Naujos knygos

LĖLIŲ FABRIKAS

LĖLIŲ FABRIKAS

LĖLIŲ FABRIKAS: gyvybingas, spalvingas, intelektualus ir stingdantis kraują romanas

Elizabeth Macneal

Jaunos britų menininkės Elizabeth Macneal literatūrinis debiutas „Lėlių fabrikas" tapo tikra sensacija: praėjus vos dviem mėnesiams nuo knygos išleidimo Didžiojoje Britanijoje, romanas jau buvo verčiamas į 28 kalbas. Kritikai „Lėlių fabriką" lygina su garsiaisiais Patriko Siuskindo „Kvepalais".

XIX amžiaus vidurys, Londonas. Menininkės gyslelę turinčios dvynės seserys Airisė ir Roza Vitl įsidarbina lėlių parduotuvėje dekoruotojomis, tačiau Airisė trokšta daugiau: išmokti tapyti. Tad kai jai pasiūloma tapti dailininko Luiso Frosto modeliu, mergina sutinka tik su viena sąlyga – ponas Frostas jai atskleis meno paslaptis. Rodos, didžiausiai Airisės svajonei lemta išsipildyti.

Tačiau viską pakeičia menkas atsitiktinumas. Vieną dieną, užsukusi į Haid Parką pasižiūrėti, kaip statomi žymiosios 1851 m. Didžiosios pramonės parodos paviljonai, mergina minioje žmonių netyčia prasilenkia su iškamšų meistru Silu Rydu. Airisei šis susitikimas nieko nereiškia. Tačiau Silui jis žymi visiškai naujo gyvenimo pradžią. Gyvenimo, kuriame Airisė privalo priklausyti tik jam.

Romane susipina meno grožis ir galia, meilės paslaptys ir aklumas, pamažu viską aplink užgožianti ir praryjanti aistra bei bauginantis vienintelį tikslą turinčio žmogaus apsėdimas.

Elizabeth Macneal gyvena Rytų Londone. Iki pradėjo rašyti „Lėlių fabriką", jos pagrindinė veikla buvo keramika.

„Aštrus, gąsdinantis ir stulbinamai jausmingas pasakojimas apie meilę, meną ir apsėdimą" – Paula Hawkins, „Mergina traukinyje" autorė

Džiaugsmo ašaros

Džiaugsmo ašaros

Viktorija Prėskienytė-Diawara

Džiaugsmo ašaros

Viktorija Prėskienytė-Diawara – unikalios patirties rašytoja, daugiau kaip tris dešimtmečius praleidusi Afrikoje. 2017 m. išleido apsakymų rinkinį „Bėgimas į nežinią. Afrikietiški apsakymai". Naujoji rašytojos knyga – daugelį metų brandintos istorijos. Prieš išvykdama į Afriką, V. Prėskienytė-Diawara kaip žurnalistė daug keliavo po Lietuvą. Iš susitikimų su įvairiais žmonėmis gimė ne vienas šios knygos veikėjas. Tarkime, apsakymas „Motinos kerštas" atsirado, kai Vilniuje pasklido žinia, kad vieno kagėbisto sūnus nusišovė tėvo šautuvu. Tačiau rinkti medžiagą apie valdžios žmones tuomet buvo uždrausta. Kaip teigia autorė: „Visas tas istorijas turėjau užgniaužti smegenų stalčiukuose. Nebuvau iš tų rašytojų, kurie sovietmečiu rašė ir slėpė savo kūrybą. Spausdinau tik tuos apsakymus, kurių turinys pereidavo cenzūrą. O išvažiavusi į Malį rašyti nebegalėjau – mano personažai pasislėpė kažkur giliai ir atgijo tik man grįžus į Lietuvą. Sakoma, kad yra rašytojų, kurie gali kurti tik savo šalyje. Matyt, aš viena iš jų."

Į šią knygą sudėti geliantį autentiškumą išlaikę pasakojimai apie sovietmečio žmones, jų meilę ir buitį, sužlugdytą gyvenimą ir kapanojimąsi ant brukamo „rojaus" bedugnės krašto.

SESERŲ VARPAI

SESERŲ VARPAI

Lars Mytting

SESERŲ VARPAI: autentiškų detalių kupiname istoriniame pasakojime susipina buitis ir mistika, namų saugumas ir poreikis pažinti pasaulį, krikščionybės ir pagonybės priešprieša


Norvegijos rašytojas Larsas Myttingas lietuvių skaitytojams pažįstamas iš romano „Plauk su skęstančiais“. Ši knyga, išversta į beveik 20 kalbų, buvo apdovanota prestižine Norvegijos knygynų premija, o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ją įtraukė į vertingiausių 2017 m. verstinių knygų sąrašą. „Seserų varpai“ – antrasis lietuviškai išleistas L. Myttingo romanas.

Atokiame XIX a. pabaigos Norvegijos kaime gyvena dvidešimtmetė Astrida. Šiose apylinkėse įprasta, kad moterys teka anksti, pagimdo būrį vaikų ir miršta nualintos ūkio darbų ir nepriteklių. Astrida svajoja apie kitokį gyvenimą – galbūt jos viltys išsipildys tapus jauno pastoriaus Kajaus žmona.

Tačiau beužgimstančius abipusius jausmus aptemdo Kajaus planas vietoj senos 1170 m. bažnyčios pastatyti naujus erdvesnius maldos namus. Siamo dvynių Halfridos ir Gunhildos atminimui XVI a. nulieti varpai bus pakeisti naujais. Legenda byloja, kad Astridos protėvių padovanoti varpai yra stebuklingi ir artinantis pavojui patys ima skambėti. Astridos jausmus Kajui sujaukia į kaimelį atvykęs Dresdeno meno akademijos studentas Gerhardas. Tarp dviejų vaikinų besirenkančiai Astridai bandant įveikti dvejones, netikėtai ima skambėti stebuklingieji Seserų varpai...

Savitas ir užburiantis Larso Myttingo stilius įtraukia ryškiu veikėjų ir aplinkos vaizdavimu. Autentiškų detalių kupiname istoriniame pasakojime susipina buitis ir mistika, namų saugumas ir poreikis pažinti pasaulį, krikščionybės ir pagonybės priešprieša. Romane nagrinėjamos ir visiems laikams aktualios žmogaus laisvės, tobulėjimo, asmeninės ir bendruomeninės istorijos temos.

Romanas „Seserų varpai“ – neabejotinai viena geriausių šių metų knygų Norvegijoje.

Dagens Naringsliv