Naujienos

Paroda rašytojui Kęstučiui Arlauskui prisiminti

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veikia knygų ir rankraščių paroda, skirta rašytojo Kęstučio Arlausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti.

Paroda pavadinta „Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“, jo išleistos knygos pavadinimu, kurią prieš dvidešimt metų autorius padovanojo bibliotekai ir parašė: „Mano mielai Anykščių centrinei bibliotekai. Ačiū už įdomius susitikimus, už draugystę! 1991 11 26 Kęst. Arlauskas“.

Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje saugomos K. Arlausko knygos su dovanojimo įrašais, rankraščiai, išleistų ir dar niekur nepublikuotų kūrinių, įvairių straipsnių, sveikinimų ranka rašyti tekstai, laiškai, recenzijos apie prozininko kūrybą. Tarp ranka rašytų tekstų yra du eilėraščiai – vieną K. Arlauskas paliko po vykusio renginio Anykščių bibliotekoje, kitą eilėraštį atnešė rašytojas Vygandas Račkaitis. Tai rusų kalba Vygandui sukurtas Kęstučio eilėraštis su prierašu:
„Tu juk žinai, kad eiles rašau savo malonumui. Atleisk.
P.S. Aš ne J. Baltrušaitis“.

Bibliotekoje saugomi K. Arlausko romanų: „Per pusvalandį pražilęs“, „Grandinė su kriolitu“, istorinės nuotykių apysakos „Paslapties kaina“, apysakos „Liūnas“, novelių „Burtų keliu“, „Mėlynasis automobilis“, „Krislas akyje“, „Nenuoramos paveikslai“, apsakymo „Angelo grandinė“, „Be teisės pažadinti“ bei kitų kūrinių rankraščiai. Romanų „Dūris tarp slankstelių“, „Skydas“, „Nusidėjėlių bokštas“ yra net po du variantus. Sakoma, kad ranka rašo ne tik tekstą, ji užrašo ir dvasinę energiją.

Anykščių krašto istorijai yra svarbus išsaugotas Kavarske (Anykščių r.) gyvenusio prozininko, žurnalisto rašytinis palikimas. A. Kęstutis gimė 1936 m. kovo 4 d. Ukmergėje. Baigęs tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – universitetą), mokytojavo Raseiniuose, Lyduvėnuose, Širvintose, Kurkliuose, Kavarske. Nuo 1968 m. gyveno Kavarske, nuo 1995 m. dirbo laikraščio „Anykšta“ redakcijoje. Gyvendamas Anykščių krašte K. Arlauskas išleido dvi dešimtis knygų: apsakymų, novelių, romanų. Nuo 1991 m. jis buvo LRS (Lietuvos rašytojų sąjungos) narys. Mirė rašytojas 2009 m. rugsėjo 12 d.
Palaidotas Kavarsko kapinėse.

VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus informacija