Naujienos

Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) pėdsakas Lietuvos istorijoje

2020 metai paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Troškūnų bibliotekoje veikia dokumentų paroda, skirta Felicijai Bortkevičienei (Povickaitei).

Knygnešė, spaudos darbuotoja, viena žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų buvo išrinkta į Steigiamąjį Seimą, bet mandato atsisakė. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms F. Bortkevičienė Seimo nare tapo 1921 m. sausio 22 d. Dar 1918 metų pabaigoje būsimoji Steigiamojo Seimo narė buvo minima tarp kandidatų užimti vieno iš ministrų postą, tačiau šių pareigų taip ir negavo. O 1926 m. birželio 7 d. pirmą kartą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose greta vyrų buvo iškeltos ir dviejų moterų, buvusių parlamentarių Felicijos Bortkevičienės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, kandidatūros.

Spalio 21 d. minimos Felicijos Bortkevičienės 75-osios mirties metinės. F. Bortkevičienė gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Panevėžio apskrityje dvarininkų Juozo ir Antaninos Onos Povickų šeimoje. Mokėsi Kauno ir Vilniaus gimnazijose, metus studijavo Varšuvoje. 1899 m. ištekėjo už inžinieriaus Jono Bortkevičiaus, apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į visuomeninę veiklą. Aktyviai dalyvavo lietuviškos spaudos leidyboje, kultūriniame gyvenime. Buvo „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ organizatorė, leidėja. I pasaulinio karo metais įsijungė į šalpos fondų organizavimą, keliavo po Rusiją globodama ir šelpdama ten lietuvių bendruomenes. 1921–1931 m. F. Bortkevičienė buvo AB „Varpas“ direktorė, 1931–1932 m. – žurnalo „Varpas“ redaktorė. Pirmosios sovietų bei nacių okupacijos metais F.Bortkevičienė ir vėl daugeliui padėjo išvengti arešto, išgelbėjo keletą žydų tautybės vaikų. Karui baigiantis Felicija Bortkevičienė atsidūrė saugumo akiratyje. Sovietų valdžiai nacionalizavus „Varpo“ spaustuvę, F. Bortkevičienė liko be darbo. Mirė 1945 m. spalio 21d. Kaune. Valdžia neleido išspausdinti laikraštyje žinios apie laidotuves, palaikus iš „Varpo“ spaustuvės salės išvežė slaptai.

F. Bortkevičienė palaidota Troškūnų kapinėse šalia sesers Juzefos Povickaitės-Okuličienės, Latavėnų dvaro ūkio savininkės. 2005 m. F. Bortkevičienės kapas Troškūnų kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Felicijos Bortkevičienės atminimą puoselėja Lietuvių kalbos draugija, įsteigusi Kalbos premiją. Nuo 2004 m. premija skiriama asmeniui ar asmenims už neatlygintinai padarytus reikšmingus darbus puoselėjant lietuvių kalbą, lituanistinius tyrinėjimus.

2010 m. buvo išleista istoriko Liudo Subačiaus knyga „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873–1945“. Monografija apžvelgia visuomeninės veikėjos, žodžio laisvės gynėjos, labdaringų organizacijų įkūrėjos ir vadovės, knygnešės Felicijos Bortkevičienės gyvenimą.

Troškūnų bibliotekos informacija