Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius skaitytojus pasitinka su turiningomis ir vertingomis naujienomis – lentynas papildė leidiniai, atveriantys valstybės istorijos, literatūros, kultūros ir krašto paveldo puslapius.
Fondus praturtino su dovanojimo įrašais reikšminga knygų serija „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ (2010–2023) , skirta 1990 m. Kovo 11-osios Akto kūrėjams, kurią išleido Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas. Tai ne tik biografinės apybraižos, bet ir gyvas pasakojimas apie valstybės atgimimą bei žmones, kūrusius nepriklausomos Lietuvos pamatus.
Istorinės atminties temą pratęsia straipsnių rinkinys „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė–XX a. pirma pusė“(2024), kuriame literatūros tyrinėtoja Birutė Avižinienė pristato tyrimą apie Aldoną Didžiulytę-Kazanavičienę bei pirmą kartą publikuoja jos autentiškus atsiminimus, kuriuose atsiveria vaikystė Griežionėlių dvarelyje (Anykščių r.) , mokslo metai Mintaujoje ir bajorų litvomanų šeimos kasdienybė – gyvas to meto kultūrinio gyvenimo liudijimas.
Kraštotyros lentynas papuošė ir pirmasis tomas „Antano Vienuolio asmeninė ir tarnybinė korespondencija“, pavadintas „Antanas Vienuolis ir amžininkai: laiškų dialogai“(2025). Leidinyje publikuojamas gausus Antanas Vienuolis epistolinis palikimas – net 726 dokumentai (iš jų 585 – paties autoriaus), aprėpiantys 1907–1957 metus. Laiškai atskleidžia asmeninį ir kūrybinį rašytojo pasaulį bei jo ryšius su 199 adresatais, o kruopščiai surinkti knygos sudarytojų dr. Ingos Liepaitės ir Antano Verbicko šaltiniai liudija svarbią kultūros istorijos dalį.
Literatūros mylėtojus pradžiugins ir Valdo Papievio romanas „Ėko“ (2023), sulaukęs dėmesio ir Prancūzijoje. Tai jautri, melancholiška istorija apie griūvantį miestą ir žmogaus vidinę būseną, pasakojama siurrealistiniame Paryžiuje. Kūrinį į prancūzų kalbą išvertė Caroline Paliulis, 2025 m. tapusi Antano Baranausko literatūrinės premijos laureate – reikšmingas įvertinimas už lietuvių literatūros sklaidą pasaulyje.
Monografijoje „Literatūros teologija: teologiniai lietuvių literatūros aspektai“(2013) literatūrologė Dalia Čiočytė kviečia pažvelgti į grožinę literatūrą kaip į dialogą su Dievu. Knygoje analizuojama ir Anykščių krašto kūrėjų – Antano Baranausko, Juozo Tumo-Vaižganto bei Antano Vienuolio – kūryba, atskleidžianti lietuviškas dvasinės ieškos tradicijas.
Šalia akademinių studijų kraštotyros dokumentų fondą papildė ir nuotaikinga komiksų knyga „Geriausias žodis: komiksas apie Sirvydą, žodyną ir žiurkę“(2025). Jo autorė – Miglė Anušauskaitė, o leidėja – Anykščių viešoji biblioteka. Leidinys skirtas lietuvių raštijos pradininkui, pirmojo trikalbio žodyno autoriui Konstantinui Sirvydui.
Žaisminga forma ir humoras padeda net jauniausiems skaitytojams atrasti kalbos istoriją ir pažinti iškilią Anykščių krašto asmenybę.
Kviečiame visus, besidominčius krašto istorija, literatūra ir iškiliomis asmenybėmis, užsukti į VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrių ir atrasti šiuos – naujai gautus leidinius, kuriuose istorija gyva, artima ir įkvepianti.
