„Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra kalba. Jeigu tautos vertė būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe“. Tai citata iš garsaus kalbotyros mokslininko Benjamin W. Dwight knygos „Modernioji filologija“.
Ar žinojote, kad 1992 m. UNESCO lietuvių kalbą išrinko pačia gražiausia kalba pasaulyje? Antroje vietoje norvegų kalba, o trečiojoje – italų kalba. Mokslininko pranašystė išsipildė.
Anykštėnas rašytojas Rimantas Povilas Vanagas yra parašęs labai gražų straipsnį „Apie gimtosios kalbos grožį ir jos mokėjimo naudą“. Pacituosiu trumpą, bet labai svarbų epizodą: „Į Lietuvą atvažiavęs pasaulinio garso prancūzų rašytojas egzencialistas Žanas Polis Sartras, susipažinęs su Justinu Marcinkevičium bei jo kūrybos vertimais, pareiškė: „Galėtumėt pasiekti kur kas didesnės šlovės, jei rašytumėt viena didžiųjų pasaulio kalbų“. Į tai Justinas Marcinkevičius atsakė: „Galbūt. Bet aš kalbą jau esu pasirinkęs.“
Vasario 21 d. minima Lieuvių kalbos diena ir mėnesio laikotarpyje organizuojami renginiai pašnekesiams apie mūsų gražiąją kalbą. Šiais metais buvo prašoma akcentuoti etnografinius Lietuvos regionus ir tarmes.
Vasario 8 d. L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje anykštėnai turėjo galimybę pagilinti žinias apie etnografinius Lietuvos regionus, kuriuos išsamiai apibūdino mokslininkė, menotyrininkė Jolanta Zabulytė, pasidžiaugusi, kad tikrai turi sukaupusi daug medžiagos ir itin malonu ja dalintis su anykštėnais, nes jau kuris laikas pati gyvena sodyboje netoli Anykščių. Jolanta pasakojo apie seniausius lietuviškus statinius, koplytstulpius, stogastulpius, krikštus, tautinių drabužių spalviškumą būdingą kiekvienam iš penkių Lietuvos etnografinių regionų. Savo įdomų pasakojimą mokslininkė iliustravo skaidrėmis.
Pakalbėti tarmiškai pasikvietėme poetę, kultūrininkę iš Utenos Reginą Katinaitę-Lumpickinę. Besidomintys literatūriniu Anykščių gyvenimu puikiai atsimena, kad Regina yra 2021 m. Antano Baranausko literatūrinės premijos laureatė, ši garbinga premija jai skirta būtent už eilėraščių rinkinius, parašytus aukštaičių tarme. Viešnia susirinkusiems paskaitė eilių iš senesnių rinkinių ir dar visai šviežių rankraščių, kuriuose jau paliesta ir karo Ukrainoje tema.
Renginio muzikiniu takeliu paprašėme pasirūpinti Anykščių Meno mokyklos kanklių mokytojos Jolitos Novikienės. Mokytoja atsinešė net dvejas kankles, vienos iš jų – garsiojo meistro Juozo Lašo. Pagrojo, papasakojo kuo skiriasi penkiastygė, septynstygė, devynstygė, dvylikastygė kanklės, kaip groja atskiruose regionuose ir, susirinkusiems buvo tikrai naujiena, kad dzūkai nekankliuoja, jų regione neprigijo šis puikus instrumentas.
Esame dėkingi visoms renginio viešnioms ir bibliotekos bičiuliams, kurie apsilankė jame.
Judita Skačkauskienė
Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus bibliotekininkė
