Nuo liepos mėnesio pradžios Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veikianti paroda „Spaustuvės istorija – poligrafijos tradicijos Anykščiuose“ sulaukė ne tik lankytojų dėmesio, bet ir buvusių spaustuvės darbuotojų prisiminimų. Šiuo metu Zarasuose gyvenantis buvęs spaustuvės darbuotojas Olegas Kropa pasidalino savo prisiminimais apie darbą spaustuvėje nuo 1994 metų. Štai, ką jis pasakoja apie savo darbą Anykščių spaustuvėje, kuri tuo metu jau vadinosi „Dominantė“:
„1994m. įsidarbinau mokiniu, mokintis prie senos vokiškos spaudo mašinos (Tigelinė) taip ją vadindavo. Tada spaustuvėje spaudė laikraštį Anykščių, važtaraščius restoranui „Puntukas“, iš kartono karpė ruošinius tortų dėžutėms (jų užsakydavo pirmieji Anykščių verslininkai, pradėję konditerijos verslą. Spaudėme įvairius blankus, receptus ir įvairius kitokius dokumentus. Įdomiausia buvo spausti diplomus mokykloms. Tai buvo ilgas ir kruopštus darbas. Kadangi diplomai buvo trijų spalvų, atspaudus vieną tekstą, viena spalva, reikėjo viską išplauti benzinu ir dėti kitą spalvą ir t.t. Vienam diplomui – reikėjo apytiksliai vienos valandos . Popierių veždavo iš Klaipėdos dideliais rulonais. Visus reikiamus formatus reikėdavo susipjaustyti su pjaustymo mašina. Tekstus spaudui išliedavo iš švino lydinių, vadinamomis linotipo mašinomis (darbuotojai Algis Dūda ir Valentinas Samulis), tada surinkimo ceche moterys sudėliodavo tekstus, juos suverždavo, o mes su Nirgindu Meškausku juos paimdavom ir nešdavomės į spaudimo cechą. Ten pjaustydavom popierių pagal reikiamus formatus ir spausdindavom užsakymus. Didesnius užsakymus ir didelius kiekius spausdavo ant didelės spaudo mašinos, ant jos galima buvo spausti keletą įvairių formatų spaudinius ir jau po to susipjaustyti ant popieriaus pjaustymo mašinos. Reikėjo mokėti pastebėti ir gramatines klaidas po pirmų mėginių, ir tik tada paleisti spaudimo mašiną jau visam užsakymui. Dažus poligrafinius irgi reikėjo papildyti stebint išblukimą raidžių, teksto.
Tai buvo labai darnus komandinis darbas, reikėjo daug bendravimo ir sutarimo. Vadovavo dažniausiai pavaduotojas Juozas Zlatkus. Gaudavom kasdien po vieną litrą pieno, nes buvo kenksmingos darbo sąlygos dėl švino garų“.
Dėkojame Olegui Kropai už prisiminimus ir kviečiame visus, kurie prisimena buvusią Anykščių spaustuvę, pasidalinti savo mintimis. Prisiminimus siųskite el.paštu: krastotyra@anyksciuvb.lt arba skambinkite tel. 8 (381) 58101.
