Naujienos

Fotografijos ir kino šventė Andrioniškyje

Karštą liepos pavakarę Andrioniškio gyventojai ir svečiai sulaukė unikalios dovanos. Miestelio bibliotekoje puikus šeimyninis duetas – kino operatorė , fotografė Kristina Sereikaitė ir kino bei teatro režisierius Linas Mikuta pakvietė į Kristinos fotografijų ciklo “Josette” parodos atidarymą bei Lino dokumentinio filmo “Dzūkijos Jautis” peržiūrą.

Prieš keletą metų įsigijusius sodybą vaizdingose     Andrioniškio apylinkėse menininkus prisikviesti buvo visai nesunku – juk jau beveik tikri andrioniškiečiai…


Paklausta, kas paskatino sukurti šį fotografijų ciklą, Kristina atsakė, kad šis projektas įgyvendintas, atliekant stažuotę Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje, pietų Prancūzijoje. Tai bandymas pažvelgti į senyvos moters Josette pasaulį, kai jos dabartis yra tik jos gyvenimo prisiminimai, kupini nostalgijos, vienatvės ir merdėjančios tylos, o ateitis- nuolatinis mirties laukimas ir susitaikymas su tuo, bestebint pro langus bėgančius vaizdus…

Labai tiksliai Kristinos kūrybą įvertino kritikas, dėstytojas ir vertėjas Jurij Dobriakov: “Kristinos Sereikaitės fotografinė kūryba pasižymi menine ir stilistine branda bei nuoseklumu. Tai liudija jos kūrybinį sąmoningumą ir kryptingumą, vizualinį mąstymą. Tai, kad autorė studijavo ir lygiagrečiai fotografinei kūrybai profesionaliai praktikuoja kino operatoriaus darbą, suteikia ir jos fotografinių atvaizdų ciklams tam tikros kinematografinės kokybės, kinui būdingo sapno erdvės pojūčio. Ši ypatybė, mano nuomone, išskiria K. Sereikaitės kūrybą šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kontekste”.

Nuo 2005m. menininkė surengė per 20 personalinių parodų Lietuvoje, Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Už seriją “Nekaltybė” tarptautinio festivalio “Map Toulouse” kategorijoje “Žmogus ir vanduo” apdovanota pagrindiniu prizu. 2015m.Panevėžio tarptautinėje bienalėje “Žmogus ir miestas” pelnė pirmąją vietą. Nuo 2013m.Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, “Sidabrinės gervės” laureatė, konkurso ”Kino moteris -2016” laureatė. 2018metų projekto “100 Lietuvos moterų, kuriomis didžiuojamės už talentą, lyderystę, profesinius gebėjimus ir pasiekimus” sąrašo narė…

Nenusileisdamas žmonai Linas susirinkusiųjų dėmesiui pateikė savąjį dokumentinį filmą “Dzūkijos Jautis”.  Tai filmas apie kasdien nykstantį lietuvišką kaimą. Kaimą, sužalotą sovietinės praeities, bet išlaikiusį senąją, archaišką pasaulėjautą. Per vieną iš jo gyventojų – Joną (arba “Jautį” – taip jį vadina kaimelio gyventojai) vedama siužetinė linija pasakoja apie žmones, užstrigusius pasaulyje tarp degradacijos ir šventumo.

Tai – kitas pasaulis. Pasaulis toli nuo didmiesčių triukšmo ir vadinamosios „moderniosios kultūros“. Pasaulis sutvertas Dievo, o ne žmogaus. Tokiame pasaulyje gyvena Jonas arba „Jautis“ (tokią pravardę jam davė kaimiečiai dėl gandų apie jo neįtikėtiną jėgą). Tvirtais ir neskubriais žingsniais jis keliauja per savo paprastą gyvenimą, primindamas šiuolaikiniam nūdienos žmogui jo trapumą bei laikinumą. Atskleisdamas pasaulį, kur gyvenimas ir mirtis, džiaugsmas ir liūdesys, jėga ir negalia visą laiką egzistuoja drauge ir yra neatskiriami. Pasaulį, bebaigiantį užsipildyti apokaliptinėmis vizijomis ir neišvengiamos pabaigos nuojauta.

Linas su kino projektais dirba nuo 2009m. 2010m. režisavo trumpo metro  vaidybinį filmą “Nevykęs scenarijus”, dalyvavusį daugiau, nei dešimtyje tarptautinių ir Lietuvos festivalių. 2013m. režisierius pristatė dviejų dokumentinių filmų premjeras – pilnametražio “Dzūkijos Jautis” ir trumpametražio “Pietūs Lipovkėje”. Abu filmai pelnė tarptautinį pripažinimą. Buvo rodomi tokiuose festivaliuose, kaip Leipcigo  “World film” ir kituose.

2015m. L.Mikuta įgijo kino magistro laipsnį Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, o jo filmas “Pakeleiviai” tapo geriausiu studentišku filmu 20-ajame tarptautiniame kino festivalyje “Kino pavasaris”. 2016m. autoriaus sukurtas dokumeninis filmas  “Šaltos ausys” dalyvavo daugiau, nei 20-tyje tarptautinių festivalių ir laimėjo 6 tarptautinius prizus ( iš jų – 2 Grand Prix). Režisierius ir toliau dirba dokumentikos srityje: jis Lietuvos Kinematografininkų sąjungos narys, Dokumentininkų Gildijos patikėtinis, dėsto Skalvijos Kino akademijoje vaidybinį ir dokumentinį kiną vyresniųjų klasių moksleiviams, yra Oskaro komiteto Lietuvoje narys.

Visa, kas gražu ir miela širdžiai, irgi turi pabaigą. Nuoširdus ačiū Andrioniškio bendruomenės pirmininkui Rolandui Aleknavičiui, pagelbėjusiam filmo demonstravimo technika, seniūnijos darbuotojoms ir visiems, kas atvyko pasigėrėti šiuo renginiu. Kristina su Linu tikrai dar nepasakė “Viso gero”… Iki naujų pasimatymų… O jie tikrai turi ką parodyti…

 
Antanas Žvikas, bibliotekininkas