Naujos knygos

DIEVŲ ŠOKIS

DIEVŲ ŠOKIS

DIEVŲ ŠOKIS. Magiškasis Indijos realizmas
Vikram Chandra

– Taigi, – prabilo jis, – kaip tau tokios sąlygos? Kasdien po dvi valandas savo pasakojimu turi sudominti mažiausiai pusę klausytojų. Jei kurią nors akimirką aš nuspręsiu, kad didesnė dalis publikos nuobodžiauja ilgiau kaip penkias minutes, būsi nubaustas.

Vikram Chandra – vienas žymiausių šiuolaikinių indų kilmės rašytojų, gyvena Mumbajuje ir JAV, Kalifornijoje, kur Berkeley universitete dėsto kūrybinį rašymą. Jo kūryba dėl savo sluoksniškumo, magiškojo realizmo ir kalbos vaizdingumo lyginama su Salmano Rushdie romanais. „Dievų šokis" – pirmasis autoriaus romanas, iškart atkreipęs ne tik plačiosios visuomenės, bet ir literatūros kritikų dėmesį. Jis buvo apdovanotas Commonwealth Writers premija už geriausią pirmąją knygą ir David Higham premija.

Romano „Dievų šokis" pagrindas – legendinio XIX a. anglų-indų kario, vadinto „Sikandaro sahibu", pulkininko Jameso Skinnerio autobiografija. Tačiau iš tiesų tai – monumentalus pasakojimas, fantastiškas nuotykis skaitytojui, sekančiam susipinančias indo studento ir beždžionės istorijų gijas. O beždžionė yra... gyvūno pavidalu atgimęs žmogus, kuris, norėdamas išvengti mirties, sudaro sandėrį su dievais: kasdien jis privalo papasakoti po istoriją. Čia Indija, čia dievai vaikšto po žemę. Čia žmonės atgimsta gyvūnų pavidalais ir įsiveržia į mūsų kasdienybę, pripildydami ją magijos.

Viena vertus, tai magiškasis realizmas, pasaka, kita vertus – realistinis pasakojimas. Nuo XIX a. Indijos iki pankų muzikos Los Andžele viskas susimaišo, šimtai personažų, dievų, gyvūnų susipina į monumentalų, magišką epą. Pasakiškos moterys, herojiški žygdarbiai, indų filosofija ir vakarietiškas mentalitetas, mitologija, praeitis ir dabartis, Amerika ir Indija šiame postmoderniame ir pokolonijiniame romane susilieja į išties stulbinantį paveikslą.

Tai indiškasis Markesas ir „Tūkstantis ir viena naktis" viename.

Svėjos sūnus

Svėjos sūnus

Svėjos sūnus

Lena Andersson

Lena Andersson (gim. 1970) – švedų žurnalistė, aštuonių romanų autorė, bendradarbiauja su vienu didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter" ir laikoma viena talentingiausių, įdomiausių šalies apžvalgininkių. Rašytoja gilinasi į moters psichologiją, lyčių santykius. Po romanų apie Esterą pasirodymo ji apibūdinama ir kaip geriausia Švedijos meilės temos ekspertė, gebanti chirurgiškai dekonstruoti prieštaringiausius jausmus. Lenos Andersson romanai apie meilę neturi nieko bendro su romantiškomis istorijomis ar svajonių knygomis. Priešingai – ji rašo itin tikroviškus ir dažnai skaudžius tekstus, su kuriais skaitytojos susitapatina, prisimindamos savo asmenines istorijas ir patirtis. Šiose knygose realistiškai, su dėmesiu psichologiniams niuansams nagrinėjamos nepavykusių santykių, apgaulės, prisirišimo, kaltės, savigarbos praradimo, gėdos ir vilties temos.

Lietuviškai yra išleisti du rašytojos romanai: „Estera. Romanas apie meilę" ir „Be įsipareigojimų". 2017-aisiais autorė lankėsi Vilniaus knygų mugėje ir sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo.

„Svėjos sūnus" – naujausias autorės romanas. Jame meistriškai, – ir šįsyk lyg chirurgo skalpeliu, – detalė po detalės atveriamas industrinės gerovės valstybės žlugimo procesas. Pagrindinis kūrinio herojus Ragnaras Johansonas gimė 1932-aisiais – didžiųjų istorinių permainų Švedijoje metu. Rodosi, jam tiesiog yra įgimta švedų socialinės demokratijos dvasia, jis įsitikinęs, kad ji padėjo žmonijai žengti iš tamsiųjų amžių į modernybės laikus. Kartais Ragnaras niekina savo pyragus kepančią, namus tvarkančią ir daržoves konservuojančią motiną Svėją – jam atrodo, kad ji reprezentuoja patį valstietijos skurdą. Juk pats Ragnaras – kaip naujojo mąstymo atstovas – aukština skalbimo mašinų teikiamą efektyvumą ir laiką taupančius maisto pusfabrikačius. O kai pats susilaukia dukters Elzos, augina ją remdamasis savo vertybėmis – siekia, kad ji taptų geriausia šalies slidininke. Ragnaro motina Svėja – tartum praeities reliktas, o duktė – ateities viltis. Tačiau Ragnaras staiga pajunta, kad pasaulis ima keistis – ar jo įsivaizduojamam aukso amžiui ateina galas? Ar tikrai jo motina – tik nenaudinga praeitis?

„Svėjos sūnus" – tai išmintinga šeimos kronika, pasakojanti apie socialines transformacijas, kurios mus ir vienija, ir skiria. Galima teigti, kad tai knyga apie drąsą būti ištikimam sau. Tačiau ką reiškia būti ištikimam sau? Ko reikia, kad ši moderni tiesos galimybė – kai kas ją vadina savęs realizacija – būtų įgyvendinta? Ar tam reikia visuomenės su stipria valstybe? Pasitikėjimo? Vidinės jėgos? Į šiuos klausimus ir stengiasi atsakyti romano autorė.

POVŲ DVARAS

POVŲ DVARAS


POVŲ DVARAS: dvi moterys, dvi tolimos vasaros ir ilgus metus paslaptis saugantis dvaras
Hannah Richell


Dvi moterys. Dvi tolimos vasaros. Ilgus metus paslaptis saugantis dvaras.

Megė Oberon jau metus gyvena Australijoje. Nieko nepaaiškinusi, staiga nutraukė sužadėtuves ir nutarė pabėgti kiek galima toliau nuo namų. Tikėjosi, kad čia nepasieks praeities klaidos ir nuoskaudos. Tačiau svetimoj šaly slenkančios dienos Megei neteikia džiaugsmo: prasti nuomojami namai, nuviliantis darbas kavinėje, atsitiktiniai, nieko nereiškiantys meilės ryšiai, atrodo, viską tik gramzdina gilyn.

Vieną dieną Megę pasiekia naujiena: jos 86-erių senelė Liliana – ligoninėje. Merginai nelieka nieko kito kaip tik, įveikus baimę, susikrauti mantą ir grįžti į gimtąją Angliją – į paslaptingąjį Klaudeslio dvarą, kurio sienos visus šiuos metus kantriai saugojo Oberonų šeimos paslaptis. Prieš Megės akis ima vertis nežinomi senelės gyvenimo vingiai, seniai pražuvusios vasaros įvykiai, kurie iš pagrindų pakeis visa, ką Megė iki šiol manė esant tikra ir nekintama.

„Hannah Richell romanai išsiskiria nuostabiai papasakotomis, nepamirštamomis istorijomis."
Sydney Morning Herald

„Prikaustanti meilės, sielvarto ir kankinančios kaltės istorija."
Liz Fenwick

„Įkvepiantys gyvenimai: sielvartą puslapis po puslapio keičia šviesi viltis."
Emylia Hall

Hannah Richell (Hana Ričel) – gimė ir augo Kento grafystėje, Jungtinėje Karalystėje. Baigusi studijas Notingemo universitete, dirbo leidybos ir kino industrijoje, rašė apžvalgas leidiniuose „Harper's Bazaar", „The Independent", „Fairfax Media" ir „Australian Women's Weekly". Jos knygos išverstos į daugiau nei 15 pasaulio kalbų. Tai pirmasis lietuvių kalba pasirodęs H. Richell romanas.