Kovo mėnesį kartu su kolegomis iš Panevėžio regiono bibliotekų vykome į darbo stebėjimo vizitą Alcala de Henares (Ispanija) švietimo centre ir bibliotekose. Alcala de Henares – miestas Madrido regione, turintis 190 tūkstančių gyventojų. Vizitą organizavo projekto vadovas Panevėžio G. Petkevičaitės – Bitės biblioteka. Mus domino švietimo ugdymo programos gyventojams, vykdomos Suaugusių švietimo centre ir bibliotekose. Suaugusių lankytojų, migrantų pritraukimas į bibliotekų neformaliojo švietimo veiklas. Alcala de Henares mus pasitiko ir viso vizito metu lydėjo šiltos priimančios organizacijos CEPA Don Juan I Suaugusių švietimo centro darbuotojų šypsenos. Vizito metu aplankėme tris viešąsias bibliotekas, Universiteto biblioteką ir turėjome bendros veiklos Suaugusių švietimo centre ir centro bibliotekoje.
Pirmoji aplankyta biblioteka, pavadinta Cardenal Cisneros vardu, atlieka ir savivaldybės archyvo vaidmenį, tad gali pasigirti, kad saugo svarbų dokumentą – rašytojo Migelio de Servanteso, gimusio šiame mieste, gimimo liudijimą. Tai didžiausia Alcala de Henares miesto biblioteka viešųjų bibliotekų tinkle. Vaikštant po bibliotekos erdves jaučiama, kad patalpos maksimaliai pritaikytos neįgaliesiems, ant stalų – patogūs laikikliai išmaniesiems įrenginiams. Ant sienų – relikvijos menančios Servanteso laikus, stendai su herbais, istoriniais faktais. Lankytojai su skaitytojo pažymėjimu gali atsisiųsti ir skaityti skaitmenines knygas iš e-knygų platformos. Garsinės knygos taip pat laisvai skolinamos CD formatu arba atsisiunčiamos iš audio knygų platformos. Sukaupta knygų kolekcija žmonėms su regėjimo negalia ar turintiems skaitymo sunkumų. Išskirtos knygų lentynos su literatūra vaikams ir jaunimui LGBT temomis. Skirtingai nei mūsų bibliotekose, Vaikų literatūros skyriuje nėra knygų tėvams apie vaikų auklėjimą, ši literatūra yra suaugusių skyriuje. Skaityklose gausu popierinės periodikos, o knygų užsienio kalbomis fondas atsiranda pagal poreikį. Kurį laiką Alcala de Henares mieste gyveno didžiausia Ispanijoje lenkų bendruomenė, todėl biblioteka buvo aprūpinta knygomis lenkų kalba. Kadangi šiuo metu savivaldybėje gyvena rumunų, bulgarų, kinų ir ukrainiečių bendruomenės, biblioteka papildo savo fondus šių tautų kalbomis spausdintomis knygomis. Biudžetą knygų įsigijimui biblioteka gauna iš savivaldybės ir regiono administracijos.
Maria Moliner viešoji biblioteka, pavadinta bibliotekininkės ir leksikografės vardu. Tai antroji aplankyta biblioteka, įsikūrusi daugiausiai migrantų apgyvendintame mikrorajone. Fonduose 20 tūkstančių knygų, pusė jų skirta mažiesiems skaitytojams ir jaunimui. Ši biblioteka skiria ypatingą dėmesį vaikams, ypač iš imigrantų šeimų. Bendruomenė užimta darbu, todėl sunku pritraukti į biblioteką. Bet tėvai atveda ir palieka vaikus bibliotekoje. Veiklas vaikams, istorijų pasakojimus, edukacijas, piešinių parodas organizuoja buvusi teatro režisierė.
Trečioji aplankyta biblioteka, tai Madrido miesto viešoji biblioteka, pavadinta filosofo Eugenio Trias vardu, kurią gyventojai vadina „Laukinių žvėrių namais“. Iki 1972 m. čia buvo zoologijos sodas, o nuo 2021 m. ši vieta įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Biblioteka įsikūrusi dėkingoje vietoje – aplink pastatą išlikęs žalias parkas, priklausęs karaliaus šeimai. Išore neišvaizdus dviejų aukštų pastatas maloniai nuteikia itin apgalvotu vidaus išplanavimu. Ilgų koridorių ir skaityklų langai iš abiejų pusių atveria vaizdą į parką. Vietos skaitytojams išdėstytos taip, kad matytųsi parkas su žydinčiais augalais. Ši biblioteka patraukli įvairaus amžiaus lankytojams, dienos metu laisvą vietą čia reikėtų pasistengti surasti. Biblioteka įtraukia į socialinius projektus bendruomenę, savanorius, neįgaliuosius, kitų šalių kultūros institucijas. Projektas „Priartinti kultūras“ skirtas migrantų įtraukčiai, įvairių kultūrų pažinimui. Ypač įsiminė neįprastas, bet prasmingas projektas su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. Ligoniukai daug laiko praleidžia palatose, todėl ligoninės personalas paprašė bibliotekininkus užimti vaikus. Bibliotekininkai ėjo į palatas ir rengė istorijų pasakojimus, mini teatrus, panaudojant paprastas priemones: muziką iš telefono, apšvietimą. Istorijas pasakoti padėjo tėvai, įsijungė rašytojai, parėmė savivaldybė. Šie pasakojimai buvo filmuojami, o sukaupti vaizdo įrašai buvo panaudoti pandemijos metu. Biblioteka nemokamai suteikia patalpas muzikos grupių repeticijoms, o mainais už tai atlikėjai rengia koncertus bendruomenei. Čia itin populiarūs skaitytojų klubai, kuriems vadovauja savanoriai. Bibliotekininkai, siekdami suartinti įvairių kultūrų bendruomenes, sujungė du klubus: miesto bendruomenės ir imigrantų, kad visi tarpusavyje bendraudami geriau suprastų kultūrinius skirtumus ir lavintų ispanų kalbą.
Mūsų aplankytas senasis Alcala de Henares universitetas, įkurtas 16 amžiuje kardinolo Jimenez de Cisneros, buvo vienas moderniausių ir humaniškiausių universitetų Europoje. Studijuoti galėjo ir nepasiturinčių šeimų jaunuoliai. Ir dar įžymus tuo, kad buvo pirmasis pasaulyje universiteto miestelis. Studentai ir dėstytojai universiteto miestelyje turėjo gyventi kukliai ir skurdžiai pagal vienuolių įstatus, kalbėti lotyniškai. Jei nusižengdavo – grėsdavo kalėjimas. Šių dienų Universiteto biblioteka skirta ne tik universiteto bendruomenei, čia gali ateiti visi norintys skaityti, dirbti, naudotis kitomis paslaugomis. Vaikščiodami po bibliotekos erdves matėme pilnutėles skaityklas jaunuolių, visiškoje tyloje palinkusių prie knygų ir išmaniųjų įrenginių. Nors skaityklos išdėstytos per penkis aukštus, norėdami gauti vietą darbui skaitykloje, turi rezervuoti iš anksto. Ši mokslo institucija vykdo socialinį projektą „Piliečių laboratorija“, kurio tikslas – pasiekti, kad universitetas ir biblioteka būtų atviri ne tik universiteto bendruomenei, bet ir visiems piliečiams. Visuomenė buvo pakviesta teikti idėjas. Atrinktos idėjos projektams: komiksų fondo įkūrimas ir panauda dalyvaujant miestiečiams, kita idėja – gandrų ir kitų miesto paukščių išsaugojimas. Beje, visur kur ėjome, girdėjome ir matėme įvairiaspalvius paukščius senuose miesto medžiuose. Ypač nustebino gandrų gausa, jie kuo ramiausiai suko lizdus ne tik medžiuose, bet ir ant bažnyčių, senų universiteto statinių ir namų stogų. Dar viena piliečių pasiūlyta idėja projektui – imigrančių moterų, ir mergaičių integracija. Pagrindinis dėmesys skirtas dviem kultūroms – pabėgėlėms ir imigrantėms iš Ukrainos ir Afganistano. Buvo pastebėta, kad šios moterys daugiausiai laiko praleidžia užsidarę namuose, todėl buvo ieškoma būdų, kaip jas pakviesti į biblioteką bendroms veikloms. Pirmiausia buvo atlikta apklausa apie tai, ką šios tautos žino ir mano apie vienos apie kitas ir apie ispanus. Buvo organizuoti ispanų kalbos mokymai, įrašomos ir kaupiamos moterų istorijos, susitikimai vyko ir virtualiai. Tokiu būdu buvo ieškoma būdų, kaip palengvinti atvykusių į Ispaniją žmonių įsiliejimą į naują bendruomenę.
Su priimančiąja organizacija Suaugusiųjų švietimo centru CEPA Don Juan I susipažinome plačiau, nes turėjome nemažai bendros veiklos. Tai didžiausias tokio tipo centras Madrido regione, turintis 800 studentų ir 21 dėstytoją. Ugdymo programos: pagrindinis ugdymas, ispanų kalba užsieniečiams, administracinių paslaugų kursas studentams su negalia, informacinis raštingumas ir kitos. Viešosios bibliotekos, skirtingai nei Lietuvoje, neužsiima skaitmeninio raštingumo mokymais. Imigrantai, norėdami įsidarbinti aukštesnės kvalifikacijos pareigose, turi išlaikyti ispanų kalbos egzaminą, todėl imigrantai čia praleidžia nemažai laiko. Studentai supažindinami su Ispanijos kultūra, kviečiami į spektaklius, koncertus, muziejus, rengiamos bendros šventės. Lankydamiesi auditorijose sutikome studentų iš įvairių šalių: Indijos, Venesuelos, Jemeno, Nigerijos, Afganistano, Ukrainos. Centro projekte, skirtame mokytis arba lavinti ispanų kalbos įgūdžius, „Dalinuosi su tavimi savo kalba“ dalyvavome kartu su imigrantais. Gavome temą pokalbiui „laimė“, susipažinome ir bendravome ta kalba, kurią mūsų grupės dalyviai suprato, šiuo atveju ne ispanų, o anglų. Suaugusių švietimo centras turi savo tinklalaidę, radiją, kuris tarnauja imigrantų integracijai. Rengiamos transliacijos internetu: centro studentai duoda interviu, pasakoja, kaip jiems sekasi įsilieti į bendruomenę, įsikurti, mokytis, įsidarbinti. Tokiu būdu skleidžiamos imigrantų sėkmės istorijos ir žinios apie švietimo centro veiklas. Šiam radijui interviu apie vizito tikslus davė ir mūsų grupės atstovai.
Gerą įspūdį paliko švietimo centro biblioteka. Tai vieta ne tik knygų skolinimui ir skaitymui, bet ir namų užduočių rengimui, individualiems studentų ir dėstytojų užsiėmimams. Taip pat ji tarnauja kaip auditorija studentų grupių paskaitoms. Studentams daug padeda bibliotekininkė. Kitataučiams, pradedantiems mokytis ispanų kalbos, ji ne tik pasiūlo knygas skaitymui, bet ir duoda lengvų užduočių, kad lengviau suprastų tekstą. Greta to organizuoja dirbtuves – daro koliažus iš knygų antraščių ir svarbiausių citatų. Sumaniai paprastomis priemonėmis populiarina knygų fondą. Nevengia popierinių priemonių: plakatų, skrajučių, dekoracijų. Populiarina įvairių literatūros žanrų knygas parinkdama dainuojamosios poezijos tekstų su natomis ir išdėliodama ant stalų arba organizuoja eilėraščių skaitymą pašnibždomis. Kūrybiškumą skatina per garsinius žymaus ispanų poeto Frederiko Garsija Lorkos kūrybos skaitymus. Kviečia jo stiliumi sukurti savo eilėraščius. Knygų fondą pažymi dėmesį traukiančiais simboliais, pavyzdžiui siaubo literatūrą pažymi pabaisos rankomis, iškirptomis iš popieriaus. Rengia dekoracijas iš knygų, pagal pažymimo įvykio temą puošia bibliotekos duris. Pristatydama knygas naudoja aprangos akcentus, atitinkančius knygos turinį.
Paskutinę dieną, susipažinus su įvairiapuse Suaugusiųjų švietimo centro veikla, mūsų laukė staigmena. Po bendrų užsiėmimų stebėjome, kaip ruošiasi repeticijai choristai iš įvairių šalių, kartu atlikome dainavimo pratimus ir nė nepajutome, kaip mūsų rankose atsidūrė zulusų liaudies dainos natos ir mūsų balsai įsiliejo į studentų chorą. Taip smagiai užbaigėmė savo viešnagę, dainuodami afrikietišką dainą.
Neatsiejama ERASMUS+ kelionės dalis – Ispanijos kultūros pažinimas. Likusį laisvą laiką išnaudojome kultūros objektų lankymui. Susipažinome su Alcala de Henares ir Madrido miestais, apžiūrėjome Nacionalinį El Prado meno muziejų, Archeologijos bei rašytojo Migelio de Servanteso muziejus. Aplankėme senąją Ispanijos karalystės sostinę Toledą, esantį UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Įsimintiną kelionę į San Lorenzo vienuolyną ir karališkąją biblioteką mums padovanojo Suaugusių švietimo centras. Įgyta mobilumo patirtis džiugina, skatina dalintis ir kūrybiškai gerąją praktiką pritaikyti savo bibliotekose. Bendradarbiavimas tarp Panevėžio regiono bibliotekų ir Alcala de Henares Suaugusių švietimo centro tęsiasi – birželio mėnesį centro dėstytojai ir studentai atvyks į Lietuvą.
Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja
Vyta Budavičienė
