyga ir vertinama knygnešystė. Jis priminė, kad UNESCO 2004 m. knygnešystę pripažino unikalia pasaulyje neturinčia atitikmenų veikla, o kovo 16-oji buvo paskelbta Knygnešio diena, nes tai įžymaus knygnešio Jurgio Bielinio (1846–1918) gimimo diena.
J. Bielinis knygnešystės veiklą pradėjo jaunystėje, paskatintas vyskupo Motiejaus Valančiaus. Nors buvo caro žandarų sučiuptas penkis kartus, jam pavyko išsisukti. Carinės Rusijos valdžia už jo sugavimą buvo pažadėjusi solidžią premiją.
Muziejininkas pasakojo, kad nepriklausomoje Lietuvoje knygnešystė buvo vertinama – pasižymėjusiems knygnešiams skirta solidi pensija. Į labiausiai pasižymėjusių knygnešių sąrašą pateko penki asmenys, kilę iš Anykščių krašto – tai Jurgis Baranauskas iš Debeikių, Stanislovas Didžiulis iš Griežionėlių, kavarskietis Juozas Maldžius, Juozas Milašiūnas iš Katlėrių ir Kostas Narkevičius iš Viešintų.
T. Kontrimavičius kalbėjo apie Garšvių knygnešių draugiją. 1885 m. Garšvių kaime (Panevėžio r.) draugiją įkūrė knygnešiai Jurgis Bielinis ir Kazys Ūdra. Nelegali draudžiamosios lietuvių spaudos platintojų organizacija buvo įsteigta, kad uždraustų knygų platinimo veiklai būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Garšvių draugija turėjo rėmėjų ir spaustuvę. Panašių draugijų Lietuvoje būta ir daugiau. Muziejininkas informavo, kad 1865 – 1904 metų laikotarpiu buvo išleista apie 3,5 milijonų egzempliorių lietuviškų knygų. Knygnešiai platino elementorius, literatūrą, skirta ūkininkams, laikraščius bei kalendorius. Didžiąją dalį knygnešių platinamos literatūros sudarė maldaknygės ir kitos religinės knygos. Visą tą spaudos draudimo laikotarpį aktyviai veikė žandarai. Buvo sunaikinta apie 3 proc. platintos literatūros, bet 97 proc. draudžiamos spaudos pasiekė skaitytojus, nepaisant žandarų persekiojimo.
Muziejininkė J. Pačinskienė pranešime apžvelgė knygnešio ir visuomenininko Jono Šiaučiūno veiklą bei jo giminės istoriją. Renginio dalyviai sužinojo, kad J. Šiaučiūnas buvo vedęs rašytojos L. Nitaitės-Didžiulienės seserį Eleną, metus kalėjo Ukmergės kalėjime, kur buvo mušamas ir kankinamas. Tarpukariu jam skirta 25 litų per mėnesį knygnešio pensija. J. Pačinskienė pasidalino savo ryšiais su J. Šiaučiūno giminės ainiais.
Renginio metu klubo nariai – Romualdas Ražanskas, Artūras Šajevičius, Angelė Baltušienė, Virginija Vilčinskienė bei Edita Stiklinskaitė skaitė tekstus apie knygnešius iš prof. Antano Tylos asmeninės bibliotekos rankraščių.
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojos pristatė brošiūrėlę „Maldos taikai išprašyti (iį šv. Jackų)“, kurią parengė spaudai didysis knygnešys J. Bielinis. Leidinys ilgus metus buvo laikomas dingusiu. Atrasta brošiūrėlė šiuo metu yra didžiulė bibliografinė retenybė.
Renginio dalyviai neskubėjo skirstytis – ilgai diskutavo ir bendravo prie arbatos puodelio.
Informacinis renginio partneris: Anykšta.lt
