Surdegio bibliotekos įkūrimo dvi datos, bet istorija – viena
Gegužės 20 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos filiale – Surdegio kaimo bibliotekoje – paminėtas 75-ųjų bibliotekos gyvavimo metų jubiliejus.
Į renginį susirinko bibliotekos skaitytojai, buvusios bibliotekos darbuotojos: Nijolė Genčiauskaitė-Lukoševičienė, Janina Uzdrienė, Žilvina Jasiulienė-Grumbinė, gausus būrys Surdegio bendruomenės narių. Pasveikinti Surdegio bibliotekos skaitytojos Valerijos Kesminienės ir įteikti jai padėką už dalyvavimą akcijoje mezgant kojines Ukrainos kariams, į Surdegį atvyko Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia. Su švente Surdegio biblioteką sveikino Viešosios bibliotekos Bendrojo skyriaus vedėjas pavaduojantis direktorę Simas Aštrauskas.
Renginio organizatorė Surdegio bibliotekos bibliotekininkė Rita Liutkevičiutė pasidžiaugė atvykusiais svečiais, papasakojo apie bibliotekos veiklas, prisiminė ir bibliotekos istoriją.
Savo prisiminimais apie darbą bibliotekoje dalinosi buvusios bibliotekininkės J. Uzdrienė ir N. Lukoševičienė, kurios prisiminė nemažai įdomių faktų iš praeities.
Bibliotekos istoriją kuria visų pirma – žmonės
Prisimindami Surdegio bibliotekos istoriją, turime prisipažinti, kad minime jubiliejų gal kiek pavėluotai, tačiau sąmoningai akcentuodami bibliotekos veiklos pradžią nuo to momento, kai ji fiziškai pradėjo aptarnauti skaitytojus. Tikėtina, kad taip istorinės tiesos per daug nepažeidžiame.
Bibliotekos steigimo dokumentuose nurodoma, kad Surdegyje biblioteka įsteigta 1949 m. Tačiau nemažai rašytinių šaltinių liudija, jog tik 1950 m. ji faktiškai pradėjo veiklą – skaitytojų aptarnavimui reikėjo ir patalpų, ir knygų fondo, ir darbuotojo. Juk istoriją kuria visų pirma – žmonės.
Pirmieji bibliotekos darbuotojai
Pirmoji Surdegio bibliotekos darbuotoja buvo Teklė Sedelskytė, dirbusi labai trumpai. Tais pačiais 1950 m. ją pakeitė Jonas Troškevičius. Po metų – taip pat trumpai– dirbo Antanas Liauška. 1951 m. bibliotekininku tapo Jonas Podelevičius, po jo – Jūra Katėlevičiūtė, kuri čia dirbo iki 1952 m. Vėliau – 1952–1953 m. – bibliotekininke dirbo Kostė Sirvydienė, 1953–1954 m. – Marytė Sirvydytė, 1954–1955 m. – Danutė Žiukaitė. Labai trumpai dirbo ir Algirdas Laukaitis, kurį pakeitė Jonas Paulavičius, dirbęs iki 1956 m. Vėliau – 1956–1958 m. – bibliotekoje dirbo Vlada Lukšytė. 1958 m. ją pakeitė Laima Žiukaitė, o 1961 m. – Olga Katinienė. Trumpai dar dirbo Feliksas Jankauskas.
Po šio laikotarpio, pasižymėjusio darbuotojų kaita, atėjo nuoseklaus ir kryptingo darbo metas. Beveik du dešimtmečius – nuo 1962 iki 1981 m. – Surdegio bibliotekos vedėja dirbo Veronika Genčiauskienė. Jos pastangomis buvo sukurta kraštotyros kartoteka „Surdegis spaudoje“, apimanti apie 300 bibliografinių aprašų iš įvairios spaudos leidinių. Kartu su sūnumi Osvaldu Janoniu, studijavusiu bibliotekininkystę ir bibliografiją Vilniaus universitete, ji parengė kraštotyros darbus „Surdegio kronika“, „Surdegio bibliotekos istorija“ (dvi dalys), sudarė straipsnių kopijų aplankus „Surdegis spaudoje“ ir kt. Ji užrašė nemažai tautosakos ir etnografinės medžiagos. Už aktyvią ir prasmingą veiklą V. Genčiauskienė buvo ne kartą apdovanota Anykščių rajono vadovų ir tuometinės Kultūros ministerijos garbės raštais.
1981 m. rugsėjo 2 d. V. Genčiauskienę bibliotekoje pakeitė jos dukra Nijolė Genčiauskaitė-Lukoševičienė, kuri čia dirbo iki 1983 m. lapkričio 25 d. Vėliau Surdegio bibliotekoje dirbo Janina Andriuškevičienė, Nijolė Gasiulienė.
1990 m., baigusi Rokiškio kultūros mokyklą, dirbti į Surdegį atvyko Janina Seniūnaitė-Uzdrienė. 1993 m. ją laikinai pavaduoti buvo paskirta Lina Kirdaitė-Staniūnienė.
J. Uzdrienė bibliotekai atidavė beveik tris dešimtmečius. Ypač daug dėmesio Janina skyrė darbui su skaitytojais vaikais. 1991 m. J. Uzdrienė bibliotekoje subūrė lėlių teatro būrelį „Buratinas“, organizavo įvairius kraštotyros renginius, susitikimus su kraštiečiais, knygų pristatymus, parodas. Ji rinko ir sistemino kraštotyros medžiagą apie Surdegio krašto tremtinius ir žymius krašto žmones. 1990 m. parengė nepublikuotus darbus apie aktorių Algimantą Masiulį, kalbininką Kazimierą Kuzavinį, poetą Povilą Lapeikį, įkūrė senienų muziejų. Svarbi jos veiklos dalis – bendradarbiavimas su šviesaus atminimo prof. Osvaldu Janoniu (1948–2020), kurio gyvenimas ir veikla glaudžiai siejosi su Surdegio miesteliu ir biblioteka.
Dar 1974 m. O. Janonis surinko archyvinę bei spausdintą medžiagą ir padėjo mamai V. Genčiauskienei parengti kraštotyros darbą „Surdegio bibliotekos istorija“, skirtą paminėti 25-ąsias bibliotekos gyvavimo metines. Šis darbas tapo ne tik viena iš pirmųjų parašytų Anykščių rajono bibliotekų istorijų, bet ir geriausiai parašyto to meto kaimo bibliotekos istorija. Kraštotyros darbe rašoma, kad 1975 m. Surdegio bibliotekai sukako 25-eri. Remiantis šia data, šiemet – 2025-aisiais – švenčiamos Surdegio bibliotekos 75-tosios gyvavimo metinės.
Surdegio bibliotekos istorijos puslapius pasklaidžius
Pavartykime Surdegio bibliotekos istorijos puslapius ir prisiminkime, kaip gi ta veikla atrodė prieš kelis dešimtmečius. V. Genčiauskienės parengtoje „Surdegio bibliotekos istorijoje“ rašoma:
„Nuo bibliotekos įkūrimo iki 1957 metų biblioteka jokio informacinio-bibliografinio aparato neturėjo. Jo kūrimosi laikotarpis apima maždaug 1957–1964 metus. Abėcėlinis katalogas pradėtas sudarinėti 1957 metais. 1958 metais į jį buvo įtraukta grožinė literatūra ir negalutinai baigta sudaryti apie 1960 metų vidurį. Sisteminis katalogas literatūrai lietuvių kalba pradėtas sudarinėti truputį vėliau – 1958 metais. Pradžioje į jį įtraukta visuomeninė–politinė literatūra. Tačiau dėl nepakankamo bibliotekininkų išsilavinimo pradėtieji katalogai buvo silpnai ir daugeliu atžvilgių neteisingai tvarkomi. <…> Kartotekos imtos sudarinėti žymiai vėliau. <…> 1966 m. be minėtų katalogų biblioteka turėjo abėcėlinį katalogą I–IV klasių mokinių literatūrai, teminę iliustruotą kartoteką. <…> Savo gausia ir kryptinga bibliografine veikla išsiskiria 1968 metai. Pravestos bibliografinės apžvalgos apie naujas knygas ir žemės ūkio temomis. Iš vaizdinių priemonių paminėti plakatėliai „Kaip pasirinkti literatūrą“, „Kaip skaityti laikraštį“, „Kaip naudotis katalogais“.“
Taigi, toks buvo laikmetis, tokios buvo ir bibliotekinio darbo formos bei temos. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, tenka pripažinti, kad ta informacija neprarado savo aktualumo – tik keitėsi jos pateikimo bei informacijos paieškos būdai. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, bibliotekų skaitytojams reikia pagalbos orientuojantis gausiuose knygų fonduose ir informacijos masyvuose. Šiandien turime LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema), kuri leidžia vieningai aptarnauti skaitytojus, vykdyti informacijos paiešką. Tačiau, atsakant į skaitytojų užklausas, pasitelkiamos ne tik elektroninės priemonės – katalogai, duomenų bazės – bet, esant poreikiui, dar praverčia ir tradicinės kortelių kraštotyros kartotekos.
Surdegio bibliotekos istorija spaudos puslapiuose
Pavarčius Anykščių rajono spaudą, randame žinių, kad 1968 m. Surdegio bibliotekos parengti kraštotyros darbai buvo atrinkti į respublikinę kraštotyros darbų apžiūrą (Lingė A. Anykštėnams – pirmosios vietos // Kolektyvinis darbas, 1968, lapkr. 16, p. 3). Po metų – 1969 m. – Surdegio bibliotekos kraštotyros darbai jau buvo įtraukti į knygą „Respublikos bibliotekų kraštotyrinių darbų parodos katalogas“ (1969).
1971 m. Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“, rugpjūčio 17 d. buvo atspausdintas V. Genčiauskienės straipsnis „Kraštotyrinė medžiaga Surdegio bibliotekoje“. Bibliotekos vedėja rašė:
„Mūsų biblioteka nuolat kaupia, propaguoja medžiagą apie Surdegio miestelio praeitį, gamtą, žemės ūkio ir kultūrinio darbo pasiekimus. Bibliotekoje yra kartoteka „Surdegis spaudoje“. Joje jau puspenkto šimto knygų, rinkinių ir straipsnių aprašų. Tai išskirtinė kraštotyrinė medžiaga. <…> Šiandien biblioteka, turėdama gerą kraštotyrinį bibliografinį aparatą, gali teikti informaciją tiek savo, tiek kitų respublikos bibliotekų skaitytojams (atskirais atvejais – ir moksliniams darbuotojams) apie Surdegio miestelio praeitį ir dabartį.“
Tokios žinutės rajono spaudoje patvirtina, kokia pažangi buvo Surdegio kaimo biblioteka jau prieš daugiau kaip penkis dešimtmečius. Kraštotyros darbas bibliotekose buvo aktualus, tebėra aktualus ir, tikėkimės, nepraras svarbos ateityje. Žinoma, be profesionalo mokslininko bibliografo O. Janonio pagalbos tokie darbai vargu ar būtų buvę įgyvendinti. Tačiau juk svarbiausia – darbo rezultatas.
Beveik tris dešimtmečius Surdegio bibliotekoje sėkmingai darbavosi J. Uzdrienė. Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Gavusi solidų bibliotekinio darbo pagrindą, Janina veiklą tęsė toliau. 2010 m. Anykščių krašto laikraštyje „Anykšta“ (rugpjūčio 12 d.) Raimondas Guobis straipsnyje „Surdegis – sekasi tiems, kurie dirba“ rašė:
„Svarbiausiu kultūriniu židiniu pasiliko biblioteka, nors vos kelias valandas pusele etato beveikianti. Janina Uzdrienė kadaise savo lėlių teatrėliu visame rajone lėlininkų judėjimą paskleidusi ir šiandien naujų sumanymų nestokoja…“
2019 m. J. Uzdrienę Surdegio bibliotekoje pakeitė Žilvina Jasiulienė-Grumbinė. Nuo 2022 m. buvusių kolegių darbus sėkmingai tęsia Rita Liutkevičiutė, kurios iniciatyva ir sugužėjo gausus būrys bibliotekos bičiulių paminėti jau 75-tus Surdegio bibliotekos gyvavimo metus.
Bibliotekininkės pakviestas jubiliejinį renginį savo muzikos garsais pagyvino muzikantų ansamblis iš Pasvalio (vad. Valentas Gilvydis). Atvykęs iš Panevėžio renginio akimirkas fotoaparatu užfiksavo kraštotyrininkas, fotografas Tautvilis Uža.
Audronė Berezauskienė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
