Skaityklos naujienos

 

SKAITYKLOS NAUJIENOS

Jūsų dėmesiui siūlome keleto naujausių žurnalų apžvalgą.








 




Pirmame šių metų žurnalo AUKŠTAITIŠKAS FORMATAS numeryje papasakota kilni donorystės istorija apie padovanotą mirštančio vyro širdį. Ne mažiau kilnus poelgis aprašytas Daivos Goštautaitės straipsnyje „Medikės rūpestį už dvynes prisiėmė dar joms negimus“. Tai pasakojimas apie dar neilgą, svetimų žmonių globojamų, Kristinos ir Aurelijos Budryčių gyvenimą. Anykštėnus turėtų sudominti ir kitos temos: nekilnojamo turto rinkos pokyčiai Utenos apskrityje, didžiausio Anykščių darbdavio ūkininkų Juškų šiltnamių ūkio naujienos, Anykščių miškų urėdijos Pavarių medelyno modernizavimas. Kitos ne mažiau įdomios istorijos. Raimondo Guobio straipsnyje „Aukščiausių bokštų bažnyčia“ išsamiai papasakota Anykščių bažnyčios istorija nuo medinių XV amžiaus bažnytėlių iki apžvalgos aikštelės šių dienų šventovėje. Apie ilgametį Anykščių bažnyčios vargonininką Jono Junevičiaus straipsnis „Rimvydą Griauzdę užbūrė vargonai... ir lėktuvai“. Kelionių skiltyje – uteniškės gydytojos Auksės Strolienės kelionės po Jungtinius Arabų Emyratus įspūdžiai.


 

Naujausiame žurnale LIAUDIES KULTŪRA daugiausiai dėmesio skirta mūsų sostinei – mitiniam ir istoriniam Vilniui. Trumpai supažindinama su šiuo metu kuriama Vilniaus miesto atminties kultūros puoselėjimo programos projektu, kurį toliau kurti kviečiami visi vilniečiai, bet tikimasi, kad Vilniaus patirtis bus įdomi ir kitų Lietuvos miestų gyventojams .Programą komentuoja kultūros istorikas Darius Kuolys.

Šiais metais aktualia piliakalnių tema dr. Vykinto Vaitkevičiaus straipsnis „Piliakalnių duris pravėrus; padavimai apie miegančią lietuvių kariuomenę“. Autorius rašo, kad „...šiame straipsnyje siekiama gilesnio piliakalnių vaidmens Lietuvos kultūroje pažinimo ir įvertinimo.“ Mokslininkai pastebėjo, kad legendos ir padavimai nėra vien tik liaudies kūryba, o tyrinėjimo verti istoriniai pasakojimai. Mokslinį dėmesį į padavimus apie piliakalniuose ir pilių požemiuose miegančią lietuvių kariuomenę, kuri laukia ženklo pakilti, atkreipė tautosakos rinkėja ir tyrinėtoja Bronislava Kerbelytė.

Kitos žurnalo temos ir pokalbiai: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, Vilniaus Pamėnkalnis, Vilniaus turgavietės XIX a. pirmoje pusėje, parduotuvės XIX a. antroje pusėje, pokalbis su mitologu, religijotyrininku, 2016 m. J. Basanavičiaus premijos laureatu Dainiumi. Razausku ir kt.




 


Paskutinio LITERATŪROS IR MENO numerio publicistikos skiltyje Jakob Mikanowski gvildena Rytų Europos temą; Valentinas Sventickas dalijasi samprotavimais apie filmą „Suokalbis“, sukurtą apie pagarsėjusią kavinę, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį veikusią Rašytojų sąjungos rūmuose.

Muzikos skiltyje rašoma apie vieną rokenrolo pradininkų Chuką Berry, mirusį kovo 18 d. Robert Christgau straipsnyje „Kirpėjas ir jo rokenrolas“ pateikti įdomūs biografijos faktai apie atlikėją: būdamas toks energingas, jaunystėje spėjo pasėdėti nepilnamečių kolonijoje, įsigijo kirpėjo ir kosmetologo kvalifikaciją, dirbo grožio salone, o koncertuodavo savaitgaliais. “Jis yra šios muzikos simbolis, žmogus, visus nustelbęs 1975 „Grammy“ ceremonijoje, nors pats niekada nebuvo šiam apdovanojimui nominuotas nei rokenrolo nei ritmenbliuzo kategorijoje“.

 

 


 

Ką tik pasirodė balandžio mėnesio žurnalas MOTERIS, kuriame yra įdomus straipsnis apie Vaivos Rykštaitės slapyvardžiu pasirašinėjančią rašytoją Justę Winder. Ji tvirtina, kad rašytoja tapo „iš laisvės, saviraiškos poreikio ir noro tėvams įrodyti, kad yra rašytoja, o ne rašinėtoja“. Naujajame romane „Trisdešimt“ Havajuose gyvenanti menininkė stoja į akistatą su moteris ištinkančia trisdešimtmečio baime, kūrinyje atsispindi ir pačios autorės patirtys. Jauna rašytoja atvirai pasakoja apie savo gyvenimą Havajuose, kodėl pasirinko slapyvardį, kodėl baigusi filosofijos studijos išvyko savanoriauti į Londoną ir kas ją taip traukia į Indiją. Anksčiau išleistos I. Rykštaitės knygos: „Plaštakių sindromas“, „Kostiumų drama“, „Viena Indijoje“, ir „Ugnikalnio deivė ir Džonas iš Havajų“.

Mireille Guilliano, šis pavardė yra žinoma toms moterims, kurios domisi prancūzių lieknumo ir grožio paslaptimis. Rašytojos knygas lietuvių kalba „Kodėl prancūzės nestorėja‘ ir „Prancūzės visais metų laikais galima gauti ir mūsų bibliotekoje. M. Guiliano žurnalui davė interviu, viešėdama Vilniuje.

„Mėgstu pabūti vienas“ , taip kalba dainininkas Andrius Mamontovas, šiais metais pasitinkantis 50 –ies metų jubiliejų. Straipsnyje kūrėjas atvirai pasakoja apie savo senelius, tėvus, mokytoją, skatinusią kūrybiškumą ir grupę „Fojė“. Atvirai pasakoja apie išsipildžiusią tylią svajonę - aktoriaus patirtį.

Žurnale rasite ir daugiau pokalbių su menininkais, scenos atstovais: aktorių pora Jolanta Dapkūnaite ir Arūnu Sakalausku Mariumi Ivaškevičiumi, Andriumi Rožicku, Mariumi Repšiu.

Įdomus pokalbis su nūnai populiarios televizijos laidos „Kvieskite daktarą“ vedėju, medicinos profesoriumi Alvydu Unikausku.
 


Parengė
Vyta Budavičienė,
Vartotojų aptarnavimo ir informacijos skyrius

 

****************** ****************************
Ką įdomaus galima rasti naujuose žurnaluose

Keletas Bibliotekoje gautų naujausių leidinių. Paskaitykime.










 

„Veido“ žurnale smalsus skaitytojas atras įdomų interviu su konsultavimo įmonės „Pergalės kodas“ direktore, neurolingvistinio programavimo licencijuota trenere Viktorija Česonyte. Moteris 17 metų dirbo „Litexpo“ parodų centre. Kuomet nusprendė palikti komforto zoną ir įkurti savo įmonę, vadovavo daugiau nei šešių dešimčių darbuotojų techninei tarnybai. Patyrusi motociklo avariją, po kurios su daugybe lūžių ir traumų buvo ištikta komos moteris ėmė domėtis psichologija. Dabar jos klientų tarpe daug vidutinio ir stambaus verslo atstovų, kuriuos V. Česonytė moko siekti pergalių. Jos asmeninė istorija liudija, kad patirti sėkmę turi teisę kiekvienas, kas negaili pastangų jai pasiekti. Apie turizmo verslą Lietuvoje pasakoja straipsnio „Vilnius lūžta nuo turistų, Palanga laukia, rinkos dalybos aršėja“ autorius Arūnas Milaknis. Kristina Kanišauskaitė-Šatmerė rašo šių laikų žmogui aktualia tema „Lėtinis nuovargis – organizmo bausmė savęs netausojantiems“. Autorė perpasakoja medikų ir psichologų patarimus, kurie padeda žmonėms pasveikti ir moko neignoruoti simptomų, kuriuos prieš ligą siunčia organizmas.


 

„Iliustruotojo mokslo“ mėgėjams turėtų būti įdomu skaityti straipsnį „Smegenų nuotraukos atskleidžia melo slėptuves“. Mokslininkai teigia, jog elektrodais matuojant smegenų bangas įmanoma nustatyti, kada žmogus sako tiesą ir kada meluoja. Kitoje „Iliustruoto mokslo“ publikacijoje atskleidžiama, jog kosminės šiukšlės ateityje bus naikinamos lazeriu. Straipsnio „Mirtis nuo šalčio gelbsti gyvybę“ autorius pasakoja apie JAV vykdomus eksperimentus su gyvūnais. Patyręs chirurgas Samuelis Tishermanas iš Pitsburgo nuo šūvių mirštančius žmones siūlo atvėsinti iki 7 laipsnių temperatūros, išoperuoti, o po to atgaivinti. Taikant tokį būdą nuo mirties būtų galima išgelbėti žymiai daugiau žmonių negu iki šiol. Publikacijoje „Penkeri metai po Fukušimos: Pradedama švarinti“ pasakojama apie 2011 m. Japoniją sukrėtusį žemės drebėjimą, avariją Fukušimos branduolinėje elektrinėje ir šiuolaikinių inžinierių pasirengimą valyti aplinką nuo radioaktyvių medžiagų pasitelkiant dronus bei kosminę spinduliuotę.

 


Sodininkus ir daržininkus turėtų sudominti „Sodo spalvų“ patarimai, kokiomis trąšomis reikėtų tręšti gėles, kokį vejos žolių mišinį išsirinkti būtų naudingiausia. Kitų publikacijų autoriai skaitytojams pataria, kaip išsirinkti slyvų veisles, moko gydyti svogūnų ligas, pateikia informaciją apie arbūzų bei vynuogių auginimą Lietuvoje. Išrankesniems skaitytojams turėtų būti įdomu skaityti straipsnį apie jauną selekcininką Edviną Misiukevičių „Neblėstanti meilė: suviliotas viendienių paslapčių“, interviu su floristais Andriumi Plindinu ir Ryčiu Motiekaičiu „Augalų manija: liga, nuo kurios nepagyjama“ bei straipsnį apie bityno kūrimą.
  
   







************************ ******************** *****************

 



Jūsų dėmesiui siūlome keleto naujausių žurnalų apžvalgą.


Pasirodė pirmasis šių metų „Liaudies kultūros“ numeris. Žurnale net ir išrankiausias skaitytojas ras straipsnių, kurie praturtins jo sielą. Nepaprastai lengva ir įdomu skaityti Juozo Šorio interviu „Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai“ su knygos „Lietuvių misijos Amazonijoje“ bendraautoriumi, indėnų tukanų legendų (mitų) vertėju Pietų Amerikos šalyse, kunigu Antanu Saulaičiu. Pokalbyje A. Saulaitis nuoširdžiai pasakoja apie savo tėvus ir senelius, dalinasi mintimis, kaip surado tikrąjį gyvenimo pašaukimą. Patraukliausioje interviu dalyje kunigas Antanas Saulaitis kalba apie savo kunigystės metus Brazilijoje, Uragvajuje. Gyvendamas Pietų Amerikoje jis artimai bendravo su misionieriumi kunigu Aleksandru Bendoraičiu, atropologu, kalbininku kunigu Kazimieru Bėkšta. Interviu atskleidžiamas A. Saulaičio ypatingas susidomėjimas indėnų papročiais bei jų gyvenimo būdu. Kitus skaitytojus turėtų patraukti biografija žymaus amerikiečių mitologo Džozefo Kempbelo, kurio knyga „Herojus su tūkstančiu veidu“ 2015 m. rudenį buvo išleista lietuvių kalba. Pirmajame „Liaudies kultūros“ numeryje taip pat rasime įdomių faktų apie žymiuosius vokiečių pasakų rinkėjus brolius Vilhelmą ir Jakobą Grimus, straipsnį apie Slovėnijos persirengėlius kurentus, pasakojimą apie savamokslį tapytoją Vladą Joną Ščeponą, daug įdomių nuotraukų bei paveikslų reprodukcijų. 

 

 

 

Žurnalo „Valstybė“ trečiojo numerio straipsniuose „Pinigai kalba“ ir „Donaldo Trumpo prekės ženklas“ pristatoma įspūdinga kandidato į JAV
 prezidentus milijardieriaus Donaldo Trumpo biografija. Skaitytojų dėmesį turėtų patraukti publikacija „XXI a. patriarchatas: moterys engiamos, vyrai miršta“, kurioje lyginama moterų padėtis musulmoniškuose kraštuose bei Lietuvoje. Kitiems skaitytojams bus įdomu peržvelgti interviu su Tele2 vykdomąja direktore Allison Kirkby, sužinoti plačiau apie dvidešimt penkias galingiausias Lietuvos moteris. Patraukiantys straipsniai žurnale „Valstybė“ pasakoja apie pasikeitusį „Facebook“ bei žmonijai nešantį grėsmę Zikos virusą.

 

 

 

 

 

 

  

Žurnalo „Veidas“ mėgėjai bus pradžiuginti perskaitę interviu su žydų kilmės lietuviu BBC radijo 

žurnalistu Samu Yossmanu. Daugumai skaitytojų turėtų patikti publikacija„Kovo 11-osios piliečiai“, kurioje pasakojama dainų autorių ir atlikėją A. Mamontovą, operos solistę N. Kazlaus, garsiausią Lietuvos verslininką I. Laursą, mokslininką A. Janulaitį, profesorę V. Dagienę, krepšininką L. Kleizą. Kitiems skaitytojams turėtų būti įdomu skaityti publikacijas „Į užmarštį grimztantys prekių ženklai“, „Papildas – ne vaistas, o pagalba skrandžiui – saikas“, „Iš kur išdygo naujasis Latvijos premjeras Maris Kučinskis?“, „Kriminalinė R. Kadyrovo Čečėnija“. 
 

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija







************************** *************************


2016-02-22

Kiekvieną savaitę pasirodantis žurnalas „Šeimininkė“ kaskart pateikia staigmenų. Žurnalo septintame numeryje skaitytojos atras įdomų interviu su „Šeimininkės“ korespondente Rita Šemelyte, neseniai išleidusia knygą „Ugnies ir ledo kelionės“. Žurnalistė keletą metų svajojo parašyti knygą, bet pati tokiai avantiūrai nesiryžo. Kai R. Šemelytės kelionių reportažus pastebėjo leidykla „Obuolys“, autorė knygą turėjo suspėti parašyti per du mėnesius. Savo knygą „Ugnies ir ledo kelionės“ žurnalistė R. Šemelytė taip pristato: „Sovietmečiu kelionės buvo apribotos, o nepriklausomybės periodas dar per trumpas, kad spėtų susiformuoti rašančių keliautojų karta. Ne visi ryžtasi keliauti savarankiškai, ne visi keliautojai gali rašyti, ne visi rašantieji gali ar nori keliauti. Dar reikia ir gerai fotografuoti, nes kelionių knygoje nuotraukos ne mažiau svarbios nei tekstas. Džiaugiuosi sulaukusi knygos įvertinimų, kad dokumentika parašyta kaip romanas“. „Šeimininkės“ žurnalo skaitytojas taip pat turėtų sudominti publikacija apie 17 km nuo Šiaulių nutolusį Naisių kaimą, garsėjantį savo gamta, festivaliais bei neįprastais muziejais, į kuriuos kasmet atvyksta tūkstančiai ekskursantų. Kitoms skaitytojoms bus įdomu paskaityti apie Holivudo aktorę Jennifer Lawrence, sinusito negalavimus, pravers patarimai, kaip iš skiautinių pasidaryti antklodes ir staltieses.

 

 


Žurnalo „Veidas“ septintajame numeryje spausdinamas istoriko A. Bumblausko pasikalbėjimas su kunigaikščių Maciejumi Radziwillu, bendrovės „Trakcija Tiltra“ valdybos pirmininku. Interviu atpasakojama didinga Radvilų giminės istorija bei reklamuojama A. Bumblausko, R. Ragauskienės, G. Kirkienės, V. Aleksandrovičiaus, O. Baženovos monografija „Kunigaikščiai Radvilos“. Kiti „Veide“ skaitytojo akį patraukiantys straipsniai „Karolis Misiūnas – vienas iš 300 perspektyviausių europiečių“, „Kuo naftotiekiai į kraujagysles panašūs“, „Niekada nedirbantis ateities modeliuotojas“, „D. Abramavičius fiziku būna tik iki penkių“, „S. Tamulevičiaus idėjos virsta prietaisais“, „Kliūtis kelyje į ankstyvą mirtį – Vaiva Lesauskaitė“ pristato Lietuvos mokslininkus, kuriems žurnalas „Veidas“ su Lietuvos mokslo taryba ir Ūkio ministerija suteikė „Mini Nobelio“ laureatų vardus. Tikriausia įdomiausia paskutiniajame „Veide“ skaityti apie netrukus prasidėsiančią Vilniaus knygų mugę, kurioje šiemet svečiuosis Ukrainos rašytojai Andrejus Kurkovas, Ksenija Zastavskaja, Sergejus Loyko bei poetas Leonidas Rabičevas ir romanistė Marina Stepanova iš Rusijos.

 

 

 

 

Biblioteka prenumeruoja muzikos meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“. Vasario mėnesio numeryje skaitytojų dėmesio laukia publikacija „Dainininkai – tai žmonės, kurių krūtinėse sukabinti varpai..." apie garsų Lietuvos dainininką Valentiną Adamkevičių (1925-1976), įdomus pasakojimas „Dainuojantis gyvenimas“ apie keturių garsių muzikų šeimą – solistą Vladimirą Prudnikovą, jo žmoną koncertmeisterę Nijolę Ralytę, jų dukrą, solistę Ievą Prudnikovaitę ir jos vyrą dirigentą Modestą Pitrėną. Muzikos mylėtojus taip pat turėtų sudominti straipsniai apie chorvedį Nikodemą Martinonį, kompozitorę Loretą Narvilaitę, jaunąją pianistę Gabiją Rimkutę bei publikaciją apie pasaulinio garso smuikininko Olego Krysos draugystę su Lietuvos dirigentu, orkestrų vadovu Sauliumi Sondeckiu. 

 


Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija





************************** *************************


2015-ŲJŲ LIETUVOS METŲ MOTERIS - MENOTYROS MOKSLŲ DAKTARĖ, RAŠYTOJA KRISTINA SABALIAUSKAITĖ

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka prenumeruoja daug įvairių žurnalų ir laikraščių. Žurnalas „Stilius“ kasmet renka Metų moterį. Bibliotekos lankytojai, atsivertę žurnalo 49 numerį sužinos gerą naujieną - žurnalas „Stilius“ 2015-ųjų Lietuvos metų moterimi paskelbė skaitytojų mylimą rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę.

Žurnale išspausdintame interviu „Rašytojai aistra patrauklesnė už ramybę“ prozininkė atskleidžia, jog 2015 –jieji jai buvo sunkūs, išbandymų ir kontrastų metai. 2015 metais Kristina Sabaliauskaitė buvo apdovanota literatūrine Liudo Dovydėno premija, jos romaną „Silva rerum“, išverstą į latvių bei lenkų kalbas, pamėgo kaimyninių šalių skaitytojai. Romanas „Silva rerum“ Lenkijoje tapo bestseleriu. Rašytoja K. Sabaliauskaitė nepaprastai džiaugiasi, kad jos knyga kaimyninėje Lenkijoje, kurios literatūrinė kultūra labai aukšto lygio ir išranki, buvo priimta šiltai ir sulaukė tokių įvertinimų, apie kuriuos kūrėja net nedrįso svajoti. Skaitytojai, skaitantys šį žurnalo Stilius“ numerį, sužinos ne tik vertėjų Daces Meieres ir Izabelos Korybut-Daszkiewicz, Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasos Rimickaitės pavardes, bet susipažins, su kokiomis nuotaikomis gyvena viena populiariausių Lietuvos rašytojų. Apie rašytojos K. Sabaliauskaitės apdovanojimo šventę Vilniaus Kongresų rūmuose skaitytojai sužinos perskaitę kupiną nuotraukų publikaciją „Džiazuojančiai rašytojai įteikta Auksinė kurpaitė“. 

 

Gavome naują žurnalo „Kinas“ numerį. Besidomintieji prancūzų kinu šiame žurnale atras įdomų straipsnį apie prancūzų režisieriaus Jacques‘o Audiard‘o vyriškus kino filmus bei I. Keidošiūtės pasakojimą „50 metų – nuostabus amžius“ apie prancūzų kino žvaigždę Monicą Bellucci, kurios grožis ir vaidyba kelias dešimtis metų žavi ne tik vyrus, bet ir moteris. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos skaitytojams „Kino“ žurnale bus malonu rasti ir vieną anykštietišką pavardę. Į klausimą „Ko trūksta šiuolaikiniam kinui?“ kartu su kitais žurnalo bendradarbiais( L. Brašiškiu, M. Gimbutaite, J. Janavičiūte, N. Kažukauskaite, I. Keidošiūte, S. Lingevičiūte, Ž. Pipinyte ir kitais) atsako anykštėnasGediminas Kukta. Besidomintys filmų naujienomis, galės neakivaizdžiai susipažinti su užsieniečių filmais „Mano mama“, „Marsietis“, „007 Spectre“, „Laukimas“, „Mano karalius“, Ji – šnipė“, „Greiti ir įsiutę 7“, „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“, „Tarp žvaigždžių“ bei lietuvių kino režisierių darbais: „Apie Joną“ bei „Deminas: dvi tvirtovės“. 

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos skaitytojus ir bičiulius maloniai kviečiame apsilankyti į bibliotekos skaitykloje ir susipažinti su spaudos naujienomis.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

 
 ************************** ************************* ***************************



2015-12-04

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka prenumeruoja 30 skirtingų žurnalų, dar 46 pavadinimų žurnalus biblioteka gauna iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Keletą iš jų norėčiau pareklamuoti. Bibliotekų lankytojus, mėgstančius skaityti rimtesnius straipsnius turėtų sudominti žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ publikacijos. Patraukliu stiliumi parašytas P. Vallely straipsnis „Kur popiežius Pranciškus išmoko nuolankumo?“ supažindins su išskirtine Katalikų bažnyčios vadovo asmenybe. Besidominčius literatūra turėtų „užkabinti“ G. E. Klimenkos straipsnis apie „Žiedų valdovo“ autoriaus kūrybinį gyvenimą „J. R. R. Tolkieno kūryba – tikras krikščioniškas mitas“. Roko muzikos gerbėjus turėtų nudžiuginti publikacija „Išgelbėk save – ir bus gana“ apie Rusijos muzikanto ir aktoriaus Piotro Mamonovo tikėjimo kelią. Besidomintieji teatru skaitydami straipsnį apie Nacionalinės premijos laureatą Valentiną Masalskį „Svarbiausia - nuolatinis troškulys“ galbūt pajaus aktoriaus, režisieriaus begalinį troškimą žiūrovą „apkrėsti“ noru keisti savo gyvenimą. Anykštėnus turėtų sudominti interviu su režisieriumi, rašytoju Vytautu V. Landsbergiu „Man patinka gražūs dalykai, kurie laimingai baigiasi“. Straipsnyje kalbama apie gruzinų kino mokyklą ir analizuojami menininko režisūriniai darbai.

 

Mėgstantys žurnalą „Mano ūkis“ galės plačiau susipažinti su ūkininkams aktualiomis verslo, augalininkystės, gyvulininkystės ir technikos naujienomis. Daugumą skaitytojų sudomins šio žurnalo publikacija „Padėka geriausiems ūkininkams“ apie 22-ąjį kartą organizuotą šventinį renginį „Metų ūkis“ bei straipsnis apie Gruzijos ūkius „Ar įmanoma intensyvi sodininkystė Gruzijoje?“. O visus anykštėnus, besidominčius rajono kultūriniu gyvenimu, turėtų stipriai pradžiuginti „Mano ūkio“ priedo „Mano gyvenimas“ pasakojimas „Troškūnai – scena ypatingos kasdienybės spektakliui“ apie režisierės, teatro mokytojos Jolantos Pupkienės darbą su jaunaisiais troškūniečiais.



Dar vienas žurnalas, kurį norėčiau pristatyti – tai „Moters psichologija“. Jame kiekviena moteris ras patarimų, kaip poroje puoselėti tarpusavio santykius, kokie yra devyni streso įveikimo būdai, kaip tapti stilingomis ir išlikti gražiomis bei žavingomis skirtingais gyvenimo etapais. Skaitytojas, besidominčias naujomis knygomis, „Moters psichologijos“ žurnale turėtų sudominti pokalbis su devynių dvasinės pakraipos knygų autore, metafizike Saule Zujūte „Profesijos skrodimas: rašytoja“. Šiame žurnale taip pat rasime įdomų E. Semenavičiūtės interviu „Misija kurti – duota kiekvienam“ su vienu ryškiausių Lietuvos politikų Remigijumi Šimašiumi.

Viešosios bibliotekos lankytojus ir svečius raginame dažniau užsukti į bibliotekos skaityklą ir skaityti širdžiai mielus žurnalus.

 


parengė Birutė Venteraitienė
Skaitytojų aptarnavimo skyrius