You are currently viewing Bibliotekoje veikia paroda „100 metų Anykščių vynui“

Bibliotekoje veikia paroda „100 metų Anykščių vynui“

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje surengta paroda „100 metų Anykščių vynui“, kviečianti lankytojus pažinti vienos garsiausių Anykščių miesto įmonių istoriją.

Parodoje eksponuojami Viešosios bibliotekos kraštotyros dokumentų fonduose saugomi reklaminiai leidiniai, lankstinukai, etiketės, atvirukai, įvairūs spaudiniai bei periodiniai leidiniai, atspindintys Anykščių vyno gamyklos raidą, produkciją, pasiekimus ir reikšmę Anykščių krašto istorijai.

Anykščių vyno istorija prasidėjo 1926 metais, kai agronomas Balys Karazija gavo leidimą Anykščiuose įsteigti vaisvynių dirbtuvę ir užraugė pirmąjį obuolių vyną. Nedidelė dirbtuvė netrukus išaugo į sėkmingą įmonę – jau po metų pradėti gaminti ne tik obuolių, bet ir įvairių uogų vynai.

Balys Karazija – lietuviškos vyndarystės pradininkas

Siekdamas užtikrinti aukštą produkcijos kokybę, Balys Karazija įsigijo Dabužių dvarą, kuriame augino braškes ir juoduosius serbentus, o vyšnios bei mėlynės buvo atgabenamos iš kitų Lietuvos regionų. Vaisius ir uogas jis supirkinėjo visoje Lietuvoje, nuosekliai plėsdamas savo verslą.

1930 m. Balys Karazija įsigijo sklypą pietinėje Anykščių dalyje, prie Šaltupio upelio, ir pastatė mūrinį fabriką su sandėliais. Iš to meto spaudos sužinome, kad iš pradžių dirbo 12–14 darbininkų, 1939 m. – apie 40, o sezono metu – iki 75 žmonių. Vyndarys rūpinosi ne tik verslu, bet ir darbuotojais. Kasmet Anykščių šilelyje jis rengdavo gegužines darbininkams ir jų šeimoms. Per Velykas, Kalėdas ir Naujuosius metus kiekvienam darbuotojui dovanodavo po 2–3 butelius vyno, vardadienio proga – tris, o vestuvėms ar krikštynoms – dar daugiau.

1940 m., sovietų valdžiai nacionalizavus gamyklą, B. Karazija pasitraukė į Vokietiją. 1943 m. jis buvo grįžęs į Anykščius ir padėjo broliui Broniui Karazijai atnaujinti sumenkusią gamybą, tačiau 1944 m. frontui artėjant buvo priverstas pasitraukti dar kartą. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno Čikagoje.

Po Antrojo pasaulinio karo įmonė buvo nacionalizuota, vėliau privatizuota, o šiandien „Anykščių vynas“, priklausantis AB „MV Group Production“, išlieka viena seniausių vaisių ir uogų vyno gamintojų Baltijos šalyse. Įmonė puoselėja šimtmetį skaičiuojančias lietuviškos vyndarystės tradicijas, o prekės ženklu „Voruta“ pažymėti natūralūs vaisių ir uogų vynai gerai žinomi Lietuvoje. Juodųjų serbentų vynas „Voruta“ pripažintas tautinio paveldo produktu.

Parodoje eksponuojami dokumentai

Bibliotekoje surengta paroda „100 metų Anykščių vynui“ Anykščių vyno istoriją atskleidžia per spaudos ir reklamos paveldą. Lankytojai gali susipažinti su skirtingų laikotarpių reklaminiais lankstinukais, produktų katalogais, etiketėmis, proginiais leidiniais, laikraščių ir žurnalų publikacijomis, pasakojančiomis apie gamyklos kūrimąsi, plėtrą, pelnytus apdovanojimus ir reikšmę Anykščių krašto ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui. Eksponuojami leidiniai atspindi ne tik įmonės raidą, bet ir reklamos bei poligrafijos kaitą skirtingais laikotarpiais.

Parodos lankytojai taip pat kviečiami susipažinti su naujausiu Viešosios bibliotekos leidžiamo žurnalo „Kultūros kurortas“ 2026 m. 2-uoju numeriu. Jo 100–111 puslapiuose publikuojamas Karolio Bradūno straipsnis „Burgundija šiaurėje: kaip Lietuva vos netapo vyndarių kraštu“, kuriame pasakojama apie Anykščių vyno gamyklos ištakas, jos steigėjo Balio Karazijos gyvenimą ir veiklą bei lietuviškos vyndarystės istoriją.

Bibliotekos lankytojai taip pat galės pamatyti spaudos fotografo Izidoriaus Girčio istorines Vyno gamyklos pastato ir vyno gamybos procesų nuotraukas.

Kviečiame apsilankyti parodoje, kuri Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veiks nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d., ir iš arčiau pažinti jau šimtmetį Anykščių vardą garsinančios įmonės istoriją bei jos įkūrėjo Balio Karazijos palikimą.

Leiskitės į bibliotekos parengtą maršrutą „Legendinės Anykščių girdyklos“
Vartodami alkoholį rizikuojate ne tik savo sveikata, bet ir šeimos bei visuomenės gerove.