Lapkričio 7 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje vyko tradicinis, nuo 2012 m. organizuojamas anykštėnų kraštotyrininkų sambūris „Draugaukime – Bendraukime – Bendradarbiaukime“. Pabendrauti susirinko gausus būrys kraštotyrininkų: iš Vilniaus – Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto prezidentas Remigijus Bimba, buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina, teisėja, dr. Irma Randakevičienė, iš Kauno – dr. Loreta Stonienė-Sližytė su vyru Valentinu, iš Šiaulių – Lietuvos kariuomenės kariškis, fotografas ir kolekcininkas Raimundas Kovas, iš Klaipėdos – gydytojas radiologas, kraštotyros knygų autorius Robertas Patamsis, iš Utenos – energetikas Jonas Sriubas, iš Panevėžio – Viešintų (Anykščių r.) miestelio metraštininkas, fotografas, aštuonių kraštotyros knygų sudarytojas Tautvilis Uža. Renginyje dalyvavo daugiau kaip šešiasdešimt Anykščių krašto praeities tyrinėtojų.
Renginį moderavęs Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas, muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius pirmiausia žodį suteikė Anykščių viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Vaidai Jucienei, kuri visiems palinkėjo prasmingų diskusijų, įdomių pokalbių ir to malonaus jausmo, kai ką nors išgirsti ir pagalvoji: „O, šito dar nežinojau“.
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, sveikindamas sambūrio dalyvius, džiaugėsi, kad kraštotyrininkai renkasi ir dalijasi patirtimi. Meras pažymėjo, jog kraštotyra yra svarbi veikla, padedanti užpildyti istorijos paliktas baltas dėmes. Jis pabrėžė, kad kraštotyrininkų surinkta informacija – net pats „mažiausias trupinėlis yra aukso vertės“.
Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotojas Arvydas Ščiukaitis pasveikino sambūrio dalyvius ir perdavė Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko prof. Liberto Klimkos linkėjimus.
Tautvydas Kontrimavičius pasidžiaugė draugijos narių atliekamais darbais ir paragino kiekvieną kraštotyrininką peržiūrėti asmeninius nuotraukų albumus ir aprašyti juose esančias nuotraukas. Pasak muziejininko, tik tokiu būdu sukaupta informacija gali būti išsaugota ir perduota ateities kartoms. T. Kontrimavičius taip pat pasidalijo žinia, kad yra pakviestas skaityti pranešimo į Latvijos miestą Maduoną, su kuriuo Anykščius sieja jau 70 metų bendradarbiavimo istorija. Muziejininkas sakė: „Yra dalykai mūsų gyvenime, kurie atrodo nereikšmingi, bet vėliau pasimato jų vertė“. Kaip užfiksuotos ir išsaugotos informacijos pavyzdį jis pateikė pedagogo, kultūros organizatoriaus Kazimiero Zulono (1927–1997) rankraščiuose užrašytas mintis apie ilgametę Anykščių ir Maduonos miestų draugystę.
Kraštotyrininkas Raimondas Guobis, kalbėdamas apie savo naujausią leidinį „Aukščiausių bokštų šviesoje: Anykščių parapijos knyga“ (2026), papasakojo, kaip knygai rinko medžiagą, kaip kalbino žmones, užrašė jų prisiminimus.
Pranešimą „Bajorai Charmanskiai: galia, dvarai ir likimas“ skaitė bibliotekininkė, kraštotyrininkė Eglė Djačenko. Pranešėja pažymėjo, kad Charmanskiai – Lietuvos bajorų giminė, glaudžiai susijusi su Anykščių kraštu ir Veselavos dvaru. Ji pristatė šios giminės atstovus nuo XVII–XVIII a., daugiausia dėmesio skirdama dvarininko, bajoro Juozapo Henriko Charmanskio (1873–1941) ir jo žmonos Stefanijos Jadvygos Charmanskienės (1882–1948) šeimai, valdžiusiai Veselavos dvarą. Žymiausia šios giminės atstovė – jų dukra Elena Natalija Charmanskytė (1906–1980), žinoma dailininkė ir tremtinė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos dailėje. Po pranešimo E. Djačenko pristatė bibliotekoje veikiančią parodą „Kūrybos atspindžiai: Elena Natalija Charmanskytė – bajorė, dailininkė, tremtinė“.
Dr. Loreta Stonienė-Sližytė kalbėjo tema „Bajorai Kibartai ir Kavaliauskai: iš užmaršties prikelta istorija“. Mokslų daktarė pristatė savo tyrinėjimus ir dėkojo muziejininkams T. Kontrimavičiui bei Antanui Verbickui, taip pat genealogijos tyrinėtojui Alvydui Žarskui už pagalbą ir suteiktą informaciją apie jos kilmingus protėvius. Pranešimo metu L. Stonienė-Sližytė aptarė savo promočiutės ir A. Verbicko močiutės Bronislavos Šidlauskaitės-Verbickienės (1882–1968), palaidotos Skiemonių kapinėse, bajoriškos kilmės giminaičių gyvenimą bei jų genealogiją.
Istorikas Gintaras Vaičiūnas pasidalijo mintimis apie rengiamą leidinį „Lietuvos partizanų bunkeriai ir slėptuvės“. Būsimos knygos autorius papasakojo, kuo bunkeriai skiriasi nuo slėptuvių ir slaptaviečių. Aptardamas knygos turinį, pristatė represinių struktūrų archyvinius dokumentus, Lietuvos partizanų dienoraščius, taip pat partizanų, jų ryšininkų bei rėmėjų prisiminimus, užrašytus po 1990 metų. Rengiant leidinį jam labai pravertė kraštiečio partizano Albino Milčiuko-Tigro (1922–1968) dienoraštis, kuriame smulkiai aprašytos gyvenimo sąlygos bunkeryje. Istorikas savo knygoje taip pat panaudojo partizano Jono Kadžionio-Bėdos (gim. 1928 m.) prisiminimus.
Signatarė, pedagogė Irena Andrukaitienė kalbėjo tema „Kraštotyros informacijos paieškos, medžiagos rinkimas ir atradimai“. Pranešėja dalijosi patirtimi, su kokiais sunkumais jai teko susidurti renkant medžiagą dokumentinei knygai „Pranciškus Tupikas“, skirtai savo kolegai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Pranciškui Tupikui. I. Andrukaitienė pasakojo, kad pedagogą P. Tupiką pažinojo dar nuo Sąjūdžio laikų, o po 1990 m. kovo 11-osios jiedu kartu dirbo Aukščiausiojoje Taryboje. Apie dokumentinio leidinio rengimą signatarė sakė: „Darbas nebuvo lengvas, bet labai įdomus“. Rinkdama medžiagą I. Andrukaitienė stengėsi aplankyti visas vietas, kuriose P. Tupikas mokėsi, dirbo ir gyveno. Anykštėnė prisipažino, kad didžiausią nuostabą jai sukėlė žinia apie kolegos literatūrinius darbus. Pasirodo, Pranciškus Tupikas, nors buvo ne filologas, o kūno kultūros mokytojas, sudarė ir 2009 m. užsienyje gyvenantiems lietuviams išleido tris skaitinių knygas „Lietuviški žvangučiai“, į kurias sudėti geriausi lietuvių literatūros autorių tekstai.
Sambūrio metu pasveikinti draugijos nariai, šiemet švenčiantys jubiliejus, jiems įteiktos atminimo dovanos. Į draugiją priimti du nauji nariai – pedagogė anykštėnė Virginija Vilčinskienė ir Klaipėdoje gyvenantis gydytojas, kraštotyrininkas Robertas Patamsis. Virginija pasidžiaugė, kad daugybę metų buvusi šalia kraštotyrininkų, dabar bus tarp jų.
Naujasis narys Robertas Patamsis bibliotekos skaitytojams padovanojo keletą savo parengtų knygų ir akcentavo, kad jo išleistoje monografijoje „Lietuvių pasipriešinimas“ (2019) kalbama ne tik apie partizaninį, bet ir apie dvasinį bei kultūrinį pasipriešinimą. Iš Klaipėdos atvykęs anykštėnas pažymėjo, kad kraštotyrininkų darbas itin vertingas, nes sukauptoje medžiagoje jie paliečia ir „tamsias temas“, kurių nesiryžta tyrinėti istorikai. Sambūrio auditorijai pristatytas ir jauniausias kraštotyrininkas, moksleivis Saulius Felčikas tyrinėjantis Andrioniškio miestelio istoriją.
Sambūrio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su 2026 m. išleistomis anykštėnų kraštotyrininkų knygomis: dr. Broniaus Šablevičiaus leidiniu „Erelis žuvininkas“, rašytojos Mildos Telksnytės knyga „Gyvenimo istorijos“, rašytojo Vyganto Račkaičio pasakų knyga „Kur voras žiemojo“ bei kraštotyrininko Tautvilio Užos leidiniu „Sugrįžimai į Viešintas“.
Gitaros garsais ir dainomis džiugino tautodailininkas, bardas Algimantas Baronas. Renginio akimirkas fiksavo fotografas, kraštotyrininkas Tautvilis Uža.
Tekstą parengė Birutė Venteraitienė, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė.
Tautvilio Užos nuotraukos.
