Skaitiniai kaip vaistai!

2026-11-17

Dienoms vis trumpėjant, o saulės šviesos kiekiui mažėjant, daugelis žmonių pastebi pablogėjusią nuotaiką ir sustiprėjusius emocinius sunkumus. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka įgyvendina akciją, skirtą emocinei sveikatai stiprinti, gerai savijautai puoselėti ir pozityvioms emocijoms skatinti. „Skaitiniai kaip vaistai“ – skelbiame mes ir kviečiame skaityti kūrinius, prisidedančius prie jūsų emocinės sveikatos gerovės.
Knygų sąrašas parengtas remiantis antruoju „Biblioterapija. Skaitymo rekomendacijos“ numeriu, kurį sudarė biblioterapijos specialistės, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė. Knygas rasite bibliotekos Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriuje. 

Linksmos knygos nuotaikai pakelti

Rasa Aškinytė „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ (Vaga, 2015)

Linksma knyga apie šiuolaikinius santykius.
Kaip susižavėjimo vertam vyrui pritinka, jis dažniausiai yra šalia nuostabios moters. Tai sėkminga verslininkė arba tiesiog pakeleivė, arba – smagus jaunystės prisiminimas (priklausomai nuo pasakojamo siužeto). O jis, gražus vyras, pravartus pašnekovas, nepamainomas meilės partneris čia yra svarbiausias, žinoma. Jeigu jums prie širdies ironiškas, šmaikštus stilius – bus smagu pasijuokti. Remiantis linksmos knygos tekstu galima padiskutuoti, kokius jausmus kelia toks vyriškumo ir santykių etalonas, ką sau svarbaus perskaitėme siužete, kurios mintys mums kelia pasipiktinimą, o kurios – žavi. Ko galėtume iš šio kūrinio pasimokyti?

Fredrik Backman, „Nerimo žmonės“ (Alma littera, 2023)

Populiaraus švedų autoriaus socialinė drama su detektyvo elementais ir laiminga pabaiga, pagardinta subtiliais juodojo humoro perlais. Jauna bedarbė ir namų neturinti moteris iš desperacijos nusprendžia apiplėšti banką, kad turėtų pinigų buto nuomai ir išlaikytų prie savęs vaikus, kurių gviešiasi buvęs vyras. Apiplėšimas baigiasi įkaitų drama ir tampa akivaizdu, kad toks radikalus sprendimas buvo klaida. Bet ko nepadarysi dėl savo vaikų? Romane paliečiamos mažų žmonių didelės problemos, iš pažiūros beviltiškos socialinės situacijos išsprendžiamos netikėčiausiais būdais.

Arthur Bloch „Pilnas Merfio dėsnių rinkinys: pabaigta kolekcija“ (Ramduva, 2020)

Universaliai paiki, pašaipūs gyvenimo dėsniai yra tarptautiniai pačia prigimtimi. Nėra čia kuo abejoti: „tą vienintelį kartą per dieną, kai jūs atsipalaiduojate ir atsiremiate į kėdės atlošą, į kabinetą įeis jūsų viršininkas“; arba – „įrankiui nukritus, jis būtinai nuriedės į sunkiausiai pasiekiamą kampą“. Neretam juk gyvenimas patvirtino: „Kuo prasčiau plaukus nukerpa, tuo lėčiau jie atauga.“ Tokią išmintį skaitydami, šypsomės, o galim ir garsiai nusijuokti arba pacituoti. Dėsniai (ar antidėsniai) knygelėje turi sistemą, pavadinimus, tik dėsnių kilmė nenurodyta. Bet juokaujant šaltiniai gal nesvarbūs. Juk anekdotų autorystės irgi necituojam… Verta patikėti, kaip rašoma anotacijoje, kad šios knygos turinys – gera pramoga ir neblogas smegenų masažas.

Jaroslav Hašek „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ (Tyto alba, 2012)

Klasikinė satyra, vaizduojanti Pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykius. Pagrindinis personažas kareivis Šveikas, apsimesdamas kvaileliu, išsisuka iš kebliausių situacijų, sausutėlis išbrenda iš balos ir visada būna puikios nuotaikos. Romanas parašytas gyva, vaizdinga kalba, kupina anekdotų, keistų istorijų ir žaismingų dialogų. Parodomas karo absurdiškumas ir beprasmybė, su kuriuo susidūrus belieka tik kvatotis. Ir nors juokas kartais būna pro ašaras, jis vienintelis gelbsti šioje išgyvenimo dramoje. Aktualumo neprarandantis romanas apie vis neišmokstamas istorijos pamokas su gyvenimiškos išminties

Jerome K. Jerome „Trise valtimi (neskaitant šuns)“ (Jotema, 2018)

Trys džentelmenai trokšdami paįvairinti gyvenimą nusprendžia išsiveržti už miesto, į gamtą. Tiesiog paiškylauti plaukdami valtimi Temzės upe.  Keliauti anglų senjorams sekėsi visaip – ir smagiai, ir juokingai (iš šalies žiūrint), o kartais teko ir rimtai susimąstyti apie gyvenimo netolygumus. Išlaikydami džentelmenišką, orumą ir eleganciją, jie susiduria su ne visai iškiliomis kasdienybės situacijomis: kaip valtyje išsivirti kiaušinį, kaip rasti tinkamą viešbutį nakčiai ir t. t. Sprendimo būdai skaitytoją išties juokina. Perskaičius knygą, biblioterapiniu aspektu galima pakalbėti apie atmintin įstrigusias detales, prisiminti savo keliones ir jose patirtus linksmus nutikimus, iš to gautas pamokas.

Pasidžiaugti mažais dalykais

Elizabeth Bard „Iškyla Provanse: receptais pagardinta meilės istorija“ (Alma littera, 2016)

Aplink kvepiantys levandų laukai, žydintys sodai arba nokstantys vaisiai… argi nenuostabu? Galbūt tokius džiaugsmus pastebi tik iš skubančio miesto ištrūkę amerikiečiai? Skaitant apie tokius kasdienius džiaugsmus lengviau pastebėti panašias detales aplink save. Pasakojimai apie kasdienybę knygoje persipina su maisto gaminimo receptais, kuriuos bet kada galime išbandyti. Ideali skaitymo rekomendacija mėgstančioms gaminti, ieškančioms naujų įkvėpimų arba norinčioms pagaliau įteisinti savo norą gyventi lėtai.

Tove Jansson „Vasaros knyga“ (Vaga, 2012)

Reto grožio ir vaiskumo trolių Mumių autorės romanas suaugusiesiems. „Vasaros knyga“ kupina autobiografinių detalių, vaikystės atradimų džiaugsmo ir nuostabos, noro pažinti pasaulį, savaip jį matyti ir aiškinti. Ir gražaus močiutės ir anūkės ryšio, jų rimtų diskusijų apie gyvenimą, mirtį, žmones ir jūrą. Nors veiksmas vyksta nedidukėje Suomijos įlankos saloje, kur nuo mažumės vasarodavusi Tove Jansson, dažnam mūsų ji primins savas vaikystės vasaras pas senelius kaime (jei tik tokius turėjome), kur vyko patys didžiausi gyvenimo stebuklai.

Doloresa Kazragytė „Raudoni sandaliukai“ (Tyto alba, 2012)

Žinoma Lietuvos teatro ir kino aktorė Doloresa Kazragytė savo autobiografinės eseistikos knygoje pasakoja apie kasdienybės žavesį, buvimo trapumą, kelyje sutiktus svarbius ir nesvarbius žmones, gyvenimo paradoksus, skausmą, viltį ir meilę scenai. Jautriai atskleidžia prieštarą tarp senstančio kūno ir nesenstančios sielos, grakščiai įpindama vaikystės prisiminimų fragmentus. Knygoje rasite ir įdomių faktų apie Lietuvos teatrinį gyvenimą, legendinius aktorius ir spektaklius.
Autorė pasakoja skaitytojui, lyg vieninteliam pašnekovui, jautriai ir atvirai. Tekstas užburia nuoširdumu.

Jurgita Lieponė „Kelias, pingvinai ir aš: „Camino Lituano“ dienoraštis“ (BALTO leidybos namai, 2023)

Knygos apie keliones, kai vietovės skatina apmąstyti gilesnes sąsajas su kultūra, filosofinėmis mintimis, priskiriamos bilioterapinėms. Teigiama, kad tokio turinio knygas skaityti ypač vertinga, kai esi nutolęs nuo aprašomų vietų ne tik geografiškai, bet ir laike. Ne vieną tokia informacija įkvepia, žadina gražius prisiminimus. Piligrimystės kelias „Camino Lituano“ jau tapęs tęstiniu reiškiniu.
Knygą sušildo asmeninis autorės pasakojimas apie tai, kodėl apsisprendė eiti, ką atrado ji ir kiti bendrakeleiviai pūslėtomis kojomis, kartkartėmis užsukdami į pasiryžusius nakčiai priglausti namus. Pasidžiaugti piligrimystės kelio atradimais galime kiekvienas, belieka pasiryžti ir eiti. Arba bent pasidžiaugti kitų knygoje aprašytais įspūdžiais.

Violeta Tapinienė „Susigrąžinto laiko blyksniai“ (Tyto alba, 2024)

Apmąstymų, kurie netelpa savyje, išguldymas tekste. Toks rašymas yra terapinis – išrašant mintis, lengviau nuo jų atsiskirti. Autorei vos gimus teko patirti tremtinės ir bėglės likimą – mama su kūdikiu ant rankų buvo ištremta į Sibirą, bet pakeliui pabėgo. Sugrįžus – kantriai išgyventa tragedija savo žemėje būti nelegalėmis. Ir net tokiomis sąlygomis knygos veikėjoms išliko gebėjimas pasidžiaugti – skanesniu kąsniu, sutvirtėjusiu ledu, kuriuo galima pačiuožinėti, vėl atbundančiu pavasariu, žydinčia pieva.

Netektis

Laima Baršauskienė „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai: slaugytojos užrašai“ (BALTO leidybos namai, 2024)

Pasakotojo dovaną turinti slaugytoja Laima Baršauskienė memuarų knygoje aprašo istorijas iš savo darbo praktikos. Apie orų, kantrų, profesionalų mirštančiųjų slaugymą ir palydėjimą į mirtį. Knygoje daug autorės tiesiogiai išgyventų istorijų: mama, prižiūrinti neįgalų, niekada neužaugsiantį sūnų, vyras, po dvidešimties bendro gyvenimo metų netekęs mylimos žmonos, vėžio suėstas senolis, kuriam dar valia duoti keletą lašų konjako… Kaip sako pati L. Baršauskienė, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti apie gyvenimą. Prisimindamas, kad mirsi, labiau vertini dabarties akimirką ir tai, kad vis dar gali ją visomis juslėmis patirti, išgyventi. Knyga tarsi įgalina lengviau susitaikyti su neišvengiama lemtimi ir gali būti terapinė patiriantiems mirties artumą.

Irvin D. Yalom „Žiūrėti į saulę. Kaip įveikti mirties baimę“ (Žmogaus psichologijos studija, 2008)

Amerikiečių psichoterapeuto, profesoriaus ir mokslininko, vėliau tapusio rašytoju, knyga yra tarsi tyrimas (ar vadovėlis) ieškantiems pagalbos sunkiame egzistenciniame mirties siaubo išgyvenime. Skaitydami prisiliečiame prie konkrečių pacientų istorijų, kartu autorius cituoja žymių filosofų apmąstymus, įterpia klasikinių rašytojų kūrinių ištraukų. Kaip psichoterapeutas, I. D. Yalomas ieško atsakymo – ką daryti, persekiojant mirties baimei? Kaip šį egzistencinį išgyvenimą transformuoti į raginimą ir pasiryžimą pabusti tikrajam gyvenimui?

Wm. Paul Young „Trobelė“ (Alma littera, 2016)

Romanas, mėginantis atsakyti į vieną sunkiausių klausimų: kur yra Dievas, kai išgyvename didžiulį skausmą.  Pagrindinio romano herojaus Makenzio Alano Flipso gyvenimą supurto didžiulė tragedija: dingsta jo mažametė duktė. Netrukus paaiškėja, kad ji galėjo būti žiauriai nužudyta atokioje miško trobelėje. Praėjus keleriems metams, vyras netikėtai gauna kvietimą sugrįžti į tą pačią trobelę. Kas jį ten šaukia? Romanas kviečia į kelionę po jautriausius sielos užkaborius ir siūlo pamąstyti, kas galėtų baimę pakeisti viltimi, o išgyvenamą skausmą – gijimu.

Jurga Ivanauskaitė „Viršvalandžiai“ (Tyto alba, 2007)

Knyga, kurią autorė rašė iki paskutinių gyvenimo dienų. Ją užbaigė rašytojos sesuo ir mama. Tekste surinkti sunkiai sergančios intelektualios moters apmąstymai apie puikybę, tylos vertę, Dievo ir žmonių malones, meilę, džiaugsmą. Esė tekstuose daug cituojamų filosofų minčių, šiek tiek prisiminimų, sapnų ir viltingų ženklų. Anot rankraštį leidybai parengusios Ingridos Korsakaitės, rašytojos mamos, knyga gali tapti svarbi ne tik J. Ivanauskaitės talento gerbėjams, bet ir sunkiai sergantiems, su egzistenciniais klausimais susidūrusiems žmonėms.

Toshikazu Kawaguchi „Kol dar neatšalo kava“ („Baltų lankų“ leidyba, 2023)

Japonų grožinė literatūra žavi subtiliai glaustu stiliumi perteiktomis istorijomis. Šiame romane autorius pasakoja apie praeityje susiklosčiusius santykius, į kuriuos galima trumpai sugrįžti. Romantiška istorija su mistikos elementais apie tai, kaip veikėjai gailisi, netgi sielojasi ko nors nepasakę laiku, tarsi tai būtų pakeitę jų gyvenimą. Kas žino, gal taip ir būtų įvykę…  Ką mes norėtume pakeisti praeityje? O gal tai reikia daryti dabar, kol esam dabartyje, kad paskui tie poelgiai mūsų nepersekiotų? Apie tai galima padiskutuoti.

Savimonei, savivertei sustiprinti

Christophe André „Netobuli, laisvi ir laimingi“ (Tyto alba, 2020)

Prancūzų psichiatras ir psichoterapeutas, kognityvinės ir elgesio terapijos atstovas talentingai nagrinėja plačią savivertės temą. Knygoje atskleidžiama, kad savivertė – tai ne tobulybės siekis, o gebėjimas priimti save su visais trūkumais.  Ši knyga yra tarsi kvietimas į savęs pažinimo kelionę žengiant savivertės kūrimo keliu. Knyga, kuri drąsins skaitytoją būti netobulą, tačiau laisvą ir laimingą.

Louise Erdrich „Nuosprendis“ (Alma littera, 2023)

Pagrindinei romano herojei indėnei Tukei savivertę tenka atrasti iš naujo, perėjus daug išbandymų vaikystėje ir paauglystėje. Nuo narkotikų priklausoma mama, nepriežiūra ir nemeilė šeimoje buvo tiesiog kasdienybė, kurią reikėjo išgyventi. Autorė Tukės pavyzdžiu teigia, kad net ir tokiomis sąlygomis užaugus ir subrendus suvokti bei palaikyti humanistines vertybes – įmanoma.

Beata Tiškevič „Vyvenimas“ (BALTO, 2017)

Jautriai parašyta jaunos moters – aktorės, laidų vedėjos ir visuomenininkės – Beatos Tiškevič atsiminimų knyga. Memuaruose aprašomos skausmingos vaikystės patirtys, komplikuoti santykiai su tėvais, mylimaisiais, draugais, pirmieji žingsniai televizijoje ir savojo kelio paieškos. Beata kalba atvirai, rašo pagauliai, todėl knyga daugelyje situacijų padės atpažinti save ir pamąstyti, kaip traumuojantys įvykiai gali tapti impulsu augti. Knyga įkvepia nebijoti keistis, svajoti ir gyventi nuoširdžiai, parodo, kad net gerai žinomos asmenybės patiria didelių gyvenimo iššūkių. Tikros istorijos suteikia vilties ir primena: nesame vieni.

Elizabeth Strout „Mano vardas Liusė Barton“ (BALTO leidybos namai, 2023)

Subtilus, emociškai sodrus pasakojimas apie motinos ir dukters santykius, savęs paieškas ir vaikystės skaudulius. Liusė Barton – rašytoja, po nesėkmingos operacijos atgaunanti jėgas Niujorko ligoninėje. Netikėtai ją aplanko keletą metų nematyta motina. Joms šnekučiuojantis atgyja svarbiausios Liusės gyvenimo patirtys ir įvykiai – skurdas, vaikystės nepritekliai, pirmieji rašymo bandymai ir dabartis – yranti santuoka, meilė savo dukroms. Šis romanas – tarsi monologas, kuriame veriasi ilgai neįvardinti jausmai. Jis skatina apmąstyti savo patirčių vertę ir tai, kaip mes tampame tuo, kuo esame.

Graham Swift „Motinų sekmadienis“ („Baltų lankų“ leidyba, 2019)

Subtilus romanas su vos plevenančia laikinumo nuojauta, pasakojantis apie nepaprastą paprastos tarnaitės Džeinės, vėliau tapusios žinoma rašytoja, gyvenimo dieną. 1924-ųjų Anglija, kovo 30-oji – Motinų sekmadienis, diena, kai tarnaitės gauna laisvą dieną savo šeimoms aplankyti. Tačiau Džeinė yra našlaitė ir neturi kur eiti. Vis dėl to ji išgyvena nepakartojamą popietę su šeimininkų sūnumi Polu – paskutinį jųdviejų slapto meilės romano susitikimą prieš jam susižadant su kita. Dieną, kuri pakeis jos gyvenimą. Tai įkvepianti ir poetiška istorija apie meilę, netektį, savęs atradimą, išsilaisvinimą iš socialinių rėmų ir prigimtinių gebėjimų atskleidimą. Knyga, galinti įkvėpti atrasti vidinius išteklius gyventi taip, kaip norisi.

Vienatvė ir vienišumas

Rasa Aškinytė „Glesum“ (Vaga, 2016)

Romano pasakojimas apie žmogiškus jausmus ir jų išdavystę, apie savęs priėmimą ir neigimą, apie mistinius gebėjimus gydyti arba kariauti. Glesum yra karo grobis, vieniša ir pilna baimių mergina. Bet jai lemta būti genties vado mylimąja, taip užsitraukiant jo žmonos Selijos neapykantą.
Knygos turinys gali paskatinti pokalbiui ne tik apie vienatvę, bet ir apie meilę, savitarpio pagalbą, vidinį ir išorinį moters grožį ir jo savivoką, vyriškumo sampratą, nulemtą gyvenimo kelią ir (arba) galimybes jį pasirinkti.

Fredrik Backman „Čia buvo Brita Marija“ (Alma littera, 2019)

Pasakojimas apie 60-metę švedę, pasiryžusią esminiams gyvenimo pokyčiams. Panieka per televiziją vyro žiūrimam futbolui ir begalinė namų ruoša tyliai burnojant, viso gyvenimo „karjera“ šeimininkaujant (ar tarnaujant) savo šeimoje, patogus ir nuobodus gyvenimas didmiestyje ir iš to kilusios problemos artėjant senatvei, kai pasijuto išduota. Kažin ar Brita Marija buvo vienišesnė šeimoje, ar kai iš jos pasitraukė? Rodos, išėjus iš „komforto zonos“, baigiasi ir vienatvė, nes herojė įsisuka į nedidelio miestelio paauglių problemas.

Kerstin Ekman „Virsti vilku“ („Baltų lankų“ leidyba, (2023)

Melancholiškas pasakojimas apie asmenybės virsmą gyvenimo saulėlydyje. Apie vertybių perdėliojimą ir susitaikymą, kad ne visada (toli gražu) gyventa tinkamai. Gyvoji švedų literatūros klasikė K. Ekman romane „Virsti vilku“ pasakoja apie į aštuntą dešimtį įžengusį patyrusį miškininką ir medžiotoją Ulfą, kuris užleidžia pozicijas jaunesniems, gyvena su žmona atokioje sodyboje ir stebi aplinkinį mišką lyg iš gaujos pasitraukęs vienišas vilkas. „Virsti vilku“ – intymus bandymas suvokti save ir gamtos svarbą, priimti ir susitaikyti, suprantant, kad gyventi liko jau nebedaug. Leisti sau kartais virsti vilku.

Olivia Laing „Vienišas miestas: menas būti vienam Niujorke“ (Kitos knygos, 2023)

Knygoje apžvelgiamos visos vienatvės formos. Britų rašytoja ir meno kritikė O. Laing gilinasi į atskirties, nepritapimo, vaikystės traumų, buvimo kitokiu, gyvenimo visuomenės paribiuose ir priešinimosi tam per meną fenomenus. „Jei esi mirtingas, esi vienišas, – sako O. Laing. – Fizinė egzistencija iš prigimties yra vienišavimas, įstrigus kūne, kuris nenumaldomai juda irimo, traukimosi, išsekimo ir skilimo link.“ Bet ne viskas taip beviltiška. Kūryba yra galinga jėga, ir vienišumas, anot autorės, „gali padėti patirti tikrovę taip, kaip neįmanoma kitais būdais“.

E. Clark Moustakas „Vienatvė“ (Žmogaus psichologijos studija, 2008)

Garsaus amerikiečių psichologo, vieno humanistinės psichologijos pradininkų, knyga skirta vienatvei, kaip žmogiškosios būties duotybei, apžvelgti. Vienatvė aprašoma kaip egzistencinė būsena, neišvengiama, kartais skausminga, bet ir gyvybiškai svarbi asmenybės vystymosi dalis. Knygoje rasite filosofinių įžvalgų, psichologinių tyrimų ir asmeniškų istorijų, kurios atskleidžia vienatvės daugialypiškumą. Autorius tyrinėja, kaip ji pasireiškia vaikystėje ir suaugus, santykiuose ir kūryboje, kaip gali tapti ir užsisklendimo, ir savęs atradimo būsena. Knyga tarsi kviečia susidraugauti su savo vienatve ir per ją atrasti autentišką vidinę prigimtį.

Akcija „Skaitiniai kaip vaistai“, tai dalis projekto „Anykščių biblioteka – atvira, aktuali, kurianti krašto pažangą“, bendrai finansuojamo Europos Sąjungos.

Jus taip pat gali sudominti

Susitikimas su idėjų praktiku Rimantu Žirguliu
2026-11-09
Festivalio NEPATOGUS KINAS atidarymo renginys

Festivalis NEPATOGUS KINAS kviečią į šventinį 20-ojo jubiliejinio festivalio atidarymo seansą Anykščių viešojoje bibliotekoje! Gyvai susitiksime su festivalio organizatoriais bei kviestiniais svečiais. Ne vienerius metus bibliotekose filmus rodantis festivalis NEPATOGUS KINAS šiemet žengia dar vieną žingsnį didesnio kino kultūros prieinamumo srityje. 2026 m. spalio 5 d. įvyksiantis jubiliejinio festivalio atidarymo seansas bus atviras visiems bibliotekų lankytojams Lietuvoje: į iniciatyvoje dalyvaujančias bibliotekas susirinkę žiūrovai susijungs į šventinę festivalio atidarymo transliaciją, dalyvaus virtualiame žaidime ir žiūrės festivalio atidarymo filmą. Šventinio vakaro metu taip pat kalbėsime apie festivalio ir dokumentinio kino daromą poveikį, prisiminsime istorijas iš festivalio istorijos ir apžvelgsime, kas programoje laukia šiemet. Renginio pradžia – 18:00 val. Transliacijos pradžia – 18:30 val. Lauksime atvykstant!

2026-09-28
Moterų klubo „Smalsios. Kuriančios. Drąsios“ susitikimas

Kviečiame prisijungti prie kuriamo moterų klubo „Smalsios. Kuriančios. Drąsios.“ Tai ne paskaita ir ne kursai. Tai bendruomenė moterims, kurios nori augti, atrasti ir dalintis.

2026-10-05

Prisijunkite prie mūsų prenumeratorių sistemos

Užsisakyti naujienas apie Bibliotekos veiklą