Gegužės 30 dieną atidarėme kultūros kurorto sezoną Kurkliuose, 2026 metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje. Geologinę ekskursiją po Kurklių kraštą smalsuoliams vedė paleontologė Simona Bekeraitė. Krašto geologiją pažinome lankydamiesi Kurklių pievose, užkopę ant Moliakalnio, sustoję prie Maro kapinių, tyrinėdami atodangas UAB „Kurklių karjeras“ teritorijoje ir Vetygalos atodangą.

Mokslininkė pasakojo apie geologinę laiko skalę, ledynmečio atsitraukimą, Vidurio Lietuvoje prieš 14 000–14 500 metų laikinai sustojusį ledyną ir po Kurklių pievomis Virintos suneštas nuogulas. Mokslininkė pasakojo apie po ledynmečio nuosėdomis esančius gilesnius, ankstesnių periodų nuosėdų sluoksnius, giliai išraižytus ledyno poveikio. Sunku įsivaizduoti, kad po Kurklių pievomis slūgso devono periodo (420-360 mln. m.) nuosėdos.  Įdomu tai, kad nukasus tam tikrus žemės sluoksnius Lietuvoje, atkastume kalnus, kurie šiuo metu yra po žeme. Gaila, kad aukščiausias toks požeminis kalnas ne Kurkliuose.

Sustojusiems prie Maro kapinių ekskursijos dalyviams S. Bekeraitė pasakojo apie didžiuosius masinius išmirimus pasaulyje, pakeitusius gyvybės raidą. Pasirodo, tokių buvo ne vienas! Mokslininkė minėjo, kad paukščių rūšių yra daugiau, nei žinduolių, kad paukščiai yra tikrieji paukštinių dinozaurų palikuonys.

Stovint ant Moliakalnio prisimintos ne tik 1919 m. Kurklių kautynės, dalyviams atsivėrė Kurklių erozinio cirko panorama. Mokslininkė pasakojo, kad šis reljefas – paskutiniojo ledynmečio (Vėlyvojo Nemuno apledėjimo) ir jo tirpimo padarinys. Kurklių kraštas turtingas ledyno tirpsmo paliktu žvirgždingu smėliu su uolienomis iš Estijos, Baltijos dugno, Skandinavijos.

Norėdami labiau patyrinėti uolienas iš periodų, kai mūsų regionas buvo šilta sekli jūra, ekskursijos dalyviai patraukė į UAB „Kurklių karjeras“ teritoriją. Čia įmonės vadovas Dainius Daškevičius papasakojo apie karjero eksploatavimo procesus ir atradimus, o S. Bekeraitė kvietė paieškoti fosilijų. Viena jų – belemnitai iš Juros/ kreidos periodų, kuriuos mes dažniausiai vadiname „velnio pirštais“ ar „kaukaspeniais“.  

Kurklių krašto geologija, atodangos, gamta ir istorija tikrai įkvepia. „Kur? Kurkliuose kurk!” – taip skamba Kurklių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės 2026 šūkis. Tad kviečiame atrasti Kurklius per čia gyvenančių ir kuriančių kūrybą!

Nuo gegužės 30 d. iki liepos 19 d. buvusios Kurklių sinagogos pastate (S. Nėries g. 4A, Kurkliai) jūsų lauks Linos Bekerienės keramikos darbų paroda, o šiandien, birželio 5 d. 17 val., atversime Dangiros Pyragaitės darbų parodą „Žydintis pasaulis“ Kurklių bibliotekoje. Paroda veiks iki liepos 30 d.

Laukiame jūsų atvykstant!

P.S. Kitą istorijos pusę kviečiame skaityti informacinio bibliotekos rėmėjo Anykšta 2026 m. birželio 5 d. laikraštyje bei portale.