Rugsėjo 28 d. tautodailininkas medžio drožėjas, kraštotyrininkas, fotografas, tremtinys Bronius Tvarkūnas į Debeikių biblioteką atvyko su dovanomis.
Padovanojo šeimos relikviją – skrynią, kuriai daugiau kaip 100 metų, kurią paveldėjo iš tėčio Karolio Tvarkūno (1884-1947) bei tris Broniaus parengtus Meldučių, Kalvelių ir Čekonių kaimų metraščius, kurie gausiai iliustruoti fotografijomis.
B. Tvarkūno prisiminimai kaip atsirado jų namuose skrynia Baksas: „Tėtis buvo išvažiavęs į Ameriką užsidirbti. Dirbo pas fermerį, anglių kasykloje, vėliau perėjo dirbti į Ford mašinų gamyklą. Būdamas Amerikoje dainavo vyrų ansamblyje, nusipirko kasetinį fotoaparatą su kuriuo darydavo didelio formato nuotraukas. Didžiausias pirkinys buvo čimadanas, kurį vadino Baksu. Kai ruošėsi tėtis Karolis grįžti namo, nuotraukas ir kitus daiktus susidėjo į Baksą. Užsidirbęs pinigų po 20 metų grįžo į Lietuvą.
Amerikonui tėčiui buvo 42 m., kai vedė 19 m. mamą Marijoną. Šeimoje užaugo 8 vaikai: 2 sesės ir 6 broliai. Tėtis mirė 1947 m. nuo plaučių uždegimo.
1951 m. mus išvežė į Sibirą. Kartu su mumis iškeliavo ir šis Baksas. Jame buvo ant greitųjų sudėti geresni daiktai, truputis lašinių ir kito maisto. Mus atvežė iki Krasnojarsko, iš ten per Jenisiejaus pantoninį tiltą vežė prie upės ir susodino į didelę baržą. Kadangi buvo didelis sąmyšis, mama pasimetė. Mūsų daiktus reikėjo sunešti į baržos triumus, kurių gylis buvo 4 metrai. Ten sutikome daug kareivių, mamai sakom, duokim jiems lašinių, kurie buvo sudėti Bakse skrynioje. Su broliu Juozu atpjovėm lašinių apie 1 kg. ir padavėme 3 kareiviukams, kokie jie liko patenkinti. Nunešė visą mantą į baržą, o labiausiai buvo sunkus mūsų Baksas, jį per trapą nuleido į vidų. Šis mūsų Baksas Sibire išbuvo 7 metus.
Kai grįžome iš Sibiro ir vėl jis mums pravertė. Iš geležinkelio stoties visas bagažas iškeliavo į Vilniaus geležinkelio stotį. Iš ten parsivežėm skrynią į Pageležių durpyną. Kai po dvejų metų mus priregistravo, visi išsilakstėm po visą Lietuvą. Aš su šeima atvažiavau į Anykščių rajoną, Meldučių kaimą, dirbau kolūkyje „Tarybinis artojas“, vėliau „Ateities“ kolūkyje elektromonteriu, dujininku. Ir po šiai dienai čia gyvenu. Nuo 1973 m. užsiiminėju fotografija ir fotografuoju iki šiol.
Šis Baksas iškeliauja su visa mano manta į Debeikių biblioteką pas bibliotekininkę Ingridą Markuns“.
Nuoširdžiai dėkojame už vertingas dovanas, kurios bus saugomos Debeikių bibliotekoje, o Broniui linkime, kad niekada nepristigtų jėgų ir sveikatos, o kasdienybė būtų šviesi, kupina džiaugsmo ir naujų atradimų.
Debeikių bibliotekos bibliotekininkė
Ingrida Markuns
