Naujienos

Popietė Karolinai Sinkevičienei atminti Svėdasų bibliotekoje

Vienkiemiai, seni gandrų lizdai,
Tėviškės mielos liūdni takai...
Tyliai vakarais rūkas išsiskleis
Virš gimtų namų, senų sodybų...

Bibliotekos meno galerijoje skambėjo daina iš Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus mišraus vokalinio ansamblio lūpų (vadovė Rožytė Lapienienė). O prie senų vienkiemių stovėjo senos obelys kaip nuotakos, pasipuošusios baltais, rausvais žiedais, kuriuos su meile lankė darbštuolės bitės. Kaleno balti gandrai senuose lizduose, laukdami išsiritančių jauniklių. Išsisklaidžiusiame rūke vingiavo vos matomi seniai praminti takai...

Tokią gražią gegužės 11-osios popietę susirinko apie pusšimtį svėdasiškių ir svečių į Karolinos Sinkevičienės knygų „Buvo svajonės“ ir „Aš vis tiek gyvensiu“ pristatymą, kurių išleidimu pasirūpino dukra Danutė Pulkauninkienė, anūkė Jurgita Vaitiekūnienė, buvusi literatų klubo Sietuva vadovė Violeta Gliaudelienė. Nors Karolina jau mirusi, bet, atrodė, kad ji kartu su mumis: iš ekrano žvelgė į mus linksma, žvali, pasakojo apie savo šeimos gyvenimą, dainavo. Apie bendravimą su Karolina daug prisiminimų pateikė Violeta Gliaudelienė. Ji perskaitė kelis kūrinius, kuriuose autorė savo gyvenimą aprašė eilėmis. Būdama tremtyje tikėjo, kad dar pamatys mamą, dukrelę, mylimą Tėvynę.

Buvusi bibliotekos vedėja Elena Bublienė prisiminė Karoliną, kaip gerą skaitytoją, rankdarbių mėgėją, mielą pašnekovę. Apie mylimą mamą, močiutę su ašaromis akyse pasakojo dukra Danutė, anūkė Jurgita, o proanūkė Aiva skyrė gražiausias dainas.

Galerijos sienas puošė kruopščiai siuvinėti spalvingi Danutės paveikslai. Žmonės dar ilgai jais gėrėjosi, skirstytis neskubėjo.

Ačiū už dvasingą, turiningą renginį, kuris susirinkusiuosius džiugino, privertė pamąstyti: o kaip mes pagerbiame artimuosius, kurių netekome?

Mokytoja Irena Guobienė