Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veikia paroda „Knygnešių pėdsakai Anykščių krašte“. Paroda skirta lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 120-osioms metinėms.

Knygnešystė yra Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais.<…> Knygnešiai lietuvišką spaudą 40 metų slapta gabeno į Lietuvą iš tuometinės Prūsijos bei Mažosios Lietuvos ir platino po visą kraštą, rizikuodami savo laisve, gyvybe. UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla, o Kovo 16-oji paskelbta Knygnešių diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. www.bernardinai.lt

Daugiau kaip devynios dešimtys knygnešių buvo Anykščių krašte, tačiau didžiausią darbą platinant uždraustą lietuvišką spaudą čia atliko Griežionėlių Stanislovas Didžiulis bei jo žmona Liudvika Didžiulienė-Žmona. S. Didžiulis platinti knygas įkalbėjo ir Anykščių valsčiaus Šeimyniškių kaimo valstietį Antaną Justinavičių, kuris spaudą skleidė Anykščių, Kavarsko, Traupio, Troškūnų ir Andrioniškio apylinkėse, knygas platino Piktagalio kaime gyvenantis Juozas Maldžius, Troškūnų elgeta Matas Ambrazas, dar vadinamas Umbrazu Mataušu, Imbrasu arba Vienkoju ir kiti.

Knygnešio S. Didžiulio ištikimas paštininkas buvo Jonas Šaučiūnas, nešiojęs leidinius ne tik Anykščių krašte, bet ir po visą Ukmergės apskritį. 1885 m. gavęs laikraštį „Aušra” platinti lietuvišką spaudą pradėjo Juozas Milašiūnas iš Katlėrių kaimo. Bibliotekininkų kraštotyrininkų surinktoje medžiagoje randame žinių, kad jau 1870 m. pabaigoje buvo atliktos kratos pas Anykščių apylinkės gyventojus Joną Ladauskį, Ciciliją ir Oną Kairytes, Joną Karosą. Rastos lietuviškos knygos buvo atimtos. Knygnešys Kazys Ūdra iš Garšvių kaimo, Panevėžio apskrities, taip pat dažnas svečias buvo Anykščių krašte.

Prof. Antano Tylos (1929–2018) knygoje „Garšvių knygnešių draugija” (1991m.) 62 puslapyje rašoma: „Nelaiminga birželio 13-oji. 1895 m. birželio 13 d. Troškūnuose vyko Šv. Antano atlaidai. Apėjęs savo skolininkus, iš Debeikių per Anykščius į Troškūnus skubėjo ir Kazys Ūdra. Ten turėjo susitikti daugiau savo bendradarbių. Tačiau nesuspėjo. Tuo pačiu Anykščių – Troškūnų keliu važiavo du vežimai policininkų, kurie jį sulaikė. Laiške iš kalėjimo Kazys Ūdra savo seseriai Augustei labai vaizdžiai tai aprašė: „Miela mano Sesut Auguste! Sutiko mane nelaimė. Kaip žinai, buvau nukeliavęs Debeikiečiuos dėl pirkimo sėmenų [knygų ir pinigų. – A. T. ], bet jau radęs išparduotus, nebesamdžiau kurmankos [vežimo – A. T.], bet grįžau pėsčias; pataikiau ant švento Antano būti Troškūnuose, kaip štai užvažiuoja du pilni vežimai policijos ir suriko ant manęs: „stoj!” Apstoję paklausė, iš kur; atsakiau nuo Panevėžio, buvau pirkti sėmenų Debeikiuos“.

Policija iškratė Kazį Ūdrą, atėmė jo pinigus, pasą ir dvi knygas. Vakare knygnešį atvežė į Anykščius, o kitą dieną į Vilkmergę [Ukmergė – A. B.]. Tai buvo paskutinis ir lemtingas K. Ūdros sulaikymas. Sesuo Augustė jam padėti nebegalėjo. K. Ūdra buvo uždarytas Panevėžio kalėjime.

Apie Svėdasus spaudą platino Marija Ožienė-Kazlauskienė. Iš jos 1902 m. policija paėmė 47 leidinius. Naujikų kaime gyveno kunigo Juozo Tumo-Vaižganto brolis Jonas Tumas. 1896 m. viešėdamas pas Vaižgantą Mosėdyje, paėmė iš brolio lagaminą su spauda svėdasiškiams ir pakeliui į namus, Priekulėje, įkliuvo žandarams. Jis vežė 601 leidinį, tarp jų 587 egz. žurnalo „Tėvynės sargas“. Svėdasų miestelio gyventojas Juozas Kepalas, pasakodamas apie Juozą Tumą-Vaižgantą ir jo brolį Joną Tumą, prisimena girdėjęs atsitikimą, kad vieną kartą policininkai buvo atvykę daryti kratos pas Vaižgantą. Tuo metu kaip tik atėjęs knygų platintojas, apsikarstęs terbomis, kaip koks ubagas. Tumas tuoj suprato ir liepęs savo šeimininkei duoti tam žmogeliui duonos ir lašinių bryzą. Taip tą kartą knygnešys išvengė susidūrimo su rusų žandarais. (Žinios iš Svėdasų bibliotekoje surinktos kraštotyros medžiagos.)

1896 m. už lietuviškų knygų platinimą buvo teisiami Skiemonių apylinkės valstiečiai: Kazys Vilkas, Pranas Žeromskis, Domicelė Bertulienė, Kajetonas Narvila, Kotryna Dirmeikienė, Kazys Bendikas ir Kazys Uogintas. Visi jie buvo nuteisti kalėti. Kavarsko apylinkėse uždraustą spaudą platino Marija Taraškevičienė. 1899 m. sausio 17 d. uriadnikas padarė kratą jos bute ir rado lietuviškus elementorius. Lapkričio 7 d. caro paliepimu Marija buvo nubausta septynių dienų areštu valsčiaus daboklėje. Bausmę atliko nuo gruodžio 12 d. Žemaitkiemyje. 1893 m. gegužės 9 d. Kavarske prie šventoriaus uriadnikas atėmė 19 lietuviškų knygų iš Ievos Varnaitės, kuri buvo nubausta vieno mėnesio areštu policijos areštinėje. Taip pat Kavarsko apylinkėse spaudą platino broliai Antanas ir Ignas Valuckai. Ignas nuo bausmės išsisuko, o Antanas Valuckas 1897 m. gegužės 14 d. caro paliepimu buvo vieneriems metams atiduotas viešai policijos priežiūrai. Kavarsko apylinkių knygnešys Boleslovas Tomkevičius, gyvenęs Bebrūnų kaime ir platinęs ūkiškuosius kalendorius, padarius kratą ir radus uždraustus leidinius 1901 m. sausio 28 d. caro paliepimu buvo nubaustas septynių dienų areštu. Iš Vinco Griganavičiaus atsiminimų sužinome, kad Kavarsko krašte lietuviškas knygas ir laikraščius platino Antanas Griganavičius.

Trumpai paminėjome pavardes knygnešių, kurie platino knygas Anykščių krašte. Daugiau apie juos galima sužinoti susipažinus su knygomis bei rankraščiais, eksponuojamais parodoje „Knygnešių pėdsakai Anykščių krašte“, kuri veiks iki balandžio 8 d.

Audronė BEREZAUSKIENĖ
AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja