Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo vasario 13 d. iki kovo 12 d. eksponuojama vienos knygos paroda „Pirmasis lietuvių kalbos žodynas“. Eksponuojama knyga yra 1979 m. pakartotinai išleistas fotografuotinis Konstantino Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ trečiasis (1642) leidimas. Iš viso buvo parengti ir išėjo penki šio žodyno leidimai: 1620 m., 1631 m., 1642 m., 1677 m. ir 1713 metais.

Parodos lankytojai susipažins su knyga „Pirmasis lietuvių kalbos žodynas“ (1979), kurią prieš 35-rius metus Anykščių bibliotekai padovanojo lietuvių kalbininkas Kazys Pakalka (1928–2009). 1989 m. vasario 15 d. dovanodamas knygą Anykščių bibliotekai knygos rengėjas ir įžanginio žodžio autorius K. Pakalka paliko įrašą: „Anykščių miesto centrinei bibliotekai. K. Sirvydas rašė: „Skaitydami žmonės knygas mokiasi neišsakytos išminties iš jų“, K. Pakalka“.

Po dešimtmečio kalbininkas K. Pakalka Anykščių bibliotekai padovanojo išleistą knygą „Senasis Konstantino Sirvydo žodynas“ (1997 m.). Minėtoje knygoje humanitarinių mokslų daktaras įrašė: „Anykščių miesto bibliotekai. Kiekviena knyga turi savo likimą. K. Sirvydas rašė: „Sunkybė darbo vargino mus, karštis saulės degino arba kaitino, tačiau darbo nepametėm“. Anykščiai, 1999.V.16. K. Pakalka.“

K. Sirvydas apie 1620 m. parengė ir išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną „Dictionarium trium linguarum“ („Trijų kalbų žodynas“, lenkų-lotynų-lietuvių kalbos), kuriame buvo apie 6000 lietuviškų žodžių. Tai – pirmasis spausdintas lietuvių leksikografijos darbas. Iki šių dienų išliko vienintelis šio leidinio egzempliorius be pradžios ir pabaigos, 432 išlikusiuose puslapiuose yra 8260 žodyninių straipsnių.

Lietuvių kalbos istorikas Zigmas Zinkevičius (1925–2018) yra pasakęs, kad, K. Sirvydas „laikytinas geriausiu XVII a. mūsų kalbos mokovu, kuris daugiausia savo kūrybinės energijos paskyrė gimtajai kalbai ugdyti, jos autoritetui kelti. Ne be Sirvydo įtakos jėzuitų vadovybė pagaliau įsisąmonino lietuvių kalbos reikšmę“ (Lietuvių kalbos istorija, t. 3, 1988, p. 265). Sirvydo žodynai, davę pradžią lietuvių leksikografijai, kūrė rytinį raštų kalbos variantą, nors lietuviški žodžiai juose buvo trečioje vietoje ir nelengvai surandami nemokantiems lenkų kalbos.

Savo žodynu K. Sirvydas daug prisidėjo prie lietuvių rašomosios kalbos gryninimo, norminimo ir įvairiopo jos ugdymo. Sirvydas parengė ne tik pirmąjį ir antrąjį spausdintus lietuvių kalbos žodynus, bet, spėjama, ir gramatiką, deja, neišlikusią. Jo Punktai sakymų yra pirmas originalių lietuviškų pamokslų santraukų rinkinys.

Priminsime, kad pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas yra anykštėnas – gimęs apie 1579 m Sirvydų k. (Anykščių r.). Kilęs iš bajorų šeimos. Mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Studijavo Nesvyžiaus, Dorpato (Tartu), Rygos, Pułtusko jėzuitų kolegijose, Vilniaus universitete. 1612 m. buvo paskirtas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininku, šioje bažnyčioje sakė pamokslus daugiausia lietuvių kalba, ėjo įvairias pareigas jėzuitų ordine. Vilniaus universitete dėstė teologiją, buvo rektoriaus tarėjas. Visą gyvenimą aktyviai užsiėmė literatūrine veikla. Pirmojo žodyno autoriaus būta ypatingo žmogaus. Tai, kad Sirvydas buvo paskirtas pamokslininku vietoj vyresnio kunigo, rodo jo retorinius gebėjimus. Amžininkai ir darbai liudija jį buvus begalinio darbštumo eruditą, be gimtosios lietuvių kalbos, mokėjus lenkų, lotynų, graikų ir, spėjama, hebrajų kalbas.

K. Sirvydas mirė 1631 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios rūsyje.
Įamžinant K. Sirvydo atminimą, jam pastatytas paminklas Vilniaus universitete (autorius – skulptorius Juozas Kėdainis, 1979 m.), biustas Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (autorius – skulptorius Jonas Meškelevičius, 1982 m.). Rieduliu su įrašu pažymėta menama jo gimtosios sodybos vieta Sirvyduose, pastatytas paminklas Dabužių bažnyčios šventoriuje (autorius – Jonas Žukas, 1988–2009 m.). Vilniuje, Literatų gatvės meno projekte, jam dedikuota Eglės Vertelkaitės sukurta miniatiūra. K. Sirvydo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Anykščiuose, Telšiuose ir Dabužiuose (Anykščių r.), vienas kiemas Vilniaus universiteto pastatų ansamblyje. Jo vardu 1989–2001 m. vadinosi Dabužių pagrindinė mokykla, vėliau pertvarkyta į pradinę ir išvis uždaryta. Daugiau apie K. Sirvydą skaitykite čia: https://www.anykstenai.lt
Žiūrėkite ir klausykite čia: https://www.lrt.lt

Parengė Audronė Berezauskienė
AVB krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja