Rugsėjo 12-ąją smalsuolių būrys leidosi į neįprastą kelionę automobiliais – ekskursiją „Kurklių krašto istorija“, kurią vedė istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Ši ekskursija – paskutinis Anykščių bibliotekos organizuotas renginys, skirtas 2026-ųjų Lietuvos mažajai kultūros sostinei – Kurkliams.
Startavę nuo Staškūniškio, buvusios pradžios mokyklos, ekskursijos dalyviai aplankė Stasio Ylos gimtinę menantį kryžių, paminklą Petrui Tarasenkai Karališkių kaime, Trakinių gatvinio kaimo istoriją menantį kryžių, paminklą dėdei savanoriui Didžiakaimyje, Užunvėžių bažnyčią, Signataro Stepono Kairio tėviškę, Kurklių šilą, Kurklių bažnyčią ir senąsias kapines, užsuko į Kurklių pievas, o ekskursiją baigė Kurklių Sinagogoje.
Visos ekskursijos metu lydėjo smagūs istoriko N. Černiausko pasakojimai apie svarbiausias Kurklių krašto vietas, įvykius ir įkvepiančias asmenybes. Keliautojai sužinojo, kad iš Trakinių kilęs spaustuvininkas Martynas Kukta 1918 m. pirmasis padaugino Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir, kad šiame kaime buvo tradicija moteris vadinti ne vardu ar pavarde, bet pagal vyro vardą: pavyzdžiui, Stasio žmoną vadino Stasiene. Kalbėdamas apie Petrą Tarasenką N. Černiauskas įspėjo, kad prieš skaitydami P. Tarasenkos knygas gerai pagalvotume, nes yra jau ne vienas jo knygų dėka „užsikrėtęs“ archeologija visam gyvenimui. Ekskursijos dalyviai nustebo, kad Užunvėžių bažnyčią projektavo vienas iš Kauno modernizmo architektų, latvis Karolis Reisonas, suprojektavęs ir Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčią. Anot N. Černiausko, dalis neįgyvendintų idėjų Kaune buvo įgyvendintos būtent Užunvėžių bažnyčioje. Kelionėje netrūko pasakojimų ir apie skaudžius šio krašto partizanų ir jų šeimų likimus. Kurklių šile aplankyta partizanų bunkerio vieta, kuri paliko neišdildomą įspūdį jauniausiam ekskursijos dalyviui. Aplankę Kurklių senųjų kapinių „senamiestį“, keliautojai patraukė pro buvusios pieninės pastatą ir sužinojo, kad pieninėje pienas buvo perdirbamas ne tik į varškę ir sviestą, bet ir į masę, iš kurios tuo metu gamintos sagos. Ekskursijos pabaigoje laukė žaliosios Kurklių pievos, kur mokslininkė geologė Simona Bekeraitė pasakojo apie geologinius Kurklių žemės sluoksnius bei čia sustojusį ledyną, kurio tirpsmo ir sąnašų dėka atsirado užliejamos Kurklių pievos, žvyro karjeras, Moliakalnis. N. Černiauskas antrino, kad Kurklių žemė derlinga ir priminė faktą, kad tarpukariu Kurkliuose žydų pradėti auginti agurkai taip išpopuliarėjo, kad 1960–1970 m. kone kiekvienas kurklietis augino 10–20 arų agurkų. Paskutinė ekskursijos stotelė – Kurklių sinagoga, kurioje prisiminta iš Kurklių kilusio žydo Moišės Dovydo Osinskio sėkmės istorija, kai jis, emigravęs į Didžiąją Britaniją įkūrė klestintį drabužių parduotuvių tinklą „Burton“.
Tai tik maža dalis istorijų, kurias išgirdo ekskursijos „Kurklių krašto istorija“ dalyviai. Kviečiame ir jus keliauti istoriko Norberto Černiausko parengtu maršrutu ir atrasti Kurklių krašto žmones ir jų likimus, įamžintus paminkluose, užkoduotus architektūroje, kraštovaizdyje. Dabar pats metas, nes viena iš maršruto stotelių – Kurklių šilas, kuris bus dosnus grybų jūsų vakarienei.
