Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius gavo dovanų du naujausius leidinius: rašytojo Rimanto Povilo Vanago parengtą knygą „Iš vieno grumsto“ (2023 m.) ir kraštotyrininkės Angelės Dūdienės surinktų prisiminimų leidinį „(Ne) pamiršti“ (2023 m.). Knygas apie Anykščių krašto žydus išleido UAB „Petro ofsetas“ ir Anykščių menų centras, apipavidalino dailininkė Loreta Uzdraitė.
Knygos „Iš vieno grumsto“ pratarmėje, pavadintoje „Pradžios žodis apie tai, kaip atsirado ši pradžia“, rašytojas R. Vanagas paaiškina skaitytojams, kodėl ryžosi praverti su mūsų kraštu „susijusių žydų literatūros kūrėjų „kahalo“ vartelius“. Nors Anykščiuose bei aplinkiniuose bažnytkaimiuose kelis amžius gyveno tūkstančiai žydų, nė vieno jų pavardė nepateko į muziejininkų rengtą mūsų krašto kūrėjų antologiją „Anykščių glėbyje“ (2018 m.). Matydamas šią spragą, rašytojas leidinyje „Iš vieno grumsto“ visuomenei pristato keturis, vienas į kitą nepanašius, autorius: Miriam Libenson, Rudolfą Baraniką, Solomoną Baruchą Komaiko ir Cecilą Helmaną.
Į pirmąjį knygos skyrių „Miriam iš Šaltupio gatvelės“ R. Vanagas įdėjo pasakojimą apie Anykščiuose gimusią pedagogę, literatę M. Libenson (1914–2004), kuri visą gyvenimą kūrė nostalgiškas, romantiškas eiles apie gimtąjį Anykščių miestą. Moteris ilgus gyvenimo metus praleido JAV ir negalėjo sau atleisti, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą į Palestiną neišsivežė savo jaunėlės sesers Sulamitos, kuri, prasidėjus karui, kartu su tėvais buvo nužudyta. Senatvėje M. Libenson, įkalbinta šeimos draugo Makso Kučio-Motelio Kurickio, ryžosi atvykti į gimtinę. Viešnagės metu išvydusi kaip bendrakeleivis Maksas po pusės amžiaus nesimatymo Anykščiuose suranda „Verutką“, priglaudusią savo namuose, po to, kai jis ištrūko iš kapo duobės, žydė literatė grįžo į namus atleidusi lietuviams ir pilnai nusiraminusi. Knygoje „Iš vieno grumsto“ publikuojami šeši literatės eilėraščiai. Ankstesniais metais žydaitės Miriam eilės buvo skelbtos R. Vanago parašytose knygose „Žali žydų plaukai“ (2007) ir „Anykščių fenomenas“ (2016).
Skyriuje „Anykštėnas „Anykštėno“ slapyvardžiu“ R. Vanagas skaitytojams pristato tapytoją abstrakcionistą R. Baraniką (1920–1998). Šio dailininko kūriniai saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose ir paveikslų galerijose, tačiau R. Baranikas buvo ne tik garsus menininkas, bet ir publicistas, prozininkas, poetas, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės kairiųjų pažiūrų veikėjas. Jis buvo vienintelis Anykščių žydas literatas, rašęs lietuviškai. Straipsnius politikos, ekonomikos, kultūros aktualijos temomis laikraščiuose „Vilnis“, „Laisvė“ R. Baranikas pasirašinėjo A. Anykštėno, J. Šilėno, A. Miškūno, Stebėtojo slapyvardžiais. Sovietmečiu menininko eilėraščiai buvo išspausdinti laikraštyje „Tiesa“ ir 1964 m. juos, perspausdintus Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“, perskaitė moksleivis Rimantas. Būsimą rašytoją R. Baraniko eilės sudomino kaip savotiškas poetinis žanras. Savo pasakojime R. Vanagas pažymi, kad tikruosius R. Baraniko, kaip publicisto, talentus jis pamatė 1992 m., sulaukęs atsakymų į raštu pateiktus klausimus apie prieškario Anykščių žydų gyvenimą. Knygos „Iš vieno grumsto“ autorius 1996 m. turėjo laimę pabendrauti su tarptautinį pripažinimą pelniusiu tapytoju asmeniškai, nes Šiuolaikiniame meno centre (Vilnius) buvo surengta R. Baraniko personalinė retrospektyvinė darbų paroda, o paskui žinomiausias Anykščių žydas apsilankė ir mūsų mieste.
Knygoje „Iš vieno grumsto“ skaitytojai ras R. Baraniko įspūdžius, užrašytus po apsilankymo sovietinėje Lietuvoje, keletą tapytojo eilėraščių ir ištraukas iš menininko parengto išskirtinio rašto darbo „24-to amžiaus anglų kalbos žodynas“. Tapytojo R. Baraniko 100-osioms gimimo metinėms prozininkas R. Vanagas yra išleidęs dokumentikos knygą „Žiemos nakties dangaus elegijos“ (2020 m.).
Skyriuje „Čikagoje plačiai žinomas…“ pristatomas rašytojas, žurnalistas, verslininkas, visuomenininkas S. B. Komaiko (1879–1957), kuris buvo dailininko R. Baraniko dėdė, tačiau visai priešingų politinių pažiūrų nei jo sūnėnas. S. B. Komaiko gimė Anykščiuose, vaikystėje mokėsi Vilniaus ješivoje, o 1899 m. su tėvais emigravo į JAV. Jaunystėje būsimas verslininkas gyveno Niujorke ir dirbo sionistiniame laikraštyje „Die Welt“ korespondentu. Persikėlęs į Čikagą, S. Komaiko kelerius metus rašė straipsnius jidiš kalba leidžiamiems laikraščiams. Kaip žurnalistas, rašytojas ir leidėjas S. Komaiko tapo vienu iš 100 įtakingiausių XX amžiaus Čikagos žydų. S. B. Komaiko 1949 m. išleido rinkinį anglų kalba „Here to stay“ („Čia ir pasiliksim“) apie Amerikos imigrantų gyvenimą ir integraciją Naujajame pasaulyje, kuriame supažindina su žydiškais papročiais, terminais, pabrėždamas šeimos tarpusavio santykių svarbą. Keletą apsakymų iš šio rinkinio R. Vanagas pateikia Lietuvos skaitytojų teismui.
Skyriuje „Meteorito skeveldros“ pasakojama apie gydytoją, rašytoją, mediką, antropologą, dailininką Cecilą Helmaną (1944–2009). C. Helmanas gimė Keiptaune, Pietų Afrikoje, o jo senelis Mozė Chaimas buvo kilęs iš Anykščių krašto. C. Helmanas, baigęs Keiptauno universiteto medicinos mokyklą, persikėlė į Didžiąją Britaniją ir studijavo socialinę antropologiją. C. Helmanas dirbo Nacioanlinėje sveikatos tarnyboje, šeimos gydytoju, buvo medicinos antropologijos profesorius Brunelio (Anglija), McMaster (Kanada), Naujojo Pietų Velso (Australija), Keiptauno (Pietų Afrika) universitetuose. Rašytojas R. Vanagas su Londone gyvenančiu žydu susipažino, kai šis atvyko į mūsų kraštą ieškoti savo giminės priešistorės. C. Helmanas išleido išskirtinio turinio knygą „Kultūra, sveikata ir ligos“ (1984 m.), kurioje į žmogaus sveikatą pažvelgė ne vien kaip į fiziologinių funkcijų būseną, bet leidinyje sveikata siejama su genų atmintimi, aplinka, poveikiu emocijoms ir psichikai. Kita C. Helmano knyga – meninių esė rinkinys „Priemiesčio šamanas“ (2006 m.) buvo pripažinta geriausia savaitės knyga. Leidinyje „Iš vieno grumsto“ publikuojamos C. Helmano kūrinių ištraukos iš knygų „Priemiesčio šamanas“ ir „Netaisyklingas žvėrių ir paukščių skaičius“.
Knyga „Iš vieno grumsto“ iliustruota nuotraukomis ir įvairiais dokumentais. Pirmajame viršelyje panaudota Jono Junevičiaus, ketvirtajame – Silvijos Mažeikytės nuotraukos.
Kraštotyrininkės A. Dūdienės knygelėje „(Ne) pamiršti“ trumpai pristatoma Kurklių miestelio praeitis, rašoma apie Kurklių miestelio medinę sinagogą, žydų politines organizacijas ir jų veiklą, pateikiama skaičiai iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo apie žydų tautybės vaikus, kurie mokėsi Kurklių pradžios mokykloje 1931–1940 m.
Į leidinį pateko A. Dūdienės ir jai talkinusių moksleivių užrašytos žydų gyvenimo istorijos iš tarpukario laikų bei pasakojimai apie tragiškus Holokausto įvykius. Apie 20 knygelės puslapių skirta linksmiems nutikimams iš Kurklių žydų gyvenimo.
Atskiras skyrelis skirtas garsiausiam Kurklių žydui Moišei Dovydui Osinskiui (1885–1952), kurį po netikėtos tėvo mirties užaugino Kauno žydų bendruomenė. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą į Didžiąją Britaniją emigravęs jaunas siuvėjas iš Kurklių pasivadino Montague Burtonu ir įkūrė iki šių dienų klestintį drabužių parduotuvių tinklą „Burton“.
Kitas skyrelis, pavadintas „Žmogaus gelbėjimas – šventas reikalas“ pasakoja apie Lietuvos politinį bei visuomenės veikėją, Vasario 16-osios Akto signatarą Steponą Kairį (1879–1964), kuriam su žmona Ona Kairiene po mirties suteikti Pasaulio tautų teisuolių titulai už žydaitės Anusios Keilsonaitės išgelbėjimą.
Knyga „(Ne) pamiršti“ užbaigiama rašytojo Icchoko Mero žodžiais: „Istorija lieka istorija. Jos lapų, išmirkusių ašarose ir kraujyje, paženklintų kančiomis ir pasiaukojimu, žudynėmis ir didvyriškumu, niekam nevalia išplėšti, niekas neturi tokios teisės ir galios tokios. Mes negalime užmiršti. Ir ne tik negalime – neturime teisės, nes šiandiena yra vakar dienos, o rytojus – šios dienos tęsinys“.
Birutė VENTERAITIENĖ
