Naujienos

Užgavėnių klegesys Budrių bendruomenėje

Užgavėnių rytas lyg ir priminė kažkokį lapkričio mėnesį, kai atsiranda pirmasis gruodas, po padais nežlegsi purvynė ir turėtų būti artėjanti žiemos tyla ir ramybė, bet viskas atrodė kažkaip kitaip, nes miškų pusėje trimitavo gervės, danguje giesmės akordus derino vieversys, aplinkiniuose medžiuose linksmai cypsėdamos „kalbėjosi“ zylės, o sniego tai niekur nei kvapo...

Prie bendruomenės susirinkusios čigonės ir Lašininis su Kanapiniu, klausėsi pavasario ženklų ir juokavo – gal čia jau ir šv. Velykos bus atėjusios?

Užėjo visa kompanija i biblioteką ir suprato, kad datos kalendoriuje nesuklastosi, todėl ir patraukė marga Užgavėnių kompanija pas kaimų senolius, pasveikinti juos žiemą pragyvenus, sveikatos palinkėti, Užgavėnių dovanų įteikti.

Čia jie visur buvo sutikti kaip karaliai, net ir seniausioji kaimų gyventoja – 93 metų Aneliutė buvo aslą išsišlavusi, trobą prikūrenusi, blynų prisikepusi ir džiaugėsi, kad jai tai pati didžiausia šventė metuose, kai troboje lankosi tokia marga kompanija. Atrodo ir skausmas jai iš kojų kažkur dingo, o veide spindėjo šypsena. Kiek nedaug tereikia nuveikti, kad vienišas senolis taptų smagus ir laimingas.

Praėjus kiek laiko, žiema greičiausiai kažką suprato ir pusiaudieniui artėjant pradėjo iš dangaus „mėtyti“ sniegą ir gąsdinti persirengėlius, bet tuo metu jie visus senolius buvo jau aplankę ir išsiskirstė rengtis Užgavėnių vakarui.

Vakare prie bendruomenės namų atėjo Robertas ir Marijonas. Vyrai rimti, atsinešė kastuvą, atsinešė didelę, gražiai apsirėdžiusią Morę, įkasė jos kojas į žemę, truputį sausų šakų prie sijono padėjo ir nuėjo sau.

– Čia kažkokia nesąmonė, – praeinantys sakė, – laužo nėra, Morė yra. Gal kažkam pasimaišė galvoj?

Kas čia sumąstyta, visi pradėjo suprasti tik atėję į šventę, nes prie durų svečius pasitiko Lašininis ir kiekvienam dalino po beržinę pliauską ir siuntė pas Kanapinį, o tas visiems sakė padėti malką prie Morės kojų ir kažką linksmą pasakyti, kad visiems juokinga būtų. Kokių tik pasakymų smagių buvo... Našlės liepė atsiųsti Morei neženotų, darbščių vyriokų, tada ji liks nesudeginta. Kitas šmaikštuolis sakė, kad savo malką dedąs korona virusui sudeginti. Prisijuokę iki soties ir sudeginę Morę visi šventės dalyviai patraukė į bendruomenės salę.

Salėje Lašininis su Kanapiniu paskelbė 2019 metų smagiausio veido nuotraukų top 10. Kokia žiema, toks ir prizas. Kas nugalėjo, tas gavo po porciją ledų, kurią čia pat ir turėjo suvalgyti.

Gražiai ir šiltai visus pasveikino ir palaimino Kavarsko parapijos klebonas Nerijus Vyšniauskas, o dovanų bendruomenė puodų, keptuvių gavo ir iš gerbiamo klebono, seimo nario Antano Bauros, Kavarsko seniūnijos seniūnės Šarūnės Kalibataitės, Budrių, Šovenių kaimų seniūnaičio Raimondo Sunklodo.

Finalinė dalis visada Užgavėnėse būna taip vadinamasis užsigavėjimas. Čia bendruomenės nariai dalyvavo Užgavėnių valgių konkurse, o išradingumo čia visokio būta. Kažkas užaugino sidabrinį svogūną ir nurovus jo laiškus, nulupus lukštus pakvipo salėje aromatingas plovas, buvo čia ir blynų, ir pyragų, tortų ir daug visko ko reikia tikroms, sočioms ir smagioms Užgavėnėms. Skambėjo smagios, senos, dar nepamirštos lietuviškos dainos, lydimos dviejų akordeono garsų ir nieks neskubėjo namo. – O ko čia skubėt, kai čia daug smagiau ir įdomiau nei namuose, – smagiai tarė Birutė iš Budrių.

Taigi, užsigavėjo budriečiai smagiai ir sočiai, tad lauksime dabar Kaziuko mugės ir margų šv. Velykų.

Valentinas Gudėnas