ANTANO BARANAUSKO KŪRYBA

A. Baranausko mąstysenoje dominuojanti pasaulio suvokimo kategorija – ne laikas, optimistiškai vedantis į naują šaunų pasaulį, t. y. ne tapsmas, survival of the fittest, bet erdvinis egzistavimo šalia ir hierarchinės sąveikos principas, t. y. ekologija. Šis principas „Anykščių šilelyje“ įvardytas ir kaip „patogumas“, sujungiantis pragmatines, moralines ir estetines egzistencijos vertes – tai patogus, deramas buvimas greta, naudingumas, dorumas, grožis. Šį erdvinį-ekologinį pasaulio suvokimo būdą galima atpažinti ir „Anykščių šilelio“ vaizduosenoje (tame pačiame miške išsitenka „šungrybiai vardais nežymėti“, „už visus viršesnis baravykas“, „pušelės nesurokuotos“), ir lingvistiniuose darbuose (rašytinė bendrinė kalba ne įveikia, o palaiko ir apglėbia sakytinės kalbos variantų įvairovę). Galiausiai – ir matematinėje A. Baranausko aistroje, aritmetinių veiksmų pakopomis vedančioje protą prie suvokimo ribų, ir Seinų vyskupo tautinėje politikoje dėl lietuvių ir lenkų kalbų vartojimo bažnyčiose. Tokį pasaulio suvokimą galime laikyti savitu „lietuviško galvojimo“ dėmeniu, kuris leidžia sutikti su gyvybingu pasaulio negrynumu, matyti jame ne chaosą, o savitą tvarką, tikėti joje veikiančiomis fizikos ir metafizikos jungtimis. Šis galvojimas poezijoje leidžia kasdieniškais, realistiniais vaizdiniais, sodria kūniška kalba perteikti tokius bekūnius dalykus kaip idėjos, nuojautos, vizijos. Kaip antai patriotinės ištikimybės vertybė, nusakyta „keptos širdies“ metafora, ar miško kvapų grožio patyrimas, leidžiantis save įsivaizduoti miško, kaip didžiulio alsuojančio žvėries, viduje.

Brigita Speičytė
https://www.bernardinai.lt

 

Į parodos pradinį puslapį
Apie parodą
Antano Baranausko biografija
Antano Baranausko kūryba
Poemos „Anykščių šilelis“ leidimai
Literatūra apie Antaną Baranauską
Antano Baranausko nuotraukos
Baranausko atminimo įamžinimas