Nuo liepos 7 d Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje organizuota paroda „Bėgantys Bibliotekos kraštotyros veiklos metai“. Tiems, kam įdomu, ką per tuos 65-erius metus nuveikė Bibliotekos kraštotyrininkės, kviečiame susipažinti. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.

Kraštotyros veikla Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje vykdoma jau 65-erius metus. Daug kas pasikeitė nuo 1958-ųjų metų – keitėsi darbuotojai, kito kraštotyros darbo metodai, formos ir turinys, tačiau kraštotyros darbo svarba išliko. Būtent kraštotyros veikla suteikia bibliotekai išskirtinumo.

Anykštėnai bibliotekininkai buvo ir yra lyderiai tarp respublikos bibliotekų kraštotyros veikloje. Tai liudija Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje saugomi įvairūs dokumentai: straipsniai spaudoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei kitų institucijų įteikti apdovanojimai, padėkos už gerą darbą, pagyrimo raštai, įvairių kraštotyros konkursų bei apžiūrų nugalėtojų diplomai.

Kas lemia kraštotyros veiklos sėkmę? Galima būtų vardinti daug faktorių, bet vienas iš svarbiausių, reikia manyti, darbuotojų profesionalumas, meilė ir atsidavimas šiam darbui ir bendradarbiavimas su šios veiklos aukšto lygio profesionalais.

Šiandien negrįšime į tuos pirmuosius Bibliotekoje kraštotyros darbo metus, nes apie tai jau ne kartą rašyta, kalbėta, pasakota. Šiais metais minėdami Viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos 65-metį, apžvelgsime pastaruosius du dešimtmečius, kurie pasižymėjo išskirtinėmis veiklomis, o jų išskirtinumą lėmė bendradarbiavimas su kraštiečiu mokslininku, bibliografu Vilniaus universiteto afil. profesoriumi Osvaldu Janoniu (1948–2020), kurio unikalių idėjų ir profesionalaus požiūrio į kraštotyros darbą dėka anykštėnai bibliotekininkai įgyvendino ne vieną Lietuvoje analogo neturintį projektą.

2013 m. netikėtai Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvėje atrastos senos ir retos knygos vargu ar būtų ištyrinėtos, jei ne prof. O. Janonio, kaip knygotyrininko, pagalba. Anykščių cerkvėje beveik šimtą metų saugota ir niekam nežinoma 47 knygų kolekcija buvo didžiulis spausdintinio žodžio istorijos lobis, spausdintinio kultūros paveldo dalis. Knygos buvo ištyrinėtos, aprašytos, o surengus jų parodą „Senosios stačiatikių Šv. Mišių knygos“, prof. O. Janonis tada išreiškė kelis argumentus, kodėl anykštėnai turėjo džiaugtis tokia paroda. Pirmiausia, – sakė jis, todėl, kad parodoje parodytos nematytos ir nepažįstamos knygos tenkina visų smalsumą; Antra – todėl, kad jos yra brangios ir brangintinos ne tik stačiatikiams, bet ir visiems krikščionims; Trečia – todėl, kad jos ne iš kokių didžiųjų Lietuvos miestų atvežtos, o saugomos čia pat – Anykščiuose, kad jos yra tapusios mūsų krašto knyginio paveldo dalimi. 
https://www.anykstenai.lt/index.php?pg=naujienos2&nj=1056

Senųjų ir retų leidinių paroda buvo gausiai lankoma, o pratęsus knygų eksponavimo laiką, anykštėnai sulaukė ne tik vietinės žiniasklaidos dėmesio, bet apie unikalių knygų parodą rašė ir užsienio spauda.< https://temainfo.lt/anykstenai-pratese-paroda-senosios-staciatikiu-sv-misiu-knygos/ >

Tarptautinio masto bibliografijos metodologijos autorius O. Janonis, būdamas Viešosios bibliotekos globėju, kraštotyrininkes sutelkė moksliniam darbui. Pagrindine veiklos kryptimi tapo informacijos apie asmenines bibliotekas rinkimas, tiriamoji mokslinė bei leidybinė veikla, skleidžianti sukauptas Anykščių krašto istorijos ir kultūros paveldo vertybes, padedanti formuoti savo krašto išskirtinumą.
2012–2014 m. kartu su Viešosios bibliotekos kraštotyrininkėmis prof. O. Janonis parengė spaudai didžiulį, trijų dalių leidinį „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“. Trijų tomų knyga reikšminga ne tik Anykščių krašto, bet ir visos Lietuvos istorijai, kultūrai. Visi pageidaujantys šias knygas gali rasti ir skaitmeniniu formatu. Prieiga internete: https://anyksciuvb.lt/elektronines-knygos/ . Mokslininko bibliografo iniciatyva Viešosios bibliotekos kraštotyrininkės bendradarbiaudamos su mokslininku bibliotekininku Romualdu Vytautu Rimša, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininku Tautvydu Kontrimavičiumi, išleido analogo šalyje neturintį dvitomį leidinį „Anykščių kraštotyrininkai: Biobibliografinis žodynas“ (2016 m.; 2018 m.). Jau po pirmosios dalies išleidimo knygos mokslinis redaktorius R. V. Rimša straipsnyje „Anykštėnų kraštotyrininkų knyga, pranokusi lūkesčius“, kuris buvo paskelbta 2017 metais, sausio 14 d. periodiniame leidinyje „Mokslo Lietuva“. <http://mokslolietuva.lt/2017/01/anykstenu-krastotyrininku-knyga-pranokusi-lukescius/>, džiaugėsi: „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinio žodyno pirmoji dalis „Biografijos“ paruošta profesionaliai ir yra aukšto mokslinio lygio. Ji yra išsami, dalykiška, informatyvi ir patikima“.
<http://mokslolietuva.lt/2017/03/tarp-anyksciu-krastotyrininku-ir-zymus-mokslininkai/>

Knygos techninis redaktorius T. Kontrimavičius knygą „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ pavadino savitu nacionalinės kraštotyros vadovėliu: jame pavyko sutelkti ir vieno regiono pavyzdžiu parodyti pačias įvairiausias kraštotyros veiklos formas.
<https://www.kulturos-miestas.lt/lt/anyksciai-dienorastis/bibliotekos-naujos-knygos-sutiktuves-krastotyrininku-samburis>
Išleidę pirmąją biobibliografinio žodyno dalį, antrajai daliai iš Anykščių rajono savivaldybės finansinės paramos nesulaukę, knygos rengėjai nenuleido rankų ir surinko tinkamą sumą pinigų knygai išleisti. Beveik keturios dešimtys geranoriškai nusiteikusių anykštėnų: verslininkų, politikų, kraštotyrininkų, bibliotekos bičiulių parėmė knygos „Anykščių kraštotyrininkai: Biobibliografinis žodynas“ antros dalies leidybą. Kartu su spausdintu leidiniu parengtas knygos priedas „Paieškos diskelis“. Knyga išleista 200 egz. tiražu UAB „Petro ofsetas“ leidykloje.

Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojos įgyvendino ne vieną knygų leidybos projektą, rašė straipsnius ne tik rajono bei respublikos periodiniuose leidiniuose, bet ir mokslo darbų rinkiniuose, skaitė pranešimus ne tik respublikinėse bet ir tarptautinėse konferencijose, parodydamos Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos išskirtinumą. Atlikti išsamūs tyrimai, išanalizuota išeivijoje gyvenusių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų: rašytojos, pedagogės Halinos Didžiulytės-Mošinskienės (knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių anūkės) ir jos vyro inžinieriaus, architekto, bibliofilo Algirdo Mošinskio šeimos biblioteka. Tyrimų rezultatai apibendrinti moksliniame straipsnyje „Halinos Didžiulytės-Mošinskienės ir Algirdo Mošinskio asmeninė biblioteka“. Straipsnis paskelbtas Vilniaus universiteto mokslo darbų leidinyje „Knygotyra“ (t. 65). Ištyrinėjus 23 išeivės H. Didžiulytės-Mošinskienės laiškus, rašytus anykštėnams rašytojams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui, parengtas straipsnis „Nepriklausomos Lietuvos tema Halinos Didžiulytės-Mošinskienės laiškuose rašytojams anykštėnams“, kuris publikuotas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tęstinio leidinio „Bibliotheca Lituana“ 5-ajame tome. Apie iš Jungtinių Amerikos valstijų į gimtąjį Anykščių kraštą atkeliavusią išeivio prof. Juozo Meškausko asmeninę biblioteką paskelbtas straipsnis leidinyje „Mokslo Lietuvoje“ (2018 m. vasario 12) <http://mokslolietuva.lt/2018/02/is-amerikos-i-gimtine-atkeliavo-tautiecio-biblioteka/>.
Ne viena dešimtis straipsnių apie žymius anykštėnus, kraštotyrininkus, asmeninių bibliotekų savininkus bei jų namuose sukauptas knygų kolekcijas paskelbta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamame žurnale „Tarp knygų“. Naujausias kraštotyrininkės Birutės Venteraitienės straipsnis „Antanas Baranauskas – asmenybė, davusi Lietuvai daugiau nei vienas žmogus gali duoti“ paskelbtas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto leidinyje „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ (2022 m.)

Bėga Bibliotekos kraštotyros veiklos metai. Kraštiečio mokslininko O. Janonio sumanytas išleisti Anykščių tautodailininkų biobibliografinis žodynas rengiamas. Gaila, kad kartu su bibliotekininkėmis pradėjęs leidinio rengimo darbus, profesorius negalėjo tų darbų užbaigti. Sunki liga nugalėjusi Anykščių krašto praeities tyrėją, privertė knygos rengėjas Ligitą Matulienę ir šio straipsnio autorę darbus tęsti vienoms. Šiuo metu kraštotyrininkių pagrindinis tikslas yra surinkti kuo išsamesnę informaciją apie Anykščių krašto tautodailininkus, jų darbus paskelbti išleistoje knygoje, kad surinkta informacija išliktų ateities kartoms. Planuojamas ir skaitmeninis knygos variantas. Knygoje bus paskelbta per 300 tautodailininkų biografijų su nuotraukomis, po to seks bibliografijos sąrašai, kuriuose atsispindi tautodailininkų veikla, aprašyta spaudoje.

AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje dirba trys darbuotojos: B. Venteraitienė, Ligita Matulienė ir šio straipsnio autorė. Šiuo metu trūksta darbuotojo, kuris pagal pareiginius nuostatus būtų atsakingas už Skyriuje saugomų rankraščių tvarkymą bei asmeninę prof. Antano Tylos biblioteką. Tenka tik pasidžiaugti, kad Skyriaus darbuotojoms talkina savanorė, bibliotekinio darbo profesionalė, turinti magistro išsilavinimą, Edita Stiklinskaitė. Jos įžvalgų dėka atsiveria Viešojoje bibliotekoje saugomi Anykščių garbės piliečio, prof. Antano Tylos asmeninių rankraščių klodai. Savanorė, tvarkydama kraštiečio mokslininko istoriko asmeninį archyvą, atranda tai, ko kiti gal net nepastebėtų ir neįvertintų.

Šiandien niekas neabejoja tautinio identiteto išsaugojimo svarba, ieškoma būdų, kaip perteikti paveldėtas vertybes, vietovių istoriją jaunimui. Bibliotekos kraštotyrininkės deda pastangas, kad visa tai, kas turi išliekamąją vertę būtų išsaugota ateities kartoms.

Audronė BEREZAUSKIENĖ
AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja