Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Bibliotekos bičiulius šią visiems mums svarbią dieną pakvietėme į susitikimą su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite ir literatūrologu, VU dėstytoju, Dr. Regimantu Tamošaičiu.

Lauros Sintijos literatūriniame kraityje jau dvylika knygų, šią dieną pasirinkome pokalbį apie jos naujausią kūrinį „Džiaugsmynas“. Tai eseistinė knyga, kuri talpina 22 esukus, taip švelniai juos įvardija pati autorė. Rašytoja joje ieško atsakymų, ką reiškia būti žmogumi, kaip jam būnasi šiame pasaulyje ir kokia laimė yra tiesiog būti („Esu, o galėjau ir nebūti, šis suvokimas tiesiog sprogdina“). Knygos pavadinimas nuteikia džiugiai, autorė dalijasi mintimis, kaip svarbu išsaugoti poreikį džiaugtis, transliuoti ne paviršinę emociją, bet gilesnį nusiteikimą gyventi džiaugsme, tiesiog kasdien įvertinti, ką gi šiandien patyriau gražaus, įdomaus, džiugaus. Iš tikrųjų, verčiant puslapį po puslapio, tarsi užsidega pasaulio grožio matymo lempos, džiaugsmas manifestuoja kaip prevencija prieš visokius pasaulio virusus šlykštaus karo akivaizdoje.

Literatūros kritiko R. Tamošaičio klausėme, ką daryti, kad literatūra taptų mūsų savastimi, kaip pamilti knygą, kaip į ją įvesti skaitytoją? Svečias atsakė neturįs tokio recepto, tiesiog kiekvienas įprotį skaityti išsiugdome (arba ne) savo vaikystės namuose, sekdami tėvų pavyzdžiu, juk pirmosios perskaitytos knygos ir yra iš namų bibliotekos. Literatūrologas nenorėjo sutikti su teiginiu, kad skaitome vis mažiau, optimistiškai vertino ir lietuvių rašytojų kūrinius, o kad knygų rinkoje daug šlamšto, daug mėgėjų rašytojų (už kuriuos visą darbą padaro redaktoriai), tai tegu būna ta įvairovė, tiesiog skaitytojas pasirinks, ar jam reikia rašliavos, ar tikros literatūros.

Dėkojame gausiai susirinkusiems anykštėnams pasiklausyti bibliotekos svečių, informaciniam rėmėjui laikraščiui „Anykšta“, kuriame jau tą patį vakarą buvo patalpintas straipsnis apie įvykusį renginį.

Judita Skačkauskienė
Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus bibliotekininkė