Naujienos

Kaip gera turėti tą vaikystės žemę

Spalio 7 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje anykštėnams pristatėme naują leidinį, Vandos Strolaitės-Zinienės „Strolių giminės knyga“.


„Tėviškė – tai pats mieliausias kiekvieno širdžiai kampelis, į kurį norisi nuolat sugrįžti, nuvalyti užmaršties dulkes, vėl nukristi prie kvepiančio šieno kupetos ir – kaip vaikystėje ganyti akimis debesų avinėlius. Kaip gera turėti tą vaikystės žemę, kur kiekvienas kampelis primena čia nerūpestingai praleistą laiką. O laikas – savas viskam. Tik tie įvykiai – tai jau praeitis. Laikotarpis, kurį išgyveno mūsų seneliai ir tėvai, buvo sudėtingas. Tai gyvenimas karų ir pokarių sūkuriuose, neretai kova dėl išlikimo...“, - taip autorė pradeda savo pasakojimą apie Strolių giminę ir į 245 puslapius sudėjo bent kelių giminės kartų, kilusių iš Pienagalio, istoriją.

Knygos idėjos autorius – Virginijus Strolia, Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje, daug metų dirbantis leidybos versle, tad turėjo aiškią viziją, kaip knyga turi atrodyti: švelni, tarsi aksomas, liečiant rankomis, nes rašomi patys brangiausi prisiminimai, kokybiškos nuotraukos, trys subtilios juostelės, geltona, žalia ir raudona, kaip skirtukai ir gale knygos giminės schema, padaryta pagal moderniausią technologiją, kurioje sutalpinti per 400 giminės žmonių.
Autorė anykštėnams pasakojo, kaip ilgai ir kruopščiai dirbo, rinkdama medžiagą, ieškodama gijų į praeitį, ir koks nelengvas buvo tai darbas. Lengvinanti aplinkybė buvo tai, kad pati dar daug pamena, nes augo Pienagalyje kartu su seneliais, daug bendravo su viso kaimo gyventojais.

Rašytojas Rimantas Povilas Vanagas, paprašytas pasidalinti savo įspūdžiu apie knygą, sakė, kad tai juodas, nedėkingas darbas, kurio metu apdorojama jūra informacijos. Ir kai pats rašė apie Avižienių giminę, tai, kad klausytojai įsivaizduotų, kokia ta jūra informacijos, sakė, kad parašyti vieną sakinį, reikia pakalbinti bent 70 giminės atstovų.

Šiltai apie knygą kalbėjo Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius. Jis sakė, kad sumanymas parašyti giminės knygą byloja apie Strolių giminės kilmingumą. Tai reiškia, kad šioje giminėje gerbiami protėviai, domimasi savo kilmės šaknimis. Ir tokio turinio knygas yra labai svarbu paskleisti visuomenėje. Gal tai bus sektinas pavyzdys, juk kol dar pamename ir turime ko paklausti – reikia užrašyti nedelsiant, užuot rašius bereikšmius posmus apie krintančius rudens lapus.

„Anykštos“ laikraščio redaktorė Gražina Šmigelskienė apgailestavo, kad dar nespėjo perskaityti knygos, bet turėdama ją rankose, sakė jaučianti iš jos sklindančią šilumą, žavėjosi leidinio maketuotojų darbu, nuotraukų kokybe, subtiliai panaudota tautine simbolika. Redaktorė pajuokavo, kad jeigu knyga graži – tai leidėjo nuopelnas, o jei įdomi – tai jau laurai autoriui. O čia abi grandys puikiai išmanė savo darbą.

Knyga buvo sutikta labai šiltai, autorei susirinkusieji atsidėkojo gėlėmis, o norintieji galėjo čia pat knygą įsigyti, ir autorė mielai papuošė jas savo autografu.

Judita Skačkauskienė
Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus bibliotekininkė