Bibliotekos lankytojams jau tampa įprasta, kad bibliotekoje šalia įprastų veiklų, kaip knygą išduoti ir ją grąžinti, yra siūloma ir kiti laisvalaikio praleidimo būdai – susitikimai su rašytojais, aktoriais, psichologais, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, netgi gimtadienių šventimas gražiame mūsų Istorijų dvarelyje. Nuo šių metų pradžios po bibliotekos stogu renkasi ir Knygų klubų nariai. Vienas iš jų „Knyginyčia“ jums ko gero jau žinomas, o kitas klubas dar neturi pavadinimo, neskubėjome apie jį pranešti, tiesiog žengiame pirmuosius žingsnius ir atsargiai statome pėdą.
Pasipasakosiu kaip Knygų klubo idėjinis vadas, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip mums sekasi. Bibliotekoje dirbu per dvidešimt metų, pati labai mėgstu skaityti, sekti naujienas, stebėti knygų rinką, kad visuomet turėčiau ką pasiūlyti bibliotekos bičiuliams. Ir jau kokie penkeri metai kirba mintis, kad būtų labai smagu pasidalinti patirtu įspūdžiu apie patikusią knygą. Buvo nedrąsu, trūko žinių, bet visas baimes išlaisvino Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje išklausyti mokymai apie Knygų klubų Lietuvos bibliotekose įkūrimą, pasidalinimas apie jų veiklas. Vaizdą dar labiau paryškino psichologės Genovaitės Petronienės paskaita, kaip svarbu parinkti tarpusavyje derančius skaitytojus, kad visi jaustųsi saugiai, neužgožtų vieni kitų, kad tai būtų malonumą teikiantis procesas.
Vadovaudamasi šiomis rekomendacijomis ir atrinkau potencialius klubo norius. Stebėjau skaitytojas ilgus metus, pajutau jų skonį knygoms, klausiau, ar nebūtų joms įdomu pabandyti sudalyvauti diskusijoje apie perskaitytą knygą, įgarsinti tyliąją skaitymo proceso dalį. Nesunkiai subūriau dešimt skaitytojų.
Susirinkę į pirmą susitikimą susipažinome, kiekviena pasidalinome savo įspūdžiu apie knygą, kuri gyvenime paliko ryškiausią pėdsaką. Sutarėme, kad visos skaitysime vieną knygą. Įvertinę savo galimybes, nutarėme rinktis kartą į mėnesį ir prie arbatos puodelio patirti įdomių pokalbių skonį: kokių minčių sukėlė knyga, kas patiko, kas nepatiko. Ne visos knygos vienodai užkabina, tenka ne tik mėgautis, bet ir padirbėti. Natūralu, kad dešimčiai žmonių nevienodą įspūdį knyga palieka, juk tas nepatikimas ir gali būti diskusijos pradžia. Visada knygoje ieškome sąsajų su savo patirtimi, ar mūsų gyvenime vyko kažkas panašaus – tai ir yra jaukiausia bendravimo dalis, kai nebijom atsiverti, išklausyti kitus. Neretai išprovokuota diskusija labirintiškai nuveda prie gilių, netikėtų pasvarstymų.
Renkamės bibliotekoje, po darbo valandų, kad niekas neblaškytų ir saugiai jaustumėmės. Šį mėnesį jau skaitome ketvirtą knygą ir nekantriai laukiame susitikimo.
Šia patirtimi dalinuosi, norėdama paskatinti kurti Knygų klubus patiems, tai tikrai smagu ir ne mažiau reikšminga už įvairias skaitymo skatinimo akcijas. Jei nedrįstate, ar nežinote nuo ko pradėti – ateikite į biblioteką, mielai pasidalinsiu savo nedidele patirtimi arba įkursime dar vieną klubą.
Judita Skačkauskienė
Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyriaus bibliotekininkė
