Rugsėjo 20 d. Anykščiuose vyko ypatinga rudens šventė – „Obuolinės“ ir turizmo naktis. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka miestiečius ir miesto svečius kvietė aplankyti parodas, dalyvauti ekskursijose ir edukacijose. Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojai pakvietė skaitytojus ir istorijų pasakojimo mėgėjus į žygį „Kultūros pėdsakai mūsų miestelyje“. Žygio tikslas buvo keliauti Anykščių miesto maršrutu ir kiekvienoje stotelėje, kurių buvo dešimt, dalintis prisiminimais iš savo gyvenimo bei kurti istorijas apie tai, kokie įvykiai galėjo vyko Anykščiuose tolimoje praeityje ir pasidalinti vizijomis, kaip miestas pasikeis po keleto dešimtmečių.
Žygeivių susirinko daugiau negu dvi dešimtys. Keletas dalyvių į žygį atvyko iš Vilniaus ir iš Jonavos. Prie Bibliotekos pastato trumpai supažinę su žygio taisyklėmis ir pasidalinę prisiminimais apie perskaitytas knygas, žygeiviai nukeliavo į Anykščių Šv. Mato bažnyčios pusę. Bažnyčios šventoriuje geru žodžiu paminėję šioje šventovėje tarnavusius kunigus: monsinjorą Albertą Talačką (1921–1999) ir kanauninką Stanislovą Krumpliauską, keliautojai pasidžiaugė, kad bažnyčioje vyksta ne tik pamaldos, bet ir kultūriniai renginiai.
Atėję į Tilto gatvės pradžią, žygeiviai kalbėjo, kad labai šaunu, kad apleista gatvė buvo sutvarkyta ir dabar Tilto gatvės komplekso erdvėse vyksta edukacijos, blusturgiai, veikia „Jausmų muziejus“. Stovėdami prie žalio namo žygeiviai prisiminė šio namo savininkus – verslininką energetiką Joną Karvelį (1877– 1980) ir jo žmoną dainininkę solistę, muzikos pedagogę Oną Zabielaitę-Karvelienę (1899–1955), tarpukariu savo talentu garsinusią Tėvynę Lietuvą. Vyresnės kartos atstovai dalinosi, kad po Antrojo pasaulinio karo Karvelių name du dešimtmečius veikė Anykščių gimdymo namai.
Istorijų (Okuličiūtės) dvarelio stotelėje žygeiviai sužinojo, kad Okuličiūtės dvarelio neoklasicistiniai rūmai – tai seniausias pastatas Anykščių mieste, statytas XIX a. I-oje pusėje, ir kad jame 1863 m. veikė sukilėlių štabas. Žygeiviams iš kitų miestų buvo nauja, kad Istorijų dvarelio erdvėse beveik šešiasdešimt metų buvo įsikūrusi rajono centrinė biblioteka su savo padaliniais.
Žygį vedusi šių eilučių autorė, bibliotekininkė Birutė Venteraitienė, Anykščių parke prie skulptūros „Nykštys“ sustojusiems keliautojams papasakojo rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko sukurtą legendą apie bajorą Nykštį ir jo devynis sūnus bei jauniausią marčią Oną Nykštienę, pagal kurios vardą, pasak legendos, miestas prie Šventosios ir Anykštos upių imtas vadinti Anykščiais. Žygeivė Laima Zukienė kalbėjo, kad meistro Arvydo Štrimaičio skulptūra, vaizduojanti į viršų pakeltą nykštį, Anykščių miesto parką papuošė prieš dešimtmetį ir į viršų pakelto nykščio idėjos autorė yra tuometinė Anykščių bendruomenių tarybos narė Elvyra Laskaja. Žygyje dalyvavusi Vilma prie skulptūros „Nykštys“ pasidalino informacija apie Anykščių rajono savivaldybės planus parko teritorijoje pastatyti mineralinio vandens biuvetę.
Prie Anykščių kultūros centro „Baltoji pavana“ ir „Gojus“ šokėjos Renata ir Rita išsakė mintis apie aktyviai miesto meno kolektyvų repeticijose dalyvaujančius anykštėnus. Pėsčiųjų žygio dalyviai sužinojo, kad keletas Anykščių kultūros centro kolektyvų yra gavę prestižinį „Aukso paukštės“ apdovanojimą.
Žygeivė Jūratė ir kiti žygio dalyviai, stovėdami prie Anykščių meno mokyklos pastato, prisiminė laikus, kai patys lankė Anykščių muzikos mokyklą. Žygeiviai minėjo pavardės pedagogų, kurie anykštėnų vaikus mokė groti, dainuoti, piešti ir lipdyti. Keliautojai tuos, kurie nesilankė šiame pastate, Meno mokyklos erdvėje kvietė aplankyti buvusio Anykščių kūrybos ir dailės mokyklos direktoriaus Arūno Vilkončiaus įkurtą muziejinę ekspoziciją, kurioje gausu senų buities daiktų bei radijo technikos. Pedagogė Virginija Vilčinskienė ir kiti keliautojai jaunimui pasakojo, kad Meno mokyklos pastate sovietmečiu veikė komjaunimo komitetas ir mokiniai buvo verčiami stoti į komjaunuolių gretas. Tiems moksleiviams, kurie netapdavo komjaunuoliais, buvo atimama teisė siekti aukštojo mokslo.
Sustoję prie Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos pastato žygeiviai dalinosi prisiminimais apie mokytojus, dirbusius šioje mokykloje, prisiminė draugus, su kuriais lankė tą pačią klasę. Jaunosios kartos atstovė Rimantė su meile ir dėkingumu pasakojo apie savo klasės auklėtoją, lituanistą Alvydą Rimavičių. Pradinių klasių mokytoja Rita Vaitiekūnienė ir chemijos mokytoja Asta Šerelienė kalbėjo, kad šių laikų moksleiviai yra komunikabilūs, žingeidūs, puikiai išmano šiuolaikines technologijas, bet, auklėjant jaunąją kartą, pasitaiko ir sunkių akimirkų.
Prie gamyklos „Anykščių vynas“ pastato žygeiviai kalbėjo apie vyndarį Balį Karaziją (1897–1985) Anykščiuose 1926 m. įkūrusį vaisvynių dirbtuvę. Sovietmečiu įmonė „Anykščių vynas“ buvo tapusi pačia didžiausia Anykščių miesto gamykla, kurioje darbavosi beveik tūkstantis darbininkų. Žygeiviai prisiminė, kad tuomet, kai buvo moksleiviai, beveik pusės klasės draugų tėvų dirbo šioje įmonėje.
Antano Baranausko aikštėje žygeiviai prisiminė, kad prieškaryje – tai buvusi istorinė turgaus aikštė. Taip pat keliautojai sužinojo, kad dalyje dabartinės A. Baranausko aikštės teritorijos stovėjo žydų tautybės žmonių gyvenamieji namai, kurių po Antrojo pasaulinio karo neliko. 2002 m. A. Baranausko aikštėje buvo pastatyta skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurta skulptūra „Prisikėlimas“, skirta Laisvei. Keliautojams pagrindinėje miesto aikštėje buvo smagu prisiminti nuotykius ir išdaigas iš savo jaunystės dienų. Ne vienas žygeivis kalbėjo, kad praeityje anykštėnai turėjo tradiciją Naujųjų Metų naktį prie miesto eglutės pakelti šampano taurę ir pasveikinti draugus bei pažįstamus su Naujų Metų pradžia.
Žygeiviai, sėkmingai nuėję visą maršrutą, patyrė daug teigiamų emocijų, praturtėjo žiniomis ir pažintimis, lavino pasakojimo įgūdžius. Anykščių viešosios bibliotekos darbuotojai džiaugiasi, kad Istorijų pasakojimo žygis „Kultūros pėdsakai mūsų miestelyje“ puikiai pavyko ir dėkoja visiems žygyje dalyvavusiems. Ateityje bibliotekininkai planuoja organizuoti dar vieną istorijų pasakojimo mėgėjų žygį.
