Naujienos

Susitikimas su kultūros vertybių skleidėju Jonu Lukše

Liepos 25 dieną, kraštiečių šventės Oninių Traupyje metu vyko susitikimas su iškiliuoju kraštiečiu architektu dailininku Jonu Lukše.

Jis gimė Žiurlių kaime, kur stovi valstybės saugomas vėjo malūnas, buvęs Lukšių šeimos turtas. Lukšiai buvo ištremta į Sibirą, Jonukui tuomet buvo 8-eri metai.

Jonas Lukšė – dailininkas, architektas, kraštotyrininkas, paveldosaugininkas. Žinomas, kaip istorinių žinių skleidėjas, karybos ir karinio paveldo žinovas. Jo pašaukimas – įamžinti istorinius-kultūrinius objektus. Rengia parodas ir leidinius.

Traupyje žymusis kraštietis svečiuojasi jau ne pirmą kartą. Buvo eksponuojamos jo parodos „Traupio genocidas“, „Kauno tvirtovė“, pristatyta knyga „Už teisę išlikti“ apie komunistinio genocido aukas.

Šį kartą Jonas Lukšė pristatė savo piešinių parodą „Kauno tarpukario architektūra“. Parodos ekspozicijoje – ryškų pėdsaką šalies architektūros istorijoje palikę tarpukario Kauno pastatai: moderniosios architektūros objektai ir savitu stiliumi pasižymintys statiniai.

„Viskas, ką žmogus sukuria, bus sunaikinta. Ir visgi jeigu esi Dievo kūrinys, o rytoj žmogaus darbai pavirs pelenais, šiandien kurk!“, –  susirinkusiems žiūrovams Bibliją citavo svečias. –  Mano profesija su šiais postulatais turi betarpišką ryšį. Esu paveldotvarkininkas-tyrinėtojas, projektuotojas, restauratorius, kraštotyrininkas, istorikas, dailininkas ir mokslininkas. O dabar – kultūros vertybių skleidėjas. Tai yra – pristabdau laiką nuo užmaršumo ir sunaikinimo“.

Jonas Lukšė dalijosi mintimis apie pagarbą senovei, kuri architektūrinį paveldą apgintų geriau už apsauginius informacinius ženklus, priminė garsiuosius architektus, supažindino su  parodos piešiniais, pasidžiaugė, kad patyrinėjęs senosios Traupio mokyklos begriūvantį pastatą, įžvelgė jame modernizmo stilių. 

„Kodėl piešiniai? Ne kompiuterinė grafika, ne nuotraukos... Kai įsižiūri į gerbiamo kraštiečio darbus, imi suvokti, kad tik pieštuku galima preciziškai tiksliai užfiksuoti istorinio pastato atmintį. Laikas viską keičia ir   dailininko piešiniuose užfiksuota Kauno tarpukario architektūra, ypač  medinė, turi viltį, kad bus nepamiršta, o  esant palankiai ekonominei  situacijai, sulauks didesnio valdžios atstovų dėmesio. Juk vertybės šalia, gal iš arti jos ne taip matomos, kaip labai dažnai atrodo į Kauną atvykstantiems svečiams. Malonu, kad iš Traupio kilęs dailininkas ir architektas yra vienas iš tų piliečių, kuris bando laiku įamžinti Kauno architektūros perlus nuo užmaršties...“ – dalijosi mintimis susitikimo dalyvė Janina.

Bibliotekininkė R. Musteikienė dėkojo kraštiečiui  už jo prasmingą veiklą, sveikino su jubiliejumi, įteikdama prisiminimą  iš gimtojo kaimo – Žiurlių malūną, nutapytą vietos dailininko Arvydo Jankaus. Kraštietį pasveikino ir gimtojo Žiurlių kaimo gyventojai.


Traupio bibliotekos informacija