2010 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta

PAULIUI VAIDOTUI SUBAČIUI už studiją „Antanas Baranauskas: Gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“ (2010 m.).

Ši knyga atsisako tradicinės literatūros istorijos puoselėtų ketinimų „stebuklingu būdu“ it gyvą atkurti klasiko asmenį ir pateikti pavyzdinę jo kūrybos apžvalgą. Apie poeto gyvenimą ji kalba kaip apie tekstą, kurio rišlumą lemia skaitymo pastanga. Todėl dėmesys tenka ligšiolinių skaitymų, interpretacijų kritikai, jų įtrūkių ir vidinių prieštaravimų paieškai. Tekstologinis žvilgsnis į poeto tekstų gyvenimą arba istorijas, kurias tik iš pradžių kontroliuoja rašytojas, atskleidžia, kokios svarbos turi redaktoriai, leidėjai, skaitytojai. Išryškinami paradoksai, kurie kyla paisant „Anykščių šilelio“ tekstualinės visumos. Pasitelkiamos šiuolaikinei teksto teorijai svarbios intencionalumo, socialumo, kalbinio ir bibliografinio kodo perspektyvos, į ankstyvas poemos publikacijas žvelgiama kaip į visos Europos kontekste unikalų daugialypį tekstą.

Paulius Vaidotas Subačius gimė 1968 m. gegužės 4 d., Vilniuje – tekstologas, literatūrologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas.

2011 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta

RIMANTUI POVILUI VANAGUI už dokumentinės prozos knygą „Peslių akademija“ (2011 m.).

Knygos autorius kruopščiai dėlioja savo gimtojo Peslių kaimo, prigludusio prie Šventosios, ties garsiuoju Anykščių šileliu, praeities mozaiką. Gausias autentiškų tekstų citatas jis apvelka publicistiniu šiuolaikinės sampratos drabužiu, taip kurdamas realų, įtikinantį praeities vaizdą. Knygoje ne tik pašventupių vaizdai, bet ir autentiškais faktais paremti 1863 metų sukilėlių, S. Daukanto bičiulio, tautosakos rinkėjo Kazimiero Maigio (Moigio), kunigo Kondrato Liogės, kryždirbio Petro Blažio ir kitų ryškių asmenybių paveikslai.

Rimantas P. Vanagas gimė 1948 m. spalio 10 d. Peslių k., Anykščių r. – rašytojas prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kraštotyrininkas, visuomenininkas.

2012 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta

ALGIMANTUI ZURBAI už romaną „Krisius“ (2010 m.).

Romane – paskutinieji Antrojo pasaulinio karo metai, paini ir šiurpi pokario realybė, drastiškai laužanti žmonių likimus. Vieni renkasi kovos kelią, kiti paprasčiausiai stengiasi išlikti.

„Romanas ,,Krisius” ( 2011 m.), atitinka paties Algimanto Zurbos kriterijų: proza – sunkioji literatūros artilerija. Ginklų, šaudymų, žaizdų, kraujo ten daug. Ar gali būti kitaip, jei pasakojama apie paskutiniuosius karo, pirmuosius pokario metus? Apie kolchozų kūrimą ir melioraciją? Apie nugainiotus ir skerdyklon vežamus arklius? Apie medžioklę – kuo įvairiausia prasme. Žmonių, stirnų…“ – Gintarė Adomaitytė.

Algimantas Zurba gimė 1942 m. vasario 8 d. Žvaguičių k., Biržų r., mirė 2018 m. rugsėjo 9 d., Vilniuje – Lietuvos rašytojas, publicistas, redaktorius.

2014 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta GINTAUTUI DABRIŠIUI už poezijos knygas „Joju vienas“ (2011 m.) ir „Upė Jekaterinai“ (2014 m.).

Knyga „Joju vienas“ skelbia būties pilnatvės ir gebėjimo priimti pasaulį tokį, koks jis yra, džiaugsmą. Jis sugeba tarsi iš naujo, tarsi pirmą kartą pažvelgti į pasaulį – ir naiviai, ir nesentimentaliai. Šio „gamtamylio“ kūryba grąžina prie paprastų ir džiugių dalykų, jų nesupaprastindama. Jo poezija turi būti skaitoma taip, kaip rašoma – naivia ir atvira širdimi, vaikiškai patikliai ir sąžiningai, taip, kaip tapomi primityvistų paveikslai. „Gintautas Dabrišius išties gyvena savyje ir sau, ir, atrodytų, tokiam poetui jokie bendri kūrybinės psichologijos vardikliai negalioja“ – Valdemaras Kukulas.

„Upė Jekaterinai“ dar vienas Gintauto Dabrišiaus labai dabrišiškas eilėraščių rinkinys, kuriame iš kiekvieno puslapio žvelgia šypsantis autorius, tarsi jam nerūpėtų – ar pasieks jo eilėraščiai skaitytojus…

Gintautas Dabrišius gimė 1950 m. spalio 10 d. Sarginės k. Prienų r. – poetas.

Informacija pildoma

2016 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta ERIKAI DRUNGYTEI už eilėraščių knygą „Patria“ (2015 m.).

Poetės eilėraščių knyga „Patria“ skaitytojo dėmesį koncentruoja į moteriškumo atspindžių kupiną senąją mitinę ir gamtinę pasaulėjautą, literatūros svarbą, lietuvio pasipriešinimą okupacijai.

„Literatūriškai stipri Erikos Drungytės knyga šia prasme yra išskirtinė, nes drąsiai lydo kūrybiškumą ir patriotiškumą, šiuomet šitaip atvirai reikšti nemadingą. Lydo tarytum vykdydama paties B. Brazdžionio prisakymą kūrybai – beatodairiškos drąsos prisakymą. Turime poezijos knygą, kupiną asmeninės ir visuomeninės aistros, turime tikros poezijos knygą“ – Vladas Braziūnas.

Erika Drungytė gimė 1971 m. sausio 27 d. Kaune – poetė, literatūros kritikė, vertėja.

2017 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta INGAI LIEPAITEI ir ANTANUI VERBICKUI už knygą „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“ (2016 m.).

Antano Baranausko asmeninė jo biblioteka ligi šiol nebuvo specialus humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų tyrimų objektas. Šiuo tyrimu pirmiausia siekta išsiaiškinti ir suregistruoti visas šiandien autoriams žinomas išlikusias kadaise A. Baranausko bibliotekai priklausiusias knygas, išsklaidytas skirtingose Lietuvos atminties institucijose ir privačiose kolekcijose. Remiantis poetui ir vyskupui priklausiusiomis ir jo paties kitiems asmenims dedikuotomis knygomis, sutelktų nepublikuotų ir publikuotų šaltinių ir literatūros teikiamomis galimybėmis, šioje studijoje atskleidžiamas A. Baranausko ir knygos sąlytis vaikystėje, brandos ir kūrybos amžiuje, gilinamasi į bibliotekos formavimo poreikį, būdus, šaltinius, turinio sanklodą ir vertę, bibliotekos ir knygos kultūrą, aptariamas bibliotekos likimas Lietuvoje ir Seinuose.

Inga Liepaitė gimė 1983 m. birželio 9 d. Panevėžyje – humanitarinių mokslų daktarė.

Antanas Verbickas gimė 1959 m. kovo 8 d. Jonydžių k., Anykščių r. – pedagogas istorijos mokytojas, muziejininkas, kultūros organizatorius, visuomenininkas.

2018 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta VLADUI BRAZIŪNUI už poezijos knygą „Lėtojo laiko aky“ (2016 m.).

Vlado Braziūno eilėraščių rinkinys „Lėtojo laiko aky“ gvildena temas, alsuojančias laiko tėkme, atminties slinktimis ir kalbos gyvybingumu. Ši kūryba jautriai atliepia Antano Baranausko literatūrinės premijos esmę – skatinti profesionalią grožinę literatūrą, puoselėjančią meilę Lietuvos gamtai, atskleidžiančią žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį bei tęsią A. Baranausko kūrybos dvasią.

Vladas Braziūnas gimė 1952 m. vasario 17 d. Pasvalyje – poetas, rašytojas, vertėjas, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas.

2019 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta VALDUI PAPIEVIUI už romaną „Brydė“ (2018 m.).

„Valdui Papieviui būdingas biliūniškas jautrumas viskam, kas nutinka žmogaus viduje ir kad su Antanu Baranausku laureatą sieja atida, dėmesys gamtos grožiui. Jis laikomas modernistu, kuris savo tekstų melodika uždega skaitytoją“ – Nijolė Kuolienė.

Valdas Papievis gimė 1962 m. liepos 9 d. Anykščiuose – rašytojas, prozininkas, vertėjas, publicistas.

Informacija pildoma

2021 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta REGINAI KATINAITEI-LUMPICKIENEI už eilėraščių knygas aukštaičių uteniškių tarme „Tapuolia pūkas aky“ (2018 m.) ir „Varna su baltu plūksnu“ (2021 m.).

„Tarmė yra neatidaloma nuo mano gyvenimo. Kai rašau, tai ir mąstau tarme. Tai, ką gavau iš savo brangiausiųjų artimųjų, iš Juknėnų kaimo aplinkos, žmonių, atsinešiau iki šiandienos. Nebuvo sunku nešti tai, kas man taip artima ir savaime suprantama. Taip, beveik prieš dvidešimt metų užsimojusi su tarme buvau kaip balta varna, bet laikui bėgant toji varna liko tik su balta plunksna, ir gentainiai su tuo mielai susitaikė. Iš pradžių kurdama tarme laikiausi archajiškumo, man atrodė, kad senoji mano kalba turi suktis tik apie savo ašį“ – Regina Katinaitė-Lumpickienė.

Premija skirta už tarmės puoselėjimą, kalbinį autentiškumą ir poetinę brandą – visos šios vertės artimos pačiam A. Baranausko kūrybos pamatui, o kiekvienas R. Katinaitės-Lumpickienės eilėraštis alsuoja švelniu ryšiu su gamta, vietos žmonėmis, laiku ir praeitimi.

Regina Katinaitė-Lumpickienė gimė 1955 m. spalio 31 d. Utenoje – poetė, vertėja.

2022 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta

VYTAUTUI KAZIELAI už poezijos knygą „Sapnų slidininkas“ (2021 m.).

Lyrikos knygoje „Sapnų slidininkas“ V. Kaziela lieka ištikimas minimalizmui, jo žodis taupus, bet svarus, o eilėraščiai daugiasluoksniai. Rinkinio leitmotyvas – susitaikymas su savimi, su aplinkos nykimu, su išsiskyrimais. Poetas jautriai jungia kasdienybės detales su amžinosiomis meilės ir mirties temomis, o tai itin artima Antano Baranausko literatūrinės premijos dvasiai – literatūrai, kuri ne tik parodo žmogaus ryšį su gamta, bet ir kalba apie egzistencinę dermę pasaulyje.

Vytautas Kaziela gimė 1955 m. gruodžio 13 d., Valančių k., Molėtų r., – poetas, publicistas.

2023 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta

SKIRMANTUI VALENTUI už knygą „Baranauskas, Antanas. Anykščių šilelis = Anykszczũ sziłĕlys“ (2022 m.).

Skirmantas Valentas gimė 1952 m. liepos 18 d. Obeliuose, Rokiškio r., – humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, lietuvių kalbininkas.

2024 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta

ALIUI BALBIERIUI už knygą  „Aš žudžiau jūrų žvaigždes“ (2023 m.)

Gimė 1954 m. spalio 1 d. Šlepščiuose, Biržų rajone. Poetas, eseistas, fotografas.

2025 m. Caroline Nendrė Paliulienė

2025 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta

Caroline Nendrei Paliulienei už Valdo Papievio knygos „Ėko“ vertimą į prancūzų kalbą bei už neeilinį kūrybinį, meninį, meistrišką darbą, garsinant Lietuvą, Anykščius prancūziškai kalbančiose šalyse ir platinant vertybines nuostatas bei lietuviškos
kūrybos grožį.
Caroline Nendrė Paliulienė – aktorė, vertėja, visuomenininkė, Prancūzijos garbės ordino
legionierė, asociacijos „Lietuva–Prancūzija“ prezidentė, gimusi 1949 m. kovo 4 d. Paryžiuje, Lietuvos
visuomenės veikėjo Jono Masiulio šeimoje.