GARSIAUSIA LIETUVOS GASPADINĖ
Rašytoja prozininkė ir dramaturgė, publicistė, visuomenininkė Liudvika Nitaitė-Didžiulienė (1856 04 21 Robliuose, Rokiškio r. – 1925 10 25 Griežionėlėse, Anykščių r., palaidota Padvarninkų (Anykščių r.) kapinėse). 1877 m. Liudvika ištekėjo už savo bendraamžio bibliografo, knygnešio, tautosakos rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo Stanislovo Felikso Didžiulio (1856–1927), užaugino aštuonis vaikus. Moters pečius užgulė šeimos, namų ūkio rūpesčiai ir nuolatinė policijos kratų grėsmė. Dienas praskaidrindavo tik knygos ir Didžiulių namuose besilankantys to meto šviesuoliai, tarp jų – vyskupas Antanas Baranauskas, kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas kurie ir paskatino L. Didžiulienę imtis plunksnos. Savo kūrybos laikotarpyje (nuo 1892 m.) pasirinkusi Žmona slapyvardį, ji pradėjo siųsti į to meto lietuvišką spaudą savo pirmuosius apsakymus. Bičiulio, Peterburgo (dabar – Sankt Peterburgas) viešosios bibliotekos darbuotojo, bibliofilo Silvestro Baltramaičio paraginta, parašė ir pirmąją receptų knygą lietuvių kalba
„Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“. Kuklioje knygelėje surašyti receptai – ką galima pagaminti iš mėsos, pieno, kiaušinių, kaip iškepti pyragus bei tortus, išvirti sriubas ir padaryti alų, midų, kaip suvartoti vaisius ir uogas. Autorė tai išdėstė ne sausai, o vaizdinga kalba.
„Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“
Pirmą kartą gastronominė knyga išleista 1893 m. kaip laikraščio „Ūkininkas“ priedas, knygelė sulaukė sėkmės ir didelio to meto gaspadinių dėmesio. Tais metais ji sulaukė net dviejų leidimų. Abu kartus buvo išleista Otto von Mauderode spaustuvėje, Tilžėje. Tačiau įvardyta, kad antrasis leidimas – mokslininkų vadinamas kontrafakcija – įvyko Vilniuje. Išlikusių knygų antraštiniai duomenys rodo, kad knyga buvo išleista dar 1895 m., 1904 m.
Išsamesnis knygos variantas dažniau būdavo vadinamas „Gaspadinystės knyga, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai yra sutaisomi valgiai“ išleistas 1904 m., 1913 m., 1927 m. knygoje, išleistoje jau po autorės mirties, nenurodyta Žmonos autorystė. Knygelė 1897 m. dalimis buvo spausdinama Domininko Tomo Bočkovskio redaguotame ir Mahanoy City (JAV) leistame laikraštyje „Saulė“.
Portale https://www.epaveldas.lt galima rasti iki šių dienų išlikusios pirmosios gastronomijos knygos lietuvių kalba 1893 m. leidimą https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB1E9A640F 1895 leidimą https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-428022500 ir 1913 m. šios knygos leidimą kiek kitokiu pavadinimu „Gaspadinystės knyga, arba, Pamokinimai kaip prigulinčiai yra sutaisomi valgiai“ https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0003773473
Receptų knyga iš privačios bibliotekos
Gastronominę knygą „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ išleistą 1904 m. išsaugojo Klaipėdoje gyvenanti Antanina Rėpšienė. Knygos savininkė ją paveldėjo iš savo vyro Jurgio Vytauto Rėpšaus, gyvenusio Juodeikių k. (Skuodo r.). Jos vyras knygelę gavo iš savo tėvo Dominyko Rėpšaus. Nuo 2016 m. spalio 24 d. ši knyga jau yra Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos nuosavybė.Knygos antraštiniame lape parašyta, kad tai trečias spaudimas, parašė Žmona, knygą Tilžėje išleido P. Mikolainis (1868–1934) – knygnešys, leidėjas, publicistas, kuris būdamas 18 metų (nuo 1887 m.) užsiėmė caro valdžios uždraustos lietuviškos spaudos gabenimu į Lietuvą. Buvo pasivadinęs ir Petru Makalojumi. 1891 m. jam pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde ir įsidarbinti pas spaustuvininką Julių Šenkę (Schoenkę). 1900 m. pasitraukęs į Mažąją Lietuvą, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę.
Pamatyti originalią 1904 m. laidos L. Didžiulienės-Žmonos knygą ir plačiau susipažinti su autorės kūrybiniu palikimu galite Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje.
Praktinė reikšmė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojos organizuoja patiekalų konkursus ir tradiciškai gamina valgius iš Žmonos receptų knygos. Pirmasis konkursas surengtas 2009 m. kovo 16 d. Griežionėlėse (Anykščių r.), Didžiulių šeimos sodyboje, kur prieš daugiau kaip šimtą metų gyveno knygelės autorė, o dabar įkurtas Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba-muziejus. Bibliotekininkai sumanė susipažinti su šia knyga netradiciškai. Kiekvieno skyriaus darbuotojai gamino patiekalus pagal L. Didžiulienės receptus, juos pristatė ir visi kartu ragavo. Griežionėlėse buvo paskanauta baronkų prie arbatos, kepto kumpio su krienais, blynų su mielėmis, leguminos iš bulvių, žirnių su šonine, apeiginės duonos ir skilandžio.
Plačiau: https://www.anykstenai.lt/index.php?pg=naujienos2&nj=330&arch=1
2013 m. gegužės 7 d. Kraštotyros ir leidybos skyrius (dabar Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius) šventė įkurtuves naujame bibliotekos pastate (Vyskupo skv. 1). Kraštotyrininkės savo kolegas pasitiko su „Legumina iš bulbių“. Jau tradicija tapo šiuo patiekalu pavaišinti ir į biblioteką atvykstančius svečius. 2016 m. gruodžio 10-ąją, tradicinės Knygos šventės metu, Anykščių L. ir S. Didžiulių biblioteka pakvietė visas rajono bibliotekas prisijungti prie kulinarinio paveldo akcijos pagal L. Didžiulienės-Žmonos receptų knygą „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“. Bibliotekininkės gamino ir svečius vaišino senovišku lietuvišku šiupiniu, legumina iš aguonų ir bulbių, blynais su smetona, pyragėliais su mėsa, varškės sūriu. 2018 m. minint Knygnešio dieną, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojams buvo pristatyta A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje saugoma bibliofilo Stanislovo Didžiulio (1856–1927) asmeninė biblioteka. Po susipažinimo su asmenine biblioteka bibliotekininkai pristatė pačių gamintus patiekalus pagal L. Didžiulienės-Žmonos receptus, pateiktus knygoje „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ (1904 m.).
Anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento, kulinarinio paveldo tyrinėtojo dr. Rimvydo Laužiko, „Lietuvos gaspadinė“ yra ne tik pirmoji žinoma ir išlikusi lietuviška gastronominė knyga, bet ir pirmoji pakankamai originali receptų knyga, atspindinti pasiturinčių valstiečių gastronominę kultūrą.
Literatūra
Berezauskienė, Audronė. Pirmoji lietuviška knyga šeimininkėms / Audronė Berezauskienė. – Iliustr. // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2016, Nr. 12, p. 28-32. Apie kraštietės L. Didžiulienės-Žmonos receptų knygą „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“.
Berezauskienė, Audronė. Liudvika Didžiulienė-Žmona ir jos „Lietuvos gaspadinė“ / Audronė Berezauskienė. – Iliustr. // Prie Nemunėlio. – ISSN 1822-6221. – 2016, Nr. 2 (37), p. 96-99.
Berezauskienė, Audronė. Pirmosios lietuviškos kulinarijos knygos autorei – 165-eri / Audronė Berezauskienė. – Iliustr. // Šilelis. – ISSN 1392-9836. – 2021, birž. 12, p. 9.
Didžiulienė-Žmona, Liudvika. Lietuvos gaspadinė arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti dievo dovanas. – Tilžė, 1904. – 80 p.
Didžiulienė-Žmona, Liudvika. Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas / Liudvika Didžiulienė-Žmona ; papildyta Anželikos Laužikienės ir Rimvydo Laužiko komentarais. – Vilnius : Vaga, 2018. – 165, [2] p. : iliustr., faks.
Garsiausia Lietuvos gaspadinė. – Iliustr., portr. // Žmonės. Legendos. – ISSN 2029-3216. – 2015, Nr. 4 (ruduo), p. 104-109. Apie Liudviką Didžiulienę – pirmosios lietuviškos kulinarinės knygos autorę.
Laužikienė, Anželika. Senieji lietuviški receptai : Lietuvos gaspadinių receptai : dvi dešimtys ir vienas būdas, kaip gaminti gardžius senoviškus valgius, kuriais pavyks ne tik šeimynykščius nudžiuginti, bet ir svečią papenėti / knygą sutaisė Anželika ir Rimvydas Laužikai ; [dailininkė Silva Jankauskaitė]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. – 158, [1] p. : iliustr., faks., portr. P. 55–71.
Telksnytė, Milda. Tarsi varpo aidas… / Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis. – Portr., iliustr. // Prie Nemunėlio. – ISSN 1822-6221. – 2008, Nr. 1(20), p. 27-28. Apie rašytoją, pirmąją lietuvių moterį prozininkę Liudviką Didžiulienę-Žmoną
Venteraitienė, Birutė. GiIūs Liudvikos Didžiulienės pėdsakai Anykščiuose / Birutė Venteraitienė. – Iliustr. // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2023, Nr. 1 (sausis), p. 19–24.
