Naujienos

Žaidžiame šešėlių teatrą

„Ilgės“ – taip senovėje lietuviai vadino rudens laikotarpį iki advento. Gal dėl to,  kad ilgi  vakarai, o gal dėl to kad  ilgiesi  išėjusių  artimųjų. Prisiminti juos, buvo sugalvotas šešėlių teatras.  „Šypsenėlė“ nutarė išbandyti šią seną naujovę.  

Nuo ko pradėti, sužinojome pabuvoję Anykščiuose, spektaklyje  „Voro vestuvės“.

Ten gavome pirmąsias pamokas kaip pasidaryti lėlytes. Pasirinkome  lietuvių liaudies pasaką „Velnias ir lietuvis“. Tai pasaka apie tai, kaip  lietuvis  yra protingesnis net už  velniūkščius. Pasidarėme  lėlytes, „ekraną“, pasiskirstėme vaidmenimis.

Lapkričio 10 d. spektaklį parodėme Svėdasų vaikų darželyje. Kamilė – „pasakų bobutė“, išsitraukusi iš senovinio lagamino pasakų knygą, ją skaitė, o Austėja, Gabrielė, Adelė, Aidas, Miglė, Erikas, Mėta vaidino. Po to apsikeitėme vaidmenimis – mes žiūrėjome, o darželinukai sutiko trumpam tapti artistais.

Vaikai  velniūkščio neišsigando, todėl ėjo drąsiai ir patys jį gąsdino. O velniūkščio, pasirodo, paties didžiausio bailio būta, nes labai išsigando tokių paprastų dalykų kaip: meilės (širdelė), šviesos (saulutė), sveiko maisto (morka), drąsos (liūtas), švaros (šluota), dainelių (natos) ir labiausiai – vaikų šypsenų.

Jų lydimi ir atsisveikinome iki kito karto.


Asta Medinienė
Nuotraukos Ingos  Kilienės