NE TIK GOMURIUI PAMALONINTI
Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
Maistas – neatsiejama kiekvienos kelionės dalis. Keliaujant po Anykščių rajoną, maistą galima atrasti ne tik kaip būdą alkiui numalšinti, bet ir kaip galimybę patirti naujų skonių, atrasti netikėtų vietų ir pažinti kraštą per jo gastronominę kultūrą.
Būtent todėl parengėme šį gastronominį žemėlapį. Naudodamiesi juo galėsite leistis į skonių kelionę po Anykščių kraštą. Žemėlapyje – 10 labai skirtingų stotelių, kuriose galima skaniai pavalgyti, atsigaivinti, geriau pažinti vietos apylinkes, istoriją ir čia įsikūrusių žmonių pasakojimus.
1
Kavinė „Šaltinis“ (Kavarsko koldūnai)
Šaltinio g. 1, Kavarskas
Apie Kavarsko koldūnus, ko gero, yra girdėjęs kiekvienas lietuviškos virtuvės gerbėjas. Ši jauki kavinė, įsikūrusi netoli kelio Anykščiai–Ukmergė, tapo įprasta stotele tiems, kurie ieško paprasto, bet gardaus, vaikystę primenančio maisto.
Apie šią vietą prikalbėta daug – ir ne be reikalo. Koldūninė skaičiuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius, o tiek laiko išlikti pavyksta tik toms vietoms, kurios tampa vietovės identiteto dalimi. Grįžtant namo po turiningo savaitgalio Anykščiuose, užsukti čia daugeliui tapo maža, bet svarbia tradicija. O tradicijų, kaip žinia, laužyti nevalia.
Tai atsispindi ir meniu – per daugelį metų jis beveik nepasikeitė. Čia rasite viską, ko tikisi lietuviškos virtuvės mėgėjai: koldūnų, cepelinų ir virtinukų su varške. Viskas gaminama tradiciškai – rankomis, be skubos, su meile.
Beje, visai šalia trykšta Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis – viena žymiausių ir vertingiausių vandens versmių Lietuvoje. Tai puiki vieta stabtelėti, atsigaivinti ir į kelionę prisipilti tyro šaltinio vandens.
Apie Kavarsko koldūnus, ko gero, yra girdėjęs kiekvienas lietuviškos virtuvės gerbėjas. Ši jauki kavinė, įsikūrusi netoli kelio Anykščiai–Ukmergė, tapo įprasta stotele tiems, kurie ieško paprasto, bet gardaus, vaikystę primenančio maisto.
Apie šią vietą prikalbėta daug – ir ne be reikalo. Koldūninė skaičiuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius, o tiek laiko išlikti pavyksta tik toms vietoms, kurios tampa vietovės identiteto dalimi. Grįžtant namo po turiningo savaitgalio Anykščiuose, užsukti čia daugeliui tapo maža, bet svarbia tradicija. O tradicijų, kaip žinia, laužyti nevalia.
Tai atsispindi ir meniu – per daugelį metų jis beveik nepasikeitė. Čia rasite viską, ko tikisi lietuviškos virtuvės mėgėjai: koldūnų, cepelinų ir virtinukų su varške. Viskas gaminama tradiciškai – rankomis, be skubos, su meile.
Beje, visai šalia trykšta Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis – viena žymiausių ir vertingiausių vandens versmių Lietuvoje. Tai puiki vieta stabtelėti, atsigaivinti ir į kelionę prisipilti tyro šaltinio vandens.
Kavarsko koldūnai
Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis
2
„Napoleonas“ ir „Medutis“
Panevėžio g. 9, Janušava
Vienas labiausiai mus nustebinusių kulinarinių atradimų pasislėpęs atokiame Anykščių rajono pakraštyje – Janušavos kaimelyje. Šios vietos internete nerasite, ji nepažymėta net „Google“ žemėlapiuose. Kai paklausėme, kaip šią vietą vadinti, mums atsakė: „Rašykite paprastai – Panevėžio g. 9.“ Jos savininkai sako: „Mes nesireklamuojame, nenorime per daug įsipareigoti, gyvename laisvą gyvenimą – tie, kas nori, patys mus susiranda.“
Janušavos Panevėžio g. 9 – iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti kaimo parduotuvė, kurioje galima rasti standartinių tokioms vietoms būdingų prekių. Ši vieta įsikūrė beveik prieš 30 metų, tačiau iš pradžių veikė kaip kepykla ir tik vėliau išaugo į kaimo parduotuvę.
Iki šių dienų žmonės čia traukia įsigyti kepinių – jie vis dar yra pagrindinis šios parduotuvėlės akcentas. Produkcija puikiai pažįstama: kibinai, senoviniai riestainiai, žagarėliai, obuolių ir vaisių pyragai, vyniotiniai su varške ir, žinoma, tortai. Čia beveik visuomet rasite vieną iš dviejų – „Napoleoną“ arba „Medutį“. Kepiniai neištaigingi ir iš pirmo žvilgsnio net neatrodo ypatingi, tačiau vos paragavus bet kurio skanėsto apima jausmas, tarsi būtum grįžęs į vaikystę.
Kepyklos savininkai sako, kad gamina paprastai: nesivaiko naujoviškų technologijų, naudoja tik natūralius produktus, renkasi brangesnius ingredientus ir vengia maisto priedų, o svarbiausia – viską daro su meile. Kaip patys sako: „Nedrįstame siūlyti kitam to, kas mums patiems nepatinka.“ To pakanka, kad produkcija taptų išskirtinė.
Taigi, jeigu norisi kvapnių, nostalgiškų kepinių, užsukti į Janušavą tikrai verta.
Vienas labiausiai mus nustebinusių kulinarinių atradimų pasislėpęs atokiame Anykščių rajono pakraštyje – Janušavos kaimelyje. Šios vietos internete nerasite, ji nepažymėta net „Google“ žemėlapiuose. Kai paklausėme, kaip šią vietą vadinti, mums atsakė: „Rašykite paprastai – Panevėžio g. 9.“ Jos savininkai sako: „Mes nesireklamuojame, nenorime per daug įsipareigoti, gyvename laisvą gyvenimą – tie, kas nori, patys mus susiranda.“
Janušavos Panevėžio g. 9 – iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti kaimo parduotuvė, kurioje galima rasti standartinių tokioms vietoms būdingų prekių. Ši vieta įsikūrė beveik prieš 30 metų, tačiau iš pradžių veikė kaip kepykla ir tik vėliau išaugo į kaimo parduotuvę.
Iki šių dienų žmonės čia traukia įsigyti kepinių – jie vis dar yra pagrindinis šios parduotuvėlės akcentas. Produkcija puikiai pažįstama: kibinai, senoviniai riestainiai, žagarėliai, obuolių ir vaisių pyragai, vyniotiniai su varške ir, žinoma, tortai. Čia beveik visuomet rasite vieną iš dviejų – „Napoleoną“ arba „Medutį“. Kepiniai neištaigingi ir iš pirmo žvilgsnio net neatrodo ypatingi, tačiau vos paragavus bet kurio skanėsto apima jausmas, tarsi būtum grįžęs į vaikystę.
Kepyklos savininkai sako, kad gamina paprastai: nesivaiko naujoviškų technologijų, naudoja tik natūralius produktus, renkasi brangesnius ingredientus ir vengia maisto priedų, o svarbiausia – viską daro su meile. Kaip patys sako: „Nedrįstame siūlyti kitam to, kas mums patiems nepatinka.“ To pakanka, kad produkcija taptų išskirtinė.
Taigi, jeigu norisi kvapnių, nostalgiškų kepinių, užsukti į Janušavą tikrai verta.
3
Obuoliai
Prekybos aikštelė Ažuožeriuose
Obuoliai anykštėnų širdyse užima ypatingą vietą. Dar 1926 m., kai Anykščiuose vyninę įkūrė Balys Karazija, obuolių supirkimo kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas, kartu prasidėjo ir ilgalaikė šio krašto obuolių istorija. Nuo tada obuoliai ir iš jų gaminami gėrimai tapo neatsiejami nuo miesto tapatybės. Šią tradiciją iki šiol puoselėja kasmet rudenį vykstanti šventė – Obuolinės, suburianti vietinius gyventojus ir miesto svečius.
Keliaujant po Anykščių kraštą verta užsukti į Ažuožerių kaimą, esantį šalia kelio Anykščiai–Ukmergė. Čia įsikūrusi įmonė „Ažuožerių sodai“, valdanti daugiau nei 140 hektarų sodų. Jų parduotuvė – tikras rojus obuolių mėgėjams: čia visada galima įsigyti sultingų ir kvapnių vaisių.
Ilgainiui ši vieta tapo ne tik prekybos tašku, bet ir savitu traukos centru. Aplink „Ažuožerių sodus“ ėmė kurtis nedideli kioskeliai, siūlantys rūkytos žuvies, mėsos gaminių, gėlių ir daržovių. Taip natūraliai susiformavo jaukus, gyvybingas turgelis, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio viliojantis vis gausesniu produktų pasirinkimu.
Obuoliai anykštėnų širdyse užima ypatingą vietą. Dar 1926 m., kai Anykščiuose vyninę įkūrė Balys Karazija, obuolių supirkimo kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas, kartu prasidėjo ir ilgalaikė šio krašto obuolių istorija. Nuo tada obuoliai ir iš jų gaminami gėrimai tapo neatsiejami nuo miesto tapatybės. Šią tradiciją iki šiol puoselėja kasmet rudenį vykstanti šventė – Obuolinės, suburianti vietinius gyventojus ir miesto svečius.
Keliaujant po Anykščių kraštą verta užsukti į Ažuožerių kaimą, esantį šalia kelio Anykščiai–Ukmergė. Čia įsikūrusi įmonė „Ažuožerių sodai“, valdanti daugiau nei 140 hektarų sodų. Jų parduotuvė – tikras rojus obuolių mėgėjams: čia visada galima įsigyti sultingų ir kvapnių vaisių.
Ilgainiui ši vieta tapo ne tik prekybos tašku, bet ir savitu traukos centru. Aplink „Ažuožerių sodus“ ėmė kurtis nedideli kioskeliai, siūlantys rūkytos žuvies, mėsos gaminių, gėlių ir daržovių. Taip natūraliai susiformavo jaukus, gyvybingas turgelis, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio viliojantis vis gausesniu produktų pasirinkimu.
4
Makaronai ir tiramisu
Restoranėlis „5 Taškai“, S. Daukanto g. 5, Anykščiai
Norint paskanauti autentiškų Italijos skonių, neprireiks nė lėktuvo skrydžio – tai galima padaryti Anykščių senamiestyje, kur įsikūrusi spaghetteria „5 Taškai“. Tai unikalus šeimos restoranėlis, įkurtas Giedrės ir Eriko Leitonų. Pavargę nuo sostinės triukšmo ir neprasmingų darbų, Giedrė su Eriku atsikraustė į Anykščius ir įkūrė itališką restoranėlį, kuriame svarbiausia – kokybė.
Virtuvėje darbuojasi pats Erikas. Meniu čia nedidelis, tačiau maistas visuomet šviežias, gaminamas iš vietinių ingredientų, todėl šiek tiek kinta priklausomai nuo sezono. Makaronus šefas gamina rankomis, naudodamas autentišką įrankį, vadinamą chitarra. Tokiu įrankiu Italijoje makaronai buvo gaminami nuo seno. Čia taip pat rasite rankų darbo tiramisu ir puikaus espreso.
Norint paskanauti autentiškų Italijos skonių, neprireiks nė lėktuvo skrydžio – tai galima padaryti Anykščių senamiestyje, kur įsikūrusi spaghetteria „5 Taškai“. Tai unikalus šeimos restoranėlis, įkurtas Giedrės ir Eriko Leitonų. Pavargę nuo sostinės triukšmo ir neprasmingų darbų, Giedrė su Eriku atsikraustė į Anykščius ir įkūrė itališką restoranėlį, kuriame svarbiausia – kokybė.
Virtuvėje darbuojasi pats Erikas. Meniu čia nedidelis, tačiau maistas visuomet šviežias, gaminamas iš vietinių ingredientų, todėl šiek tiek kinta priklausomai nuo sezono. Makaronus šefas gamina rankomis, naudodamas autentišką įrankį, vadinamą chitarra. Tokiu įrankiu Italijoje makaronai buvo gaminami nuo seno. Čia taip pat rasite rankų darbo tiramisu ir puikaus espreso.
5
Duona
Kepyklėlė „Skoneta“, A. Baranausko a. 12, Anykščiai
Tikriausiai kiekvienas miestas turi savo perliuką, apie kurį žino tik vietos gyventojai. Anykščiuose toks perliukas neabejotinai yra kepyklėlė, pasislėpusi vienoje iš senamiesčio gatvelių. Ją įkūrė dvi draugės – Jolita ir Diana. Iki šiol jos pačios kasdien kepa kvapnią duoną, rankų darbo kibinus, bandeles ir sausainius. Lankytojus jos pasitinka su šypsena, pataria ir padeda išsirinkti gardžiausią skanėstą.
Kepyklėlės produkcija vertinama visame mieste – Jolita ir Diana bendradarbiauja su restoranais „Dublis“ ir „Naha“, o netoliese esantis gastrobaras „Industrija“ jų kepamą duoną naudoja sumuštiniams.
Rytais čia tvyro ypatinga atmosfera, primenanti mažą Prancūzijos kaimą: vos atsidarius durims, vietiniai jau rikiuojasi eilėje, laukdami kepyklos pasididžiavimo – plikytos duonos su morkomis. Vis dėlto pasiseka ne kiekvienam: „Deja, jau išpirko, kita partija iškeps po poros valandų“, – ne kartą teko išgirsti.
Kepyklėlė nedidelė, tačiau čia rasite kelis jaukius staliukus, prie kurių galima pasimėgauti šviežiais kepiniais ir puodeliu kavos. Tai puiki stotelė pradėti dieną Anykščiuose. Tik būtinai turėkite grynųjų – kortelėmis atsiskaityti čia nėra galimybės.
Tikriausiai kiekvienas miestas turi savo perliuką, apie kurį žino tik vietos gyventojai. Anykščiuose toks perliukas neabejotinai yra kepyklėlė, pasislėpusi vienoje iš senamiesčio gatvelių. Ją įkūrė dvi draugės – Jolita ir Diana. Iki šiol jos pačios kasdien kepa kvapnią duoną, rankų darbo kibinus, bandeles ir sausainius. Lankytojus jos pasitinka su šypsena, pataria ir padeda išsirinkti gardžiausią skanėstą.
Kepyklėlės produkcija vertinama visame mieste – Jolita ir Diana bendradarbiauja su restoranais „Dublis“ ir „Naha“, o netoliese esantis gastrobaras „Industrija“ jų kepamą duoną naudoja sumuštiniams.
Rytais čia tvyro ypatinga atmosfera, primenanti mažą Prancūzijos kaimą: vos atsidarius durims, vietiniai jau rikiuojasi eilėje, laukdami kepyklos pasididžiavimo – plikytos duonos su morkomis. Vis dėlto pasiseka ne kiekvienam: „Deja, jau išpirko, kita partija iškeps po poros valandų“, – ne kartą teko išgirsti.
Kepyklėlė nedidelė, tačiau čia rasite kelis jaukius staliukus, prie kurių galima pasimėgauti šviežiais kepiniais ir puodeliu kavos. Tai puiki stotelė pradėti dieną Anykščiuose. Tik būtinai turėkite grynųjų – kortelėmis atsiskaityti čia nėra galimybės.
6
Uogos
„Vitaminų ūkis“, Šlavėnų k., tel. +370 605 20616
Vos už trijų kilometrų nuo Anykščių miesto įsikūręs jaukus ir išskirtinis „Vitaminų ūkis“. Tai nedidelis, vos vieno hektaro ploto ūkis, garsėjantis puikiomis uogomis ir vaisiais. Dėl kompaktiško dydžio ūkis prižiūrimas itin kruopščiai – šeimininkas Rolandas visus darbus atlieka savo rankomis, todėl kiekvienas augalas sulaukia ypatingo dėmesio.
„Vitaminų ūkio“ derlius – sezoniškas, todėl kiekvienas metų laikas čia turi savitą skonį. Vasaros pradžioje lankytojus pasitinka sausmedžio uogos, o netrukus sunoksta ir ankstyvosios avietės. Liepą sodai prisipildo trešnių ir vyšnių, mėnesio pabaigoje pasirodo pirmosios šilauogės. Rugpjūtį derlius tampa dar gausesnis – šilauoges papildo gervuogės. Rudenį ūkis lepina slyvomis ir vėlyvosiomis avietėmis.
Ūkio savininkas – tikras savo srities entuziastas. Jis nuolat dalyvauja uogininkystės seminaruose, domisi naujomis veislėmis ir moderniais auginimo būdais. Todėl iš anksto susitarus ir atvykus į ūkį galima ne tik įsigyti šviežių, ką tik nuskintų uogų, bet ir pabendrauti su šeimininku – sužinoti, kaip uogas ilgiau išlaikyti šviežias, gauti vertingų patarimų apie jų auginimą ir priežiūrą.
Vos už trijų kilometrų nuo Anykščių miesto įsikūręs jaukus ir išskirtinis „Vitaminų ūkis“. Tai nedidelis, vos vieno hektaro ploto ūkis, garsėjantis puikiomis uogomis ir vaisiais. Dėl kompaktiško dydžio ūkis prižiūrimas itin kruopščiai – šeimininkas Rolandas visus darbus atlieka savo rankomis, todėl kiekvienas augalas sulaukia ypatingo dėmesio.
„Vitaminų ūkio“ derlius – sezoniškas, todėl kiekvienas metų laikas čia turi savitą skonį. Vasaros pradžioje lankytojus pasitinka sausmedžio uogos, o netrukus sunoksta ir ankstyvosios avietės. Liepą sodai prisipildo trešnių ir vyšnių, mėnesio pabaigoje pasirodo pirmosios šilauogės. Rugpjūtį derlius tampa dar gausesnis – šilauoges papildo gervuogės. Rudenį ūkis lepina slyvomis ir vėlyvosiomis avietėmis.
Ūkio savininkas – tikras savo srities entuziastas. Jis nuolat dalyvauja uogininkystės seminaruose, domisi naujomis veislėmis ir moderniais auginimo būdais. Todėl iš anksto susitarus ir atvykus į ūkį galima ne tik įsigyti šviežių, ką tik nuskintų uogų, bet ir pabendrauti su šeimininku – sužinoti, kaip uogas ilgiau išlaikyti šviežias, gauti vertingų patarimų apie jų auginimą ir priežiūrą.
7
Raclette ir sūrio fondiu
Restoranas „Palaima“, Ežero g. 8D, Mačionys
Šveicariško stiliaus kalnų namelį lietuviškame kaime rasti tikėtųsi nedaugelis. Šios vietos istorija prasidėjo prieš dešimtmetį, kai šveicarai Karen ir Stiivas, keliaudami motociklu po Europą, užsuko į Anykščių rajoną.
„Kelionės atkarpoje Utena–Anykščiai man ėmė kilti nerimas, negalėjau atsikratyti gąsdinančios minties: nesupratau, iš kur toks aiškus ir užtikrintas noras čia gyventi. Iki tol nė nesvarsčiau galimybės persikraustyti už Šveicarijos ribų. Stiivas vairavo motociklą, mes skriejome Lietuvos kaimais, o aš nerimavau: man knietėjo sužinoti, ką vyras galvoja apie šį kraštą“, – pasakoja Karen.
Kaip jau supratote, Karen vyras pajuto tą patį. Po kelerių metų, įsigiję sklypą prie Rubikių ežero, Karen ir Stiivas atidarė viešbutį bei restoraną.
Kurdami šią vietą sutuoktiniai planavo nedidelį restoranėlį viešbučio svečiams, tačiau viskas pasisuko taip, kad restoranas tapo pagrindine šios vietos „žvaigžde“. Restorano virtuvės šefas ne tik supažindina su tradicine Šveicarijos virtuve, bet ir nustebina patiekalu iš vietinių, sezoninių, čia pat, Anykščių rajone, surinktų ar užaugintų ingredientų.
Šveicariško stiliaus kalnų namelį lietuviškame kaime rasti tikėtųsi nedaugelis. Šios vietos istorija prasidėjo prieš dešimtmetį, kai šveicarai Karen ir Stiivas, keliaudami motociklu po Europą, užsuko į Anykščių rajoną.
„Kelionės atkarpoje Utena–Anykščiai man ėmė kilti nerimas, negalėjau atsikratyti gąsdinančios minties: nesupratau, iš kur toks aiškus ir užtikrintas noras čia gyventi. Iki tol nė nesvarsčiau galimybės persikraustyti už Šveicarijos ribų. Stiivas vairavo motociklą, mes skriejome Lietuvos kaimais, o aš nerimavau: man knietėjo sužinoti, ką vyras galvoja apie šį kraštą“, – pasakoja Karen.
Kaip jau supratote, Karen vyras pajuto tą patį. Po kelerių metų, įsigiję sklypą prie Rubikių ežero, Karen ir Stiivas atidarė viešbutį bei restoraną.
Kurdami šią vietą sutuoktiniai planavo nedidelį restoranėlį viešbučio svečiams, tačiau viskas pasisuko taip, kad restoranas tapo pagrindine šios vietos „žvaigžde“. Restorano virtuvės šefas ne tik supažindina su tradicine Šveicarijos virtuve, bet ir nustebina patiekalu iš vietinių, sezoninių, čia pat, Anykščių rajone, surinktų ar užaugintų ingredientų.
8
Medus ir šokoladas su žiedadulkėmis
„Medaus ūkis“, Butėnų g. 18, Butėnai, tel. +370 607 92202
Neretai girdime apie į Anykščių kraštą atvykusius meilės imigrantus. Taip prasidėjo ir vilnietės Ugnės istorija Anykščių rajone, Bukčių kaime. Įsikūrę Ugnės vyro Eimanto senelių name, drauge jie ėmėsi kurti „Medaus ūkį“: augina bites, suka medų ir iš jo gamina įvairiausią produkciją.
Ugnės ir Eimanto sodybos durys atviros visiems, norintiems iš naujo atrasti medų. Pora ne tik prekiauja įvairiais bičių produktais, bet ir rengia degustacijas. Apsilankę pas bitininkus – tik nepamirškite apsilankymo suderinti iš anksto – galėsite paragauti šokolado su žiedadulkėmis, žiedadulkių saldainių, medaus ir atrasti netikėtų jo derinių.
„Medaus ūkyje“ bitės atlieka ir dar vieną svarbų vaidmenį – padeda žmonėms pailsėti, atsipalaiduoti. Šiam tikslui čia įkurti apiterapijos nameliai. Tai procedūra, kurios metu, gulint ant specialių gultų virš bičių avilių ir patiriant jų sparnelių sukeliamas mikrovibracijas, galima nusiraminti, atgauti vidinę pusiausvyrą.
Neretai girdime apie į Anykščių kraštą atvykusius meilės imigrantus. Taip prasidėjo ir vilnietės Ugnės istorija Anykščių rajone, Bukčių kaime. Įsikūrę Ugnės vyro Eimanto senelių name, drauge jie ėmėsi kurti „Medaus ūkį“: augina bites, suka medų ir iš jo gamina įvairiausią produkciją.
Ugnės ir Eimanto sodybos durys atviros visiems, norintiems iš naujo atrasti medų. Pora ne tik prekiauja įvairiais bičių produktais, bet ir rengia degustacijas. Apsilankę pas bitininkus – tik nepamirškite apsilankymo suderinti iš anksto – galėsite paragauti šokolado su žiedadulkėmis, žiedadulkių saldainių, medaus ir atrasti netikėtų jo derinių.
„Medaus ūkyje“ bitės atlieka ir dar vieną svarbų vaidmenį – padeda žmonėms pailsėti, atsipalaiduoti. Šiam tikslui čia įkurti apiterapijos nameliai. Tai procedūra, kurios metu, gulint ant specialių gultų virš bičių avilių ir patiriant jų sparnelių sukeliamas mikrovibracijas, galima nusiraminti, atgauti vidinę pusiausvyrą.
9
Stebuklingas vanduo
Inkūnų šaltinis, šalia Inkūnų Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčios, Inkūnų k. 4
Senasis Inkūnų kaimas dažnam palieka netikėtą, šiek tiek mistišką įspūdį – tokį, kuris tyliai kviečia sugrįžti dar kartą. Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, Saldagirio miško apsuptyje, įsikūręs kaimas yra išlaikęs ypatingą ramybę. Čia išlikusios vos kelios senos autentiškos trobos ir Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia, o šalia jos – senosios kapinės.
Dalis sodybų šiandien priklauso kūrėjams ir menininkams, kurie šią atokią vietą pasirinko savo gyvenimui ir kūrybai. Kaime vyksta keramikos stovyklos, rengiamas „Miško festivalis“, o nedidelėje medinėje bažnytėlėje – jaukūs koncertai. Visa tai sukuria ypatingą atmosferą, tarsi patektum į kitą laiką, kuriame viskas vyksta lėčiau.
Visai šalia bažnyčios trykšta ypatingas šaltinis, vietinių teigimu – šventas. Pasakojama, kad tai Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Šaltinio vanduo tyras ir gaivus, o pati vieta žavi savo paprastumu: ji išlikusi beveik nepaliesta, neuždengta betonu ar trinkelių takais, išsaugojusi tikrą, natūralų grožį. Nors Anykščiai nuo čia nutolę dvidešimt kilometrų, ši kryptis verta kiekvieno gamtos mylėtojo dėmesio. Tik būtinai iš anksto pasirūpinkite tara, kad šio tyro vandens galėtumėte parsivežti namo.
Senasis Inkūnų kaimas dažnam palieka netikėtą, šiek tiek mistišką įspūdį – tokį, kuris tyliai kviečia sugrįžti dar kartą. Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, Saldagirio miško apsuptyje, įsikūręs kaimas yra išlaikęs ypatingą ramybę. Čia išlikusios vos kelios senos autentiškos trobos ir Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia, o šalia jos – senosios kapinės.
Dalis sodybų šiandien priklauso kūrėjams ir menininkams, kurie šią atokią vietą pasirinko savo gyvenimui ir kūrybai. Kaime vyksta keramikos stovyklos, rengiamas „Miško festivalis“, o nedidelėje medinėje bažnytėlėje – jaukūs koncertai. Visa tai sukuria ypatingą atmosferą, tarsi patektum į kitą laiką, kuriame viskas vyksta lėčiau.
Visai šalia bažnyčios trykšta ypatingas šaltinis, vietinių teigimu – šventas. Pasakojama, kad tai Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Šaltinio vanduo tyras ir gaivus, o pati vieta žavi savo paprastumu: ji išlikusi beveik nepaliesta, neuždengta betonu ar trinkelių takais, išsaugojusi tikrą, natūralų grožį. Nors Anykščiai nuo čia nutolę dvidešimt kilometrų, ši kryptis verta kiekvieno gamtos mylėtojo dėmesio. Tik būtinai iš anksto pasirūpinkite tara, kad šio tyro vandens galėtumėte parsivežti namo.
10
Obuolių sūris ir vaisių traškučiai
„Marijos trobelė“, Ulyčios g. 1, Padvarninkų k.,
tel. +370 687 87826
Jau pasakojome, kad Anykščių kraštas garsėja obuoliais. Šią temą gražiai pratęsia Mindaugo ir Vitos šeima, įkūrusi „Marijos trobelę“. Atsikraustę į Anykščių rajoną, jie ėmėsi gaminti obuolių sūrius ir šių vaisių traškučius. Ilgainiui asortimentas išsiplėtė – šiandien šeima kūrybiškai perdirba ne tik obuolius, bet ir kitus vaisius, uogas: gamina saldainius, cukatus, arbatas.
Apsilankius „Marijos trobelės“ sodyboje galima ne tik paragauti įvairių skanėstų, bet ir sudalyvauti įvairiausiose edukacijose. Viena įdomiausių – „Kramteikslo“ kūrimas: iš valgomų ingredientų čia gimsta paveikslai, kuriuos vėliau, savaime aišku, galima… suvalgyti.
Tad jei mėgstate obuolius taip, kaip juos mėgsta anykštėnai, ši vieta tikrai verta jūsų apsilankymo. Tik nepamirškite viešnagės sodyboje iš anksto suderinti su šeimininkais.
tel. +370 687 87826
Jau pasakojome, kad Anykščių kraštas garsėja obuoliais. Šią temą gražiai pratęsia Mindaugo ir Vitos šeima, įkūrusi „Marijos trobelę“. Atsikraustę į Anykščių rajoną, jie ėmėsi gaminti obuolių sūrius ir šių vaisių traškučius. Ilgainiui asortimentas išsiplėtė – šiandien šeima kūrybiškai perdirba ne tik obuolius, bet ir kitus vaisius, uogas: gamina saldainius, cukatus, arbatas.
Apsilankius „Marijos trobelės“ sodyboje galima ne tik paragauti įvairių skanėstų, bet ir sudalyvauti įvairiausiose edukacijose. Viena įdomiausių – „Kramteikslo“ kūrimas: iš valgomų ingredientų čia gimsta paveikslai, kuriuos vėliau, savaime aišku, galima… suvalgyti.
Tad jei mėgstate obuolius taip, kaip juos mėgsta anykštėnai, ši vieta tikrai verta jūsų apsilankymo. Tik nepamirškite viešnagės sodyboje iš anksto suderinti su šeimininkais.
×
![]()