Stanislovas Didžiulis (1856–1927)
Knygnešys, bibliofilas, visuomenės veikėjas
Stanislovas Didžiulis gimė 1856 m. lapkričio 26 d. Griežionėlėse (Anykščių r.), smulkių pasiturinčių dvarininkų šeimoje. Nors buvo bajoriškos kilmės, ja nesigirdavo, tik kai kurias knygas žymėjo pilnos pavardės inicialais S. F. G. O. D. (Stanislaw Feliks Giedgowt Oszmianski Dydziul). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, o ją po sukilimo uždarius, mokslus tęsė privačiai pas Andrioniškio kunigą Antaną Viskantą. Būtent šis kunigas paskatino jaunuolį pamėgti knygas apie Lietuvą ir lietuviškus raštus.
Apie 1870 m. S. Didžiulis pradėjo kaupti asmeninę biblioteką. Spaudos draudimo metais jis sukaupė didžiausią Lietuvos provincijoje lituanistinę biblioteką, kurią sudarė per 1000 skirtingų pavadinimų legalių ir slaptų knygų. Ja naudojosi to meto šviesuoliai: Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Vincas Mickevičius-Kapsukas. S. Didžiulis taip pat rengė lietuviškos spaudos bibliografines rodykles, rinko tautosaką, užrašinėjo liaudies dainas.
XIX a. pabaigoje Didžiulių dvarelis Griežionėlėse tapo nelegalios lietuviškos spaudos ir knygnešių centru. S. Didžiulis artimai bendradarbiavo su Jurgiu Bieliniu, Kazimieru Ūdra ir kitais knygnešiais, platino draudžiamą spaudą. Dėl kaimyno skundų jo namuose nuolat vyko žandarų kratos, tačiau draudžiamus leidinius padėjo išsaugoti meistro Stasio Jasevičiaus sukonstruota speciali trijų skyrių spinta. Tai – vienintelė iki mūsų dienų Lietuvoje išlikusi autentiška knygų slėptuvė.
Didžiulis aktyviai reiškėsi spaudoje – rašė į „Aušrą“, „Varpą“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“, pasirašinėdamas P. Mažulio ir J. Mažuolio slapyvardžiais. Be to, įgijęs teisinės patirties, jis nemokamai konsultavo ir gynė apylinkių valstiečius.
Politinė veikla ir tremtis
1905 m. S. Didžiulis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, vėliau įsitraukė į revoliucinę veiklą, Griežionėlėse įsirengė pogrindinę spaustuvę. 1906 m. per kratą pareigūnai rado spausdinimo įrenginį ir anticarinių atsišaukimų. Už tai S. Didžiulis su sūnumis buvo suimtas. 1908 m. teismas atėmė iš jo bajoro teises ir nuteisė tremčiai iki gyvos galvos.
1909–1917 m. jis praleido tremtyje Sibire (Irkutsko ir Jenisiejaus gubernijose), kur net ir sunkiomis sąlygomis toliau kaupė lietuviškas knygas. Po 1917 m. revoliucijos išlaisvintas, kelerius metus gyveno Jaltoje (Krymas), kur smarkiai sušlubavo jo sveikata.
Šeima ir gyvenimo pabaiga
1877 m. S. Didžiulis vedė rašytoją Liudviką Nitaitę (Didžiulienę-Žmoną). Šeimoje užaugo aštuoni vaikai, tapę žinomais Lietuvos gydytojais, pedagogais, rašytojais ir visuomenės veikėjais.
1924 m., jau sunkiai sirgdamas ir nevaldydamas galūnių, S. Didžiulis grįžo į Lietuvą. Paskutinius metus praleido gimtosiose Griežionėlėse, globojamas vyriausiosios dukters Onos Sketerienės. Mirė 1927 m. gegužės 19 d., palaidotas Padvarninkų kapinėse. Ant jo kapo stovi skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas – nulaužto ąžuolo kamienas.
Didžiuliai, Arūno Avižos nuotr., 2009
