Naujos knygos

FOTOGRAFAS

FOTOGRAFAS


FOTOGRAFAS. Šiaulietiško slengo prisodrinta istorija apie fotografų gildijos užkulisius, detektyvu virtusias erotinio kadro paieškas ir vyriškos širdies klystkelius

Rolandas Parafinavičius

Fotografas Aleksas Pietinis išgyvena ne pačius geriausius laikus: užsakymų nėra, pinigų – taip pat, o širdis vis dar kraujuoja po mylimos Medos išdavystės. Laimei, paguodą, šilto maisto ir net nakvynę galima rasti Fotografijos namuose tarp spalvingų asmenybių, dievinančių fotografiją ir fotografus. Saugi užuovėja ypač praverčia paaiškėjus, kad jaunystėje Alekso Pietinio nuspaustas nepadorus kadras kelia rimtą grėsmę perspektyvios politikos žvaigždės reputacijai. Užverda tikra košė, į ją prieskonių dar paberia pažintis su aistringa gražuole. Gaudynės ir slėpynės Aleksą Pietinį blaško nuo Šiaulių iki Amsterdamo ir atokių Skandinavijos užkampių, galiausiai praregėjusį grąžina ten, kur viskas ir prasidėjo.

Debiutiniame Rolando Parafinavičiaus romane susipina įtemptas detektyvas ir aistringa meilės istorija, draugystė ir veidmainystė, ne vienas žinomas fotografas čia ras savo bruožų ir dar kartą pasijuoks iš tik uždarame rate iki šiol pasakotų istorijų.

Lemtingasis Frostas

Lemtingasis Frostas


Lemtingasis Frostas
James Henry

Knygų seriją apie Džeką Frostą tęsia Jamesas Henry'is!

1982-ųjų gegužė. Britanija švenčia „Belgrano" paskandinimą, per radiją skamba Džimio Savilio balsas, o į Dentono policijos skyrių atvyksta pirmasis juodaodis policininkas – kriminalistas seržantas Votersas, ką tik paskirtas iš Betnal Grino. Kol policininkai užsiėmę pasipylusių vietinių įsilaužimų tyrimais, pamiškėje, netoli bėgių, aptinkamas penkiolikmetės merginos Samatos Evans lavonas. Vėliau Dentono golfo aikštyne randamas negyvas penkiolikmetis vaikinas, jo vidaus organai pašalinti. Bylas tirti paskiriama kriminalistui seržantui Džekui Frostui, kuris mielai imasi tyrimo, kad tik pabėgtų nuo rūpesčių namuose. Kai pradingsta nužudyto vaikino sesuo, Frostas su Votersu iš visų jėgų stengiasi ją surasti... Kol dar ne per vėlu.

„Jamesas Henry'is išties puikiai įvaldęs mano tėvo stilių. Jis nenuvils nei senų gerbėjų, nei naujų skaitytojų."

Philipas Wingfieldas, R. D. Wingfieldo sūnus

Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai

Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai

Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai
Balys Buračas

Neseniai sukako 120 metų nuo žymaus lietuvių fotografo ir kultūros metraštininko, etnografo ir kraštotyrininko Balio Buračo (1897–1972) gimimo Sidariuose, Šiaulėnų valsčiuje, tuometinėje Šiaulių gubernijoje. Minėdami Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejų, turime puikią progą prisiminti, kaip gyvybe alsuojantis tautinis atgimimas pašaukė daugelį Lietuvos žmonių, tarp jų brolius Buračus – Balį, Joną, Bronių – iš pačios kaimo gilumos visom kūrybinėm galiom įsitraukti į mūsų kultūros tradicijų puoselėjimą, įprasminimą ir išsaugojimą.

Balys Buračas per daugiau kaip 50 metų keliavęs po gimtąjį kraštą su fotoaparatu rankose, pateikė platų ir tikrovišką mūsų šalies papročių, tradicijų, liaudies meno ir materialinės kultūros vaizdą. Jis siekė išsaugoti sparčiai nykstančius tautinės kultūros klodus ir turėjo retą gebėjimą suvokti savo atliekamo darbo išliekamąją vertę. Balio Buračo fotografijose Lietuvos kraštovaizdis, piliakalniai, kasdienybės ir švenčių aplinkoje įamžinti mūsų žmonės tautiniais kostiumais puošė lietuvių laikraščių ir žurnalų puslapius.

Šiame leidinyje pateikta nemaža dalis Balio Buračo palikimo, skirto tautinių darbo papročių bei susijusių tradicijų aprašymui ir, svarbiausia, jų patraukliai ikonografijai. Skelbiama medžiaga parodo ne tik tų tradicijų savitumą bei grožį, bet ir mūsų civilizacijos pažangą per praėjusį šimtmetį, nepaisant dviejų pasaulinių karų ir sunkios okupacijos.

Knygos rankraštyje itin gausu tarpukario Žemaitijos, ypač kupiškėnų, šiaulėnų, telšiškių, taip pat Aukštaitijos ir Dzūkijos gyventojų darbų, jų švenčių ir kitų tradicijų bei papročių Balio Buračo užrašytų aprašymų. Iš muziejuose ir archyvuose saugamų išlikusių maždaug 10000 negatyvų šiam leidiniui atrinkta per 400 retų, daugiausia iki šiol nepublikuotų, nuotraukų, kurios sugrupuotos pagal parinktus tekstus. Jos atspindi unikalius etninės kultūros aspektus, būdingus kupiškėnams, dzūkams, kitiems Aukštaitijos ir Žemaitijos rajonams.