Naujienos

Tarp Traupio beržų skambėjo Pauliaus Širvio poezija

Poetas Paulius Širvys  – vienas talentingiausių poetų, savo kūryba pavergęs ne vieną širdį.

Jo amžininkai vadina jį poetu be pabaigos: „Poetas iš Dievo, Lietuvai palikęs daug daugiau, nei ji jam dovanojo. Jo kūryba ir gyvenimas – be pabaigos. Iki šiol per visą Lietuvą skamba pagal jo eiles kurtos dainos, jo poeziją skaito ir kaimo žmogus, ir miestietis. Grynuolis iš lyrikos platybių, turėjęs tikrą Dievo talentą, savo ketureiliams įkvėpęs gyvybės, užbūręs nepavaldžios, pakylėtos meilės jausmu.“

Rugsėjo 15-osios popietę poezijos mylėtojai susirinko prie Traupio botanikos sodo išlakiųjų beržų, kur stovi  viena iš devynių literatūrinio tako stotelių, skirta poetui Pauliui Širviui. Čia vyko bibliotekos organizuota poezijos ir muzikos popietė poeto P. Širvio 100-mečiui paminėti „Geriu žalią tylą“. Šių eilučių autorė supažindino su tragiško likimo poeto gyvenimu, P. Širvio eiles skaitė skaitovas Antanas Grimža, dainas pagal poeto kūrybą, pritariant gitaros garsams, atliko Indrė ir Karolina. Renginyje dalyvavęs poetas Povilas Kulvinskas padeklamavo P. Širvio eilėraštį „Neklauskit meilės vardo“, prisiminė, kaip Vilniuje 1975-aisiais, kai į kavines rinkdavosi bohemos žmonės, sutikęs Paulių Širvį. „Toks mažutis pasirodė, paprastas, jis man užrašė ant popieriaus skiautės ketureilį, bet aš jo neišsaugojau, tuomet dar nežinojau, kas yra šis žmogus“ – dalijosi prisiminimais P. Kulvinskas. Bibliotekai jis padovanojo sūnaus Henriko Kulvinsko knygą „Lietuvių kalbos metmenys. Antžmogiškų savybių vystymas“.

Beržų ošime tvyrojo „širviška“ dvasia, gaivinomės beržų sula, prisiminėme pamėgtus P. Širvio eilėraščius. Prisilietus prie nepamirštamo poeto kūrybos, pasisėmėme gyvasties, nesumeluoto optimizmo.

Ramunė Musteikienė, bibliotekininkė