Administratorius - Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka

Žiūrėkite RRT parengtas skaitmenines pamokas ,,Saugesnis internetas“

Administratorius — Thu, 06 Aug 2026 05:36:08 +0000

Kaip nepasiklysti skaitmeniniame pasaulyje, atpažinti sukčius ir saugiai naudotis išmaniaisiais įrenginiais ar dirbtiniu intelektu?

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) parengė ciklą iš 4 trumpų ir praktiškų skaitmeninių pamokų (tinklalaidžių), kurios padeda stiprinti kasdienį skaitmeninį raštingumą. Tai žinios, kurios praverčia kiekvienam: nuo asmens duomenų apsaugos iki dezinformacijos atpažinimo.

Kviečiame pasiklausyti ir sustiprinti savo žinias:

1 pamoka: Saugus internetas

2 pamoka: Sukčiavimo schemos

3 pamoka: Socialiniai tinklai ir privatumo grėsmės

4 pamoka: Dirbtinis intelektas ir jo rizikatas

Kiekviena pamoka yra trumpa, aiški ir orientuota į praktinę naudą, todėl jas patogu klausyti keliaujant, sportuojant ar tiesiog skiriant keletą minučių savo žinių stiprinimui.

Skirkite kelias minutes saugiai skaitmeninei erdvei kurti ir pasidalinkite su tais, kuriais rūpinatės!

The post Žiūrėkite RRT parengtas skaitmenines pamokas ,,Saugesnis internetas“ first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Kai fotografija pakelia virš kasdienybės: Aloyzo Janušio jubiliejinis vakaras

Administratorius — Wed, 05 Aug 2026 13:59:38 +0000

Rugpjūčio 4 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje vyko fotografo, krašto metraštininko Aloyzo Janušio fotografijų parodos „Pasijusti paukščiu“ pristatymas ir autoriaus 85-ojo jubiliejaus paminėjimas.

Renginį vedusi bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė pakvietė susirinkusiuosius ne tik susipažinti su nauja autoriaus fotografijų ekspozicija, bet ir prisiminti jo turiningą gyvenimo bei kūrybos kelią. Ji pabrėžė, kad šešis dešimtmečius A. Janušis nuosekliai fiksuoja Anykščių krašto žmones, gamtą, kultūros įvykius ir istorines akimirkas, o jo sukauptas fotografijų ir vaizdo archyvas šiandien yra neįkainojama krašto kultūros paveldo dalis.

Fotografija Aloyzą Janušį lydėjo nuo vaikystės. Pirmuosius žingsnius jis žengė dar mokyklos metais, padėdamas fotografuojančiam tėvui. Vienas ryškiausių ankstyvųjų prisiminimų – stiklo negatyve užfiksuotas kareivėlio atvaizdas. Vėliau profesinis kelias vedė per inžineriją, techniką, dailę, pedagogiką ir muziejininkystę, tačiau fotografija bei vaizdo kūryba visuomet išliko svarbiausia jo gyvenimo dalimi.

Dirbdamas gamykloje „Anykščių vynas“ dailininku-apipavidalintoju, A. Janušis dirbo ir su kino kamera. Jis kūrė mėgėjiškus filmus, vadovavo Anykščių kino studijai „Versmė“, o vėliau ilgam savo profesinį gyvenimą susiejo su A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniu muziejumi. Čia kartu su kolegomis rengė televizijos laidas apie Anykščius, kurios buvo transliuojamos nacionalinėje televizijoje. Pats autorius šį laikotarpį prisiminė su šypsena: „Žaidėme televiziją.“ Buvęs muziejaus direktorius Antanas Verbickas pabrėžė, kad šis „žaidimas“ šiandien tapo itin vertingu istoriniu liudijimu.

Susitikimo metu autorius dalijosi prisiminimais apie savo kūrybos pradžią ir pasakojo, kad fotografijos paslapčių daugiausia mokėsi savarankiškai – studijuodamas fotografijos leidinius ir nuolat eksperimentuodamas. Pasak jo, svarbiausia ne technika, o gebėjimas pastebėti akimirką ir papasakoti istoriją. „Ką matau, tą ir fotografuoju“, – taip savo kūrybos principą apibūdina pats fotografas.

Vakaro svečiai turėjo išskirtinę galimybę išvysti A. Janušio sukurtų dokumentinių filmų ištraukas. Buvo parodyti 1974 m. sukurto trumpametražio dokumentinio filmo „Kaimo metraštininkas“, pelniusio pripažinimą Sankt Peterburge, fragmentai, taip pat unikalūs 1978-ųjų šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ bei paminklo Antanui Baranauskui statybų vaizdai. Šie kadrai tapo gyvu Anykščių istorijos liudijimu.

Renginio metu autorius prisiminė ir žmones, palikusius ryškų pėdsaką jo gyvenime. Jis su pagarba kalbėjo apie tautosakininkę Oną Tuskenytę bei savo močiutę Oną Aleliūnienę, kuri, pasak fotografo, išmokė visų pirma žmonėse matyti gėrį. Šią mintį A. Janušis susiejo ir su fotografija – šiandien fotografuoja daugelis, tačiau tikra nuotrauka turi ne tik fiksuoti vaizdą, bet ir pasakoti istoriją.

Naujausioje parodoje „Pasijusti paukščiu“ eksponuojamos fotografijos kviečia pažvelgti į Anykščių kraštą iš paukščio skrydžio. Jose atsiveria gamtos grožis, kraštovaizdžio didybė ir žmogaus bei aplinkos darna. Autorius pasakojo, kad meilė aviacijai gimė dar vaikystėje apsilankius aerodrome, o ne vienas įspūdingas kadras „gimė“ visai netikėtai. Pasak jo, fotografas beveik niekada neišeina iš namų be fotoaparato, nes geriausios akimirkos dažniausiai neplanuojamos.

Jubiliejinis vakaras subūrė gausų būrį anykštėnų, autoriaus artimųjų, šeimos narių, bičiulių, buvusių bendradarbių, kolegų fotografų ir kultūros bendruomenės narių. Šiltais sveikinimais ir prisiminimais dalijosi fotografai Petras Nazarovas ir Alfredas Motiejūnas, rašytojas Rimantas P. Vanagas su žmona Vijoleta Vanagienė, kraštotyrininkė Romalda Brazeniene su vyru Antanu, muziejininkai Antanas Verbickas, Vida Zasienė, Daiva Gadliauskaitė-Stankevičienė bei gausus būrys jubiliatui artimų žmonių. Susirinkusieji dėkojo Aloyzui Janušiui už ilgametį kūrybinį darbą, nuoširdų atsidavimą puoselėjant Anykščių krašto kultūrą, linkėjo stiprios sveikatos, neišsenkančio kūrybinio įkvėpimo ir dar daugybės prasmingų sumanymų.

Jautria vakaro kulminacija tapo netikėta artimųjų dovana – gyvai nuskambėjusi „Tėvelio daina“, kuri sukūrė ypatingą emocinę atmosferą. Atsisveikindamas su susirinkusiaisiais A. Janušis prisiminė močiutės žodžius ir palinkėjo visiems: „Pasistenkime visuomet žmonėse rasti gėrį.“

Vakaro pabaigoje svečiai dar ilgai bendravo, dalijosi prisiminimais ir įspūdžiais, o bibliotekoje veikianti paroda „Pasijusti paukščiu“ ir toliau kviečia lankytojus stabtelėti, pažvelgti į Anykščių kraštą iš naujos perspektyvos ir pajusti kūrybinę laisvę, kurią savo darbuose perteikia fotografas Aloyzas Janušis.

Viešosios bibliotekos informacija

The post Kai fotografija pakelia virš kasdienybės: Aloyzo Janušio jubiliejinis vakaras first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Žmonos receptų knyga „Lietuvos gaspadinė“ išversta į anglų kalbą

Administratorius — Tue, 04 Aug 2026 08:03:56 +0000

2026 m. pasirodė pirmasis Liudvikos Didžiulienės-Žmonos kulinarijos knygos „Lietuvos gaspadinė“ vertimas į anglų kalbą – The Lithuanian Housewife (Lietuvos Gaspadinė ). Knygą 2025 m. išvertė, pratarmę, pastabas ir paaiškinimus parengė bei knygos viršelio dizainą sukūrė autorės proanūkis Peter Mosinskis. Jam šis darbas tapo ir pagarba šeimos istorijai. Vertime išsaugota autentiška XIX a. kalba ir originalo dvasia, o leidinys atskleidžia ne tik to meto receptus, bet ir Lietuvos buities, kultūros bei tradicijų istoriją.

Angliškas knygos vertimas parengtas remiantis 1903 m. Tilžėje P. Mikolainio išleistu Liudvikos Didžiulienės-Žmonos knygos „Lietuvos gaspadinė arba pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ leidimu, kuris Jungtinėse Amerikos Valstijose yra viešojo naudojimo (public domain). Knygą 2026 m. Long Byče, Kalifornijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), išleido leidykla Bixby Rose Press.

Knygos vertimas – tai reikšmingas įvykis Lietuvos kulinarinio paveldo istorijoje. Šis leidimas yra pirmasis plačiajai auditorijai prieinamas „Lietuvos gaspadinės“ vertimas į anglų kalbą.

Pirmą kartą originali Žmonos knyga, išleista 1893 m. lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, laikoma pirmąja žinoma kulinarijos knyga lietuvių kalba. Ji yra ne tik receptų rinkinys, bet ir vertingas XIX a. pabaigos Lietuvos buities, maisto kultūros, kalbos bei kasdienio gyvenimo istorijos šaltinis.

Vertimas – ir šeimos istorijos tąsa

Angliškos knygos pratarmėje vertėjas Peter Mosinskis pasakoja, kad šis vertimas jam buvo ne tik profesinis, bet ir labai asmeniškas projektas. Liudvika Didžiulienė-Žmona yra jo prosenelė iš tėvo pusės, todėl darbas su jos tekstu tapo pagarbos šeimos istorijai ir autorės palikimui ženklu. 2017 m., lankydamasis Anykščiuose, vertėjas savo rankose laikė ankstyvąjį „Lietuvos gaspadinės“ leidimą, saugomą Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje, taip pat aplankė autorės namą-muziejų Griežionėlėse (Anykščių r.). Būtent tuomet jam gimė sumanymas šį istorinį leidinį padaryti prieinamą anglakalbiams skaitytojams. Apie šios idėjos pradžią Peter Mosinskis rašo: „Kai 2017 metais (tai nebuvo mano pirmoji kelionė) atvykau į Lietuvą ir atradau šį istorinį ryšį tarp maisto, rašymo ir savo šeimos istorijos, mano širdyje buvo pasėta sėkla. Apsilankymas Anykščių bibliotekoje, kurioje taip pat saugoma mano močiutės Halinos Didžiulis-Mošinskis knygų kolekcija, galutinai sustiprino mintį, kad su šia knyga turiu nuveikti kažką prasmingo. Tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be priežasties. Atrodė, jog visas mano kelias vedė į šį tašką, o kultūros, maisto, šeimos, istorijos ir rašymo gijos susipynė į vieną. Pamačiau grožį šiame ieškojimų kelyje ir galimybę geriau pažinti tai, kas čia slypi“.

Didžiausias iššūkis – išsaugoti XIX amžiaus dvasią

Pasak vertėjo, didžiausias iššūkis buvo ne tik tiksliai perteikti tekstą anglų kalba, bet ir išlaikyti autentišką XIX a. receptų kalbą bei stilių. To meto receptai gerokai skiriasi nuo šiuolaikinių – jie pateikti ilgais aprašymais, juose vartojami šiandien nebenaudojami matavimo vienetai, o patiekalai gaminti be dabar įprastų virtuvės prietaisų. Vertėjas sąmoningai nusprendė šių ypatybių nekeisti, nes jos yra neatsiejama istorinio dokumento dalis. Nors vertimo procese buvo pasitelktos ir šiuolaikinės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, svarbiausiu principu išliko pagarba originaliam tekstui ir jo istoriniam kontekstui.

Knyga – ne tik apie receptus

Pratarmėje Peter Mosinskis pabrėžia, kad „Lietuvos gaspadinė“ yra kur kas daugiau nei kulinarijos knyga. Joje atsiskleidžia XIX a. Lietuvos kasdienybė, šeimos tradicijos, buitis ir kultūrinė atmintis.Vertėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad, skaitant tekstą, neišvengiamai susiduriama su ano meto visuomenės nuostatomis. Kai kurios teksto vietos šiandien gali atrodyti problemiškos, ypač kalbant apie žydų bendruomenę. Tačiau jos liudija istorinį kontekstą ir kartu primena, kokią reikšmingą įtaką Lietuvos virtuvei turėjo skirtingų tautų kulinarinės tradicijos.

Vertėjas apie save ir rašymą

Pratarmėje Peter Mosinskis pasakoja ir apie savo kelią į rašymą: „Pats rašyti pradėjau ketvirtoje klasėje – rašiau dienoraštį ranka, nors ir nereguliariai. Vidurinėje mokykloje rašymas įgavo naują prasmę ir tapo nuolatiniu įpročiu. Vėliau atsirado vadinamasis „Web 2.0“ ir tinklaraščiai, todėl pradėjau rašyti asmeninį tinklaraštį–dienoraštį. Po kelerių metų, turėdamas seną „BlackBerry“ telefoną, jį paverčiau pagrindine savo rašymo priemone – juo fiksuodavau keliones, nuotykius ir gyvenimo pakilimus bei nuosmukius. Man patinka rašyti ranka (ir iki šiol manau, kad tai labai vertingas procesas), tačiau rašymas kompiuteriu ar mobiliuoju įrenginiu turi tiek daug privalumų – jį lengva pasiimti su savimi, viskas pasiekiama ir patogu naudoti.“

Maisto gaminimas – būdas užmegzti ryšį

Pratarmę vertėjas baigia mintimi, kad rašymas ir maisto gaminimas turi daug bendro – abu yra kūrybos, mokymosi ir patirties perdavimo būdai. „Rašymas yra kūrybinis procesas, o maisto gaminimas – ne kitoks. Gerai gaminti išmokstame mokydamiesi, praktikuodamiesi ir bandydami bei klysdami. Mokomės sekdami, mėgdžiodami ir savaip pritaikydami tų žmonių darbus, kurie noriai dalijasi savo žiniomis. Tikiuosi, kad ši knyga taps atspirties tašku norint suprasti, kaip maisto gaminimas (ypač lietuviškas) atrodė prieš 132 metus. Taip pat tikiuosi, kad ji paskatins susimąstyti, koks skirtingas šiandien yra mūsų pasaulis ir kartu kiek daug jame liko nepakitusio: mes vis dar gaminame maistą. Vis dar valgome drauge, naudodami daugumą tų pačių ingredientų. <…> Mes galime tiek daug vieni iš kitų išmokti, o ar yra geresnis būdas užmegzti ryšį nei per tai, kas mums teikia tiek džiaugsmo ir pasitenkinimo?“, – pažymi Peter Mosinskis. Autorius tikisi, kad angliškas leidimas padės iš naujo atrasti „Lietuvos gaspadinę“ ne tik kaip seniausią lietuvišką kulinarijos knygą, bet ir kaip svarbų Lietuvos kultūros bei kulinarinio paveldo liudijimą.

Išlaikyta originalo dvasia

Peter Mosinskis angliškame leidime skyrių ir receptų pavadinimus pateikia originalo (lietuvių) kalba – skliaustuose arba kursyvu. Vertėjo pastabos ir paaiškinimai pateikiami laužtiniuose skliaustuose. Knygos viršelis sukurtas klasikiniu, XIX a. leidinius primenančiu stiliumi. Gelsvame fone iliustracijos – kopūstas, javų varpa, garuojantis dubuo ir butelis – simbolizuoja tradicinę lietuvišką virtuvę bei žemės ūkio produktus. Viršelyje pabrėžiama istorinė leidinio reikšmė – tai pirmosios lietuvių kalba išspausdintos kulinarijos knygos vertimas į anglų kalbą. Knygą galima įsigyti per „Amazon“ – Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Europoje. Ji prieinama tiek minkštais viršeliais, tiek „Kindle“ elektroninės knygos formatu. ISBN 979-8994071717. L. Didžiulienės-Žmonos receptų knygą anglų kalba su vertėjo Peter Mosinskis autografu galima rasti Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje.

Audronė BEREZAUSKIENĖ

AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja

The post Žmonos receptų knyga „Lietuvos gaspadinė“ išversta į anglų kalbą first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Tapk bibliotekos edukatoriumi!

Administratorius — Mon, 03 Aug 2026 12:20:20 +0000

Tapk EDUKATORIUMI (-E) Istorijų dvarelyje!

Ar tiki, kad istorijos gyvena ne tik knygose?
Ar jauti džiaugsmą, kai vaiko akys nušvinta supratus, atradus, sukūrus?
Ar tau artima kūryba, bendravimas ir gyvas ryšys su vaikais?

Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka kviečia prisijungti prie Vaikų ir jaunimo literatūros ir edukacijos skyriaus komandos Istorijų dvarelyje ir kurti bei vesti kultūrines edukacijas, kurios augina smalsumą, vaizduotę ir meilę skaitymui! Pareigybės aprašymas čia.

Dirbdamas čia tu:

vesi edukacinius užsiėmimus, kūrybines dirbtuves, sensorinius skaitymus, ekskursijas;
pats/pati kursi edukacines programas, scenarijus;
komandoje dirbsi su vaikais, jaunimu, šeimomis;
savo idėjas paversi gyvomis patirtimis bibliotekoje ir už jos ribų;
inicijuosi ir dalyvausi projektuose, Kultūros paso programose, kultūriniuose renginiuose.

Mes tavęs laukiame, jei:

Esi kūrybiškas (-a), smalsus (-i), darbštus (-i) ir nebijai improvizuoti;
Turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (socialinių, humanitarinių mokslų ar menų srityje) ir pedagogo kvalifikaciją arba esi išklausęs pedagoginių–psichologinių žinių kursą;
Moki bendrauti, įtraukti, įkvėpti ir klausytis;
Gebi mintis dėstyti žodžiu ir raštu, o kompiuteris tau – draugas, ne kliūtis;
Domiesi šiuolaikine kultūra, neformaliu ugdymu, vaikų ir jaunimo pasauliu.

Nustatyta darbo laiko trukmė: 40 valandų per savaitę.
Darbo vieta: Paupio g. 10, Anykščiai (Istorijų dvarelis).
Pareiginės algos koeficientas – 0,9 (nuo 1618,20 eurų neatskaičius mokesčių).

Jūsų gyvenimo aprašymo (CV) lauksime iki 2026 m. rugpjūčio 18 d. (imtinai) el.paštu karjera@anyksciuvb.lt. Temos laukelyje nurodykite „Edukatorius“.
Dėl darbo pokalbio susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

The post Tapk bibliotekos edukatoriumi! first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Bibliotekoje – paroda „100 metų Anykščių vynui“

Administratorius — Tue, 28 Jul 2026 13:26:27 +0000

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje surengta paroda „100 metų Anykščių vynui“, kviečia lankytojus pažinti vienos garsiausių Anykščių miesto įmonių istoriją. Parodoje eksponuojami Viešosios bibliotekos kraštotyros dokumentų fonduose saugomi reklaminiai leidiniai, lankstinukai, etiketės, atvirukai, įvairūs spaudiniai bei periodiniai leidiniai, atspindintys Anykščių vyno gamyklos raidą, produkciją, pasiekimus ir reikšmę Anykščių krašto istorijai.

Parodos lankytojai galės pamatyti ne tik Izidoriaus Girčio nuotraukas, kuriose užfiksuota Vyno gamykla, bet ir fotografijas iš Elvyros Karvelienės, Romualdo Buterlevičiaus, Laimutės Audenienės ir Vytauto Kavoliūno, Stasės Karvelienės asmeninių archyvų. Taip pat eksponuojami įvairūs albumai ir rankraštiniai dokumentai iš Anykščių vyno gamyklos archyvo, kuriuos parodai paskolino Gintarė Siniakovienė.

Anykščių vyno istorija prasidėjo 1926 metais, kai agronomas Balys Karazija gavo leidimą Anykščiuose įsteigti vaisvynių dirbtuvę ir užraugė pirmąjį obuolių vyną. Nedidelė dirbtuvė netrukus išaugo į sėkmingą įmonę – jau po metų pradėti gaminti ne tik obuolių, bet ir įvairių uogų vynai.

Balys Karazija – lietuviškos vyndarystės pradininkas

Siekdamas užtikrinti aukštą produkcijos kokybę, Balys Karazija įsigijo Dabužių dvarą, kuriame augino braškes ir juoduosius serbentus, o vyšnios bei mėlynės buvo atgabenamos iš kitų Lietuvos regionų. Vaisius ir uogas jis supirkinėjo visoje Lietuvoje, nuosekliai plėsdamas savo verslą.

1930 m. Balys Karazija įsigijo sklypą pietinėje Anykščių dalyje, prie Šaltupio upelio, ir pastatė mūrinį fabriką su sandėliais. Iš to meto spaudos sužinome, kad iš pradžių jame dirbo 12–14 darbininkų, 1939 m. – apie 40, o sezono metu – iki 75 žmonių. Vyndarys rūpinosi ne tik verslu, bet ir darbuotojais. Kasmet Anykščių šilelyje jis rengdavo gegužines darbininkams ir jų šeimoms. Per Velykas, Kalėdas ir Naujuosius metus kiekvienam darbuotojui dovanodavo po 2–3 butelius vyno, vardadienio proga – tris, o vestuvėms ar krikštynoms – dar daugiau.

1940 m., sovietų valdžiai nacionalizavus gamyklą, B. Karazija pasitraukė į Vokietiją. 1943 m. jis buvo grįžęs į Anykščius ir padėjo broliui Broniui Karazijai atnaujinti sumenkusią gamybą, tačiau 1944 m., frontui artėjant, buvo priverstas pasitraukti dar kartą. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno Čikagoje.

Po Antrojo pasaulinio karo įmonė buvo nacionalizuota, vėliau privatizuota, o šiandien „Anykščių vynas“, priklausantis AB „MV Group Production“, išlieka viena seniausių vaisių ir uogų vyno gamintojų Baltijos šalyse. Įmonė puoselėja šimtmetį skaičiuojančias lietuviškos vyndarystės tradicijas, o prekės ženklu „Voruta“ pažymėti natūralūs vaisių ir uogų vynai gerai žinomi Lietuvoje. Juodųjų serbentų vynas „Voruta“ pripažintas tautinio paveldo produktu.

Parodoje eksponuojami dokumentai

Bibliotekoje surengta paroda „100 metų Anykščių vynui“ Anykščių vyno istoriją atskleidžia per spaudos ir reklamos paveldą. Lankytojai gali susipažinti su skirtingų laikotarpių reklaminiais lankstinukais, produktų katalogais, etiketėmis, proginiais leidiniais, laikraščių ir žurnalų publikacijomis, pasakojančiomis apie gamyklos kūrimąsi, plėtrą, pelnytus apdovanojimus ir reikšmę Anykščių krašto ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui. Eksponuojami leidiniai atspindi ne tik įmonės raidą, bet ir reklamos bei poligrafijos kaitą skirtingais laikotarpiais.

Parodos lankytojai taip pat kviečiami susipažinti su naujausiu Viešosios bibliotekos leidžiamo žurnalo „Kultūros kurortas“ 2026 m. 2-uoju numeriu. Jo 100–111 puslapiuose publikuojamas Karolio Bradūno straipsnis „Burgundija šiaurėje: kaip Lietuva vos netapo vyndarių kraštu“, kuriame pasakojama apie Anykščių vyno gamyklos ištakas, jos steigėjo Balio Karazijos gyvenimą ir veiklą bei lietuviškos vyndarystės istoriją.

Kviečiame apsilankyti parodoje, kuri Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veiks iki rugsėjo 30 d. ir iš arčiau pažinti jau šimtmetį Anykščių vardą garsinančios įmonės istoriją bei jos įkūrėjo Balio Karazijos palikimą.

Informacinis rėmėjas regiono naujienų portalas ir laikraštis „Anykšta“.

The post Bibliotekoje – paroda „100 metų Anykščių vynui“ first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Dovana bibliotekos skaitytojams – reti 1939 m. parapijos leidiniai

Administratorius — Tue, 28 Jul 2026 07:12:51 +0000

Anykščių miesto šventės metu Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrių aplankė Anykščių rajono tarybos narys Virgilijus Aloyzas Milaknis su dovanomis. Jis bibliotekai padovanojo tris retus leidinėlius „Anykščių parapija“, išleistus 1939 metais Marijampolėje, Marijonų spaustuvėje.

Tai vertinga dovana bibliotekos kraštotyros fondui ir krašto istorijos tyrinėtojams, nes apie šiuos leidinius iki šiol žinoma labai nedaug. Iš pačių leidinių galima sužinoti, kad juos Marijampolėje išleido marijonai ir kad tai Anykščių parapijos leidinys.

Ypač įdomus 1939 m. rugpjūčio 23 d. numeris, kuriame išspausdintas eilėraštis „Nuo Puntuko lig Elmininkų“, pasirašytas Orūno Šateikos vardu. Kol kas nepavyko rasti patikimų duomenų apie šį autorių, tačiau jo kūryba pasirodo ir kitame – 1939 m. gruodžio 23 d. – numeryje, kuriame publikuotas eilėraštis „Bietliejus ir tu“. Tai leidžia manyti, kad Orūnas Šateika buvo aktyvus leidinio bendradarbis, tačiau jo asmenybė dar laukia išsamesnių tyrimų.

Visuose trijuose leidinėliuose atsispindi kasdienis tarpukario Anykščių parapijos gyvenimas. Juose skelbiami gimusiųjų, susituokusiųjų ir mirusiųjų sąrašai, pateikiami bažnyčioje vykusių rinkliavų rezultatai, nurodoma, kokiems tikslams buvo renkamos aukos, spausdinami parapijos skelbimai ir pamaldų tvarka.

Pavyzdžiui, 1939 m. gruodžio 23 d. numeryje paskelbta Kalėdų pamaldų programa Anykščių bažnyčioje bei padėka parapijiečiams už aukas. Joje nurodoma, kad lapkritį aukota Senelių prieglaudai, Anykščių bažnyčios chorui ir parapijos kronikai, o klebonas nuoširdžiai dėkoja visiems geraširdžiams aukotojams. Tokios, iš pirmo žvilgsnio kasdieniškos žinios šiandien tampa vertingu istoriniu šaltiniu, leidžiančiu pažinti to meto bendruomenės gyvenimą, jos rūpesčius ir vertybes.

Leidiniai liudija ir įdomų leidybos istorijos faktą. Nors vienuoliai marijonai Anykščiuose neturėjo nuolatinio vienuolyno ar oficialios būstinės, jie bendradarbiavo su Anykščių Šv. Mato parapija, o šis parapijos leidinys buvo spausdinamas Marijonų spaustuvėje Marijampolėje.

„Anykščių parapija“ katalikiškas laikraštėlis (mėnraštis) buvo leidžiamas 1938–1940 metais. Šis leidinys buvo skirtas vietos sielovadai, jame spausdinti religiniai straipsniai, aiškinta švenčių esmė ir pateikiama parapijos gyvenimo kronika. Neilgą mėnraščio gyvavimą nutraukė sovietinė okupacija, užgesinusi daugelį nepriklausomos Lietuvos visuomeninių ir religinių leidybos iniciatyvų.

Žinodamas, kad reti leidiniai sudomins Anykščių krašto istorijos tyrinėtojus ir visus besidominčius krašto praeitimi, V. A. Milaknis nusprendė juos padovanoti Anykščių viešajai bibliotekai.

Bibliotekoje jie bus saugomi ateities kartoms ir papildys Krašto dokumentų fondą, tapdami vertingu šaltiniu tyrinėjant tarpukario Anykščių parapijos, miesto ir jo žmonių gyvenimą. Galbūt ateityje pavyks atskleisti daugiau paslapčių apie leidinio leidėjus, bendradarbius ir paslaptingąjį poetą Orūną Šateiką.

Tekstą parengė
Audronė BEREZAUSKIENĖ
AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja

The post Dovana bibliotekos skaitytojams – reti 1939 m. parapijos leidiniai first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Aloyzo Janušio parodos „Pasijusti paukščiu“ atidarymas

Administratorius — Mon, 27 Jul 2026 13:26:06 +0000

Rugpjūčio 4 d. 16 val. maloniai kviečiame į Aloyzo Janušio parodos „Pasijusti paukščiu“ atidarymą. Kartu paminėsime ir džiugią šventę – fotomenininko 85-erių metų jubiliejų.

Aloyzas Janušis – fotomenininkas, kino metraštininkas, muziejininkas, ilgametis Anykščių krašto kultūros puoselėtojas.

Gimęs 1941 metais, vaikystę praleido Debeikiuose, kur dar mokyklos metais susidomėjo fotografija. Nors profesinis kelias buvo įvairus – nuo inžinerijos, konstravimo, pedagoginio darbo iki muziejinės veiklos – fotografija ir vaizdo dokumentavimas visą gyvenimą išliko svarbiausia jo kūrybos ir saviraiškos sritimi.

Dirbdamas Anykščių kultūros įstaigose A. Janušis daugelį metų kaupė vaizdo archyvą, filmavo reikšmingiausius Anykščių krašto kultūrinius įvykius, kūrė dokumentinius filmus, fotografavo žmones, kraštovaizdį ir tradicinę kultūrą. Jo iniciatyva ir veikla prisidėjo prie Anykščių mėgėjiško kino studijos „Versmė“ augimo ir pripažinimo.

Autorius yra surengęs personalines fotografijų parodas, išleidęs fotografijų albumą „Švytėjimas“, jo fotografijos iliustruoja leidinius apie Anykščių krašto istoriją, tradicijas ir kultūrą. Net ir išėjęs į pensiją jis nenutraukė kūrybinės veiklos – toliau dokumentuoja Anykščių krašto gyvenimą, kaupia vaizdo archyvą ir bendradarbiauja su muziejumi.

Aloyzo Janušio kūryba išsiskiria pagarba žmogui, gimtajam kraštui ir jo istorijai. Jo fotografijose atsiskleidžia kasdienybės grožis, gamtos poetika, tradicijų gyvybė ir nuoširdus siekis išsaugoti tai, kas svarbiausia ateities kartoms. Šiandien jo sukauptas fotografijų ir vaizdo įrašų archyvas yra vertinga Anykščių krašto kultūros paveldo dalis.

Aloyzo Janušio paroda „Pasijusti paukščiu“ eksponuojama bibliotekos languose iki rugsėjo 30 d.

The post Aloyzo Janušio parodos „Pasijusti paukščiu“ atidarymas first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Juozo Tumo-Vaižganto premijai pasiūlyti keturi kandidatai

Administratorius — Mon, 27 Jul 2026 07:23:50 +0000

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. 2024 m. Anykščių rajono savivaldybė tapo šios premijos bendrasteigėja.

Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už atskleidžiamą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) sintezę, už kūryboje puoselėjamas vaižgantiškas idėjas ir vertybes bei jų raišką literatūrinėje ir publicistinėje kūryboje ir (arba) J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus, vertinant praėjusių dvejų kalendorinių metų kūrybą. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Aistė Kučinskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Alfas Pakėnas, Jurgita Žana Raškevičiūtė, Aldona Ruseckaitė, Kazys Saja, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Gitana Vanagaitė ir kiti.

Šiais metais premijai pasiūlyti keturi kandidatai – Vladas Braziūnas už knygą „Laikas yra arti: filotopinės skiautės“ („Slinktys, 2025), pasiūlė asociacija „Slinktys“; Justas Jasėnas už eseistikos knygą „Priartėjimai“ („Kamonada“, 2025), pasiūlė VšĮ „Rašytojų sąjungos fondas“; Antanas Stanevičius už publicistikos rinktinę „Gerbiama redakcija!“ („Eglės“ leidykla, 2024), pasiūlė asociacija „Klaipėdos rašytojai“; Darius Žiūra už romaną „Diseris“ („Kitos knygos“, 2024), pasiūlė leidykla „Kitos knygos“.

Kandidatų knygas vertins Anykščių r. savivaldybės, Rašytojų sąjungos bei Žurnalistų sąjungos deleguoti atstovai.

Laureatas bus apdovanotas š. m. rugsėjo 19 d. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) kasmetiniame „Vaižgantinių“ renginyje.

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija

The post Juozo Tumo-Vaižganto premijai pasiūlyti keturi kandidatai first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Kino diskusijų klubas: „Europa“

Administratorius — Mon, 27 Jul 2026 06:50:19 +0000

Rugpjūčio 8 d. 17 val. Kino diskusijų klubas kviečia susitikti Anykščių bibliotekoje net karštą vasarą!

LRT Epikoje peržiūrėkite filmą jums patogiu laiku, o susitikę diskutuokime.

Rugpjūčio filmas „Europa“ (rež. Lars von Trier, 1991).

Apie filmą
Vokiečių kilmės idealistas amerikietis Maksas atvyksta į pokario Vokietiją, kur įsidarbina traukinio palydovu. Dardėdamas „Zentropos“ geležinkeliais jaunuolis keliauja per kafkišką intrigų ir išdavysčių prisotintą šalį, dar neatsikračiusią niūraus nacizmo šešėlio. Sapniška drama su film noir prieskoniu – paskutinioji režisieriaus „Europos trilogijos“ dalis. N-16!

***

Šį kartą į filmą pažvelgsime iš struktūrinės perspektyvos. Analizuosime, kaip Josepho Campbello teorija padeda geriau suprasti kino pasakojimą ir kokią reikšmę ji turi pačiai pasakojimo struktūrai. Taip pat aptarsime, kaip operatoriaus darbas ir pasirinktos vizualinės priemonės kuria įtaigumą, įtampą bei formuoja reikiamą emocinį foną.

Renginys, tai dalis bibliotekos projekto „Stories About Nature Connections“, finansuojamo Europos Sąjungos lėšomis.

The post Kino diskusijų klubas: „Europa“ first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.

Žurnalo „Kultūros kurortas“ 3-iojo numerio sutiktuvių dūzgės

Administratorius — Wed, 15 Jul 2026 12:02:54 +0000

Liepos 25 d. 14 val. kviečiame į Anykščių bibliotekoje vyksiančias žurnalo „Kultūros kurortas“ sutiktuvių dūzges!

Dūzgėse jūsų lauks:
– naujausias žurnalo „Kultūros kurortas“ numeris dovanų
– diskusija „Kas kuria kultūrinius maršrutus?“
– anykštėnams svarbių vietų, objektų ir istorijų žemėlapis
– gardumynai
– subkultūrų muzikos aikštelė su DJ

𝐃𝐢𝐬𝐤𝐮𝐬𝐢𝐣𝐚 𝐊𝐚𝐬 𝐤𝐮𝐫𝐢𝐚 𝐤𝐮𝐥𝐭ū𝐫𝐢𝐧𝐢𝐮𝐬 𝐦𝐚𝐫š𝐫𝐮𝐭𝐮𝐬?“
Kviečiame užsukti pasikalbėti apie tai, kas šiandien turi teisę kurti naujus maršrutus, kokių jų būna, kaip keliauja skirtingi žmonės, ką gali dizainas, kuo svarbus pasakojimas, koks šiame procese galėtų būti bendruomenių, biudžetinių organizacijų ir kiekvieno mūsų asmeninis vaidmuo, ar reiškiniui sukurti būtinai reikia milijoninių investicijų, kas nulemia mūsų pasirinkimą kur ir kodėl keliaujame.

Diskusijoje dalyvaus dizaineris, iliustratorius, dizaino strategas Jonas Liugaila, mados dizainerė, kostiumų dailininkė, galerijos įkūrėja Jolanta Rimkutė, architektas, architektūros tyrėjas dr. Matas Šiupšinskas, bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, moderuos žurnalo „Kultūros kurortas“ sudarytoja, kultūros prodiuserė, kultūros redaktorė Agnė Biliūnaitė.

Žurnalas „Kultūros kurortas“ – tai naujas Anykščių bibliotekos leidžiamas nemokamas žurnalas, besivadovaujantis credo „Svečiams – atradimui, vietiniams – įkvėpimui!“. Gimęs iš noro plačiau pasakoti Anykščių istorijas, prisiminti pamirštas asmenybes, iš naujo pačiupinėti įprastus pasakojimus, atkreipti dėmesį į dabar vykstančius įdomiausius kultūros reiškinius. Kiekviename numeryje jūsų laukia specialūs kultūriniai maršrutai, pokalbiai, pasakojimai, fotoreportažai, tyrimai, artėjantys kultūros renginiai. Rubrika „KK kaleidoskopas“ kviečia pažvelgti į mažų kultūros kurortų pasaulinį kontekstą. Rubrika „KK knygų lentyna“ rekomenduoja knygas, kurios pratęsia kiekviename numeryje užkabintas temas.

Trečiajame „Kultūros kurorto“ numeryje rasite subkultūrų abėcėlę, gastronominį maršrutą, 7 Anykščiuose filmuotus filmus, apsilankysite menininkės Eglės Rakauskaitės galerijoje. Deimantė Bulbenkaitė papasakos apie Montague’o Burtono drabužių imperiją Didžiojoje Britanijoje ir jo sąsajas su Lietuva, o Artūras Morozovas ragaus alų Sekminių sambariuose. Taip pat – ypatingas sūnaus ir tėčio pokalbis: kino režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis kalbasi su „Anykščių žentu“, profesoriumi Vytautu Landsbergiu.

Susitikime liepos 25 d. 14 val. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje!

The post Žurnalo „Kultūros kurortas“ 3-iojo numerio sutiktuvių dūzgės first appeared on Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka.