Naujienos

Anykštėnai Visagino viešosios bibliotekos seminare „Kraštotyra - kertinis krašto istorijos pažinimo akmuo“

Visagino seminaro dalyviai

Kovo 12 d. Visagino viešoji biblioteka organizavo seminarą „Kraštotyra - kertinis krašto istorijos pažinimo akmuo“.

Seminaro organizatorė Visagino viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Dalia Savickaitė į renginį sukvietė beveik penkias dešimtis aktyviausių Utenos regiono kraštotyrininkų pasidalinti savo darbo patirtimi ir pasisemti naujų idėjų iš kolegų. Gaila, kad dėl ligos organizatorė pati renginyje negalėjo dalyvauti.

Seminare buvo pristatyta kraštotyrinės-bibliografinės veiklos situacija ir galimybės ją plėtoti Utenos regione, buvo demonstruojami sektini pavyzdžiai, tuo įgalinant bibliotekų ir švietimo įstaigų darbuotojus plėsti kraštotyros veiklą, įtraukiant naujus bendruomenės narius.

Seminare pranešimą  tema „Kraštotyros darbas – bibliotekinio darbo sėkmės garantas“ skaitė Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė. Apie kraštotyros darbų rengimą ir mokslo (diplominių) darbų komplektavimą Anykščių viešojoje bibliotekoje kalbėjo bibliotekininkė Birutė Venteraitienė.

Kartu su anykštėnais į seminarą vyko profesorius Osvaldas Janonis. Jis perskaitė net du pranešimus. Pirmajame pranešime „Kraštotyros darbų rūšys ir žanrai. Kraštotyrinė bibliografinė paieška“  profesorius priminė uždavinius, kuriuos kelia bibliotekoms IFLA (International Federation of Library Associations) organizacija savo rekomendacijose „Gairės viešosioms bibliotekoms“. Pranešime O. Janonis apibūdino kraštotyros darbų rūšis ir žanrus, išvardino bibliografinių išteklių privalumus, pateikdamas pastabų dėl  kraštotyrinių bibliografinių kartotekų ir bibliografinių duomenų bazių neišsamumo bei kokybės, aptarė vis populiarėjančius genealoginius darbus. Pranešėjas suformulavo reikalavimus kraštotyrinėms knygų parodoms bei spaudos aplankams, kėlė bibliografinio darbo su interaktyviais kraštotyros elektroniniais dokumentais problemas. Savo pranešime  profesorius nurodė kai kuriuos svarbesnius netradicinės bibliografinės paieškos šaltinius, kurių galimybių dar neišnaudoja šalies savivaldybių viešosios bibliotekos.

Antrasis profesionalo bibliografo pranešimas buvo „Kraštotyrininko bibliografo bibliografinės kultūros ugdymas ir saviugda“. Pranešime autorius siūlo klausytojams atlikti savianalizę ir nusistatyti savo bibliografinės kultūros lygį. Dviejų kraštotyrininkų bibliografų dialoge siūlydamas atpažinti save ir kaupti pliusus bei minusus. Dalyviai pagal surinktą jų skaičių galėjo nuspręsti, ar jo bibliografinė kultūra yra patenkinama, ko jis tikisi iš metodikos centrų ir ar būtina užsiimti saviugda.

A. Berezauskienė savo pranešime akcentavo, kad kraštotyros darbas bibliotekose yra labai svarbus.  Ji atkreipė dėmesį, kad analizuodami bibliotekų veiklą galime pastebėti, jog biblioteka viena nuo kitos savo išskirtinumu gali pasirodyti tik kraštotyros veikloje.  Visos bibliotekos kaupia dokumentus, aptarnauja skaitytojus, rengia įrašus Nacionaliniam bibliografijos duomenų bankui (NBDB), pildo elektroninius katalogus, atsako į užklausas ir tuo jos yra visos panašios savo veikla, o išskirtinumo bibliotekai suteikia kraštotyros veikloje tiriamieji objektai.  Jie tikrai ne vienodi, kaip ir bibliotekos aptarnaujamame mikrorajone gyvenantys žmonės. Vienas regionas gali būti išskirtinis savo krašto rašytojais, poetais, literatais, kitas – garsiais menininkais, aktoriais ar dailininkais, dar kitas – gali pasigirti nusipelniusiais sporto srityje žmonėmis. Vienas – gali būti ypatingas savo gamtos ar istorijos paminklais, o kitame miestelyje žmonės gali turėti unikalias asmenines bibliotekas ir tai jau suteiks tam miesteliui savitumo, o bibliotekininkams bus puiki dirva kraštotyros veiklai.

Pranešėja kvietė daugiau dėmesio skirti vietinei rajono spaudai ir pabrėžė, kad vieno rajono savivaldybių viešosios bibliotekos fondas nuo kito rajono pirmiausia skiriasi būtent kraštotyros išteklių turiniu ir dėl šios priežasties kraštotyros fondui turi būti rodomas išskirtinis dėmesys ir teikiamas prioritetas.

Kalbėdama apie kraštotyros medžiagos rinkimą, A. Berezauskienė akcentavo, kad svarbu sukaupti ir išsaugoti tiek spausdintą, tiek nepublikuotą medžiagą apie savo kraštą, o rinkdami medžiagą apie savo kraštiečius bibliotekininkai turėtų žinoti, kad kraštiečio sąvoka dažnai prilyginama tik gimimo tam tikroje vietovėje faktui, tačiau taip  neturėtų būti. Ji pabrėžė, kad  kraštietis yra ir asmuo, kuris gyveno ar dabar gyvena ir yra kuo nors žymus, išskirtinis mokslo, kultūros, švietimo, tautodailės ar kitose srityse. Taigi, dėmesį reikėtų telkti į personaliją ir jos paliktus pėdsakus toje vietovėje.

Seminare savo kolektyvinio praktinio darbo patirtimi dalinosi Didžiasalio (Ignalinos r.) gimnazijos mokyklos mokytojos: Nijolė Keraitienė, Marytė Misiūnienė, Nijolė Berdikšlienė ir  Ramunė Kapliukienė. Jų bendras pranešimas buvo „Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytojų patirtis ugdant kraštotyrininką-pateikėją-filmų kūrėją, olimpiadų ir konkursų nugalėtoją“. Seminaro dalyviai, atvykę iš gretimų miestų ir miestelių buvo lengvame „šoke“, išgirdę, kokius gražius, didžiulės apimties darbus, ugdant kraštotyrininką, yra nuveikę Didžiasalio gimnazistai kartu su entuziastingaisiais pedagogais: jie ir įvairių olimpiadų nugalėtojai, ir saviveiklininkai, ir savo krašto didvyrių atminties puoselėtojai,  Mokyklinio muziejaus steigėjai ir filmų kūrėjai, neišlepinti modernia aparatūra, tiesiog degantys noru dirbti savo mokyklai, savo kraštui.
Seminaras, kuriame buvo perskaityti septyni išsamūs pranešimai, praturtino dalyvius žiniomis ir tikrai motyvavo bibliotekininkus-kraštotyrininkus ateities darbams.


Judita SKAČKAUSKIENĖ
Nuotraukos Andrejaus VERGEJENKO