Naujienos

Skaitau ir dalinuosi


****************** ************** ********************** ****************** ************** ************

Jaroslavas Melnikas. Dangaus valdovai. Alma litera. 2016m.

Kas yra gera knyga? Į šį klausimą kiekvienas skaitytojas turi savo atsakymą. Mano nuomone, gera knyga yra ta, kuri ir perskaityta dar ilgai nepaleidžia, vėl ir vėl sugrąžina į tą akimirką, kai užvertei paskutinį puslapį ir pajutai – tai tavo... Tą aiškiai suvokiau perskaičiusi Jaroslavo Melniko romaną „Dangaus valdovai“. Nežinau, kas vertė ieškoti būtent šios knygos: ar perskaityta anotacija, ar knygos viršelis, ar dar kažkas .

Apie ką knyga? Filosofas Artūras su šeima gyvena nedideliame miestelyje kalnuose. Balansuodamas tarp kasdienybės ir paslaptingo, tik jam žinomo pasaulio, knygos herojus patiria nepaprastą jausmą, kuris skaitytoją šokiruoja ir kartu skatina pažiūrėti į savo slaptas gelmes, į pasaulį, kurį mes slepiame nuo kitų arba apsimetame, kad esame tokie patys kaip ir mus supantys žmonės.

Knyga anotacijoje pavadinta filosofine pasaka. Paukštė romane tarsi svajonė, meilės išraiška. Knygos herojus pasineria į tą kitą pasaulį, rizikuodamas prarasti tai, kas yra šalia. Ieškodamas savęs nepastebi, kad kasdienybė vis labiau tolsta nuo jo, o kartu ir artimiausi žmonės. 

Neatskleisiu knygos pabaigos, bet būtent ji ir nepaleidžia manęs, nors romaną perskaičiau prieš dvi savaites.

Rekomenduoju šią knygą tiems, kurie ieško atsakymų į žmogaus egzistencijos klausimus ir mėgsta lėtą skaitymą.

Regina

 

****************** ************** ********************** ****************** ************** ************

Rūta Mataitytė. Svajonė apie sniegą. Tyto Alba. 2013 m.

Tai pirmasis lietuvių rašytojos, gyvenančios Norvegijoje, romanas, pasakojantis apie ligoninėje susitikusių lietuvės ir norvego gydytojo santykius. Nepagydoma liga serganti Lina ir jos gydytojas Kenis stoja į kovą už gyvenimą. Tai nelengva kova, pilna išbandymų, abejonių. Veikėjų istorija nėra paprasta, knygą sunku priskirti meilės romanų kategorijai.

Pagrindinė veikėja Lina stengiasi išgyventi ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą. Praeities netektys jos nepaleidžia, dažnai traukia atgal. Dvasinio skausmo likę daug, jo neįmanoma užmiršti, išbraukti iš atminties. Jos gyvenime atsiradęs vyras, pradžioje tik kaip gydytojas, bando padėti Linai. Tai nėra lengva: „norėdamas keliauti toliau, privalai neštis kartu ir praeitį“ – teigia rašytoja. Ir tikrai, knygoje daug herojės praeities detalių, kurios ją suformavo kaip asmenybę, kaip moterį. Netikėta knygos pabaiga leidžia svarstyti, ar tikrai skausmas ir kančia padeda žmogui išlikti žmogumi, ar praeitis gali padėti ateičiai...

Skaitydami romaną galbūt kiekvienas rasite sau atsakymą, ar tikrai „kalnus mylime ne už tai, kad galime pastovėti jų viršūnėje, o už tai, kad tenka sunkiai į tas viršūnes kopti“ – ką nuolat ir darė pagrindiniai romano veikėjai.

 

Regina

****************** ************** ********************** ****************** ************** ************ 



Stouneris

 


Tai knyga, kurią pradėjus skaityti, jau nebegali jos padėti į šalį. Parašyta labai paprastai, bet įtaigiai, sakiniai tiesiog nušlifuoti iki tobulumo. Net užvertus paskutinijį knygos puslapį dar ilgai viduje pasilieka emocijos. Veiksmas vyksta Misūrio valstijoje (XIX a. pabaiga – XX a. pražia). Pagrindinis herojus Viljamas Stouneris savo vaikystę praleido sunkiai dirbdamas žemės ūkio darbus skurdžioje tėvų fermoje. Baigęs kaimo mokyklą, būdamas devyniolikos metų, Stouneris įstojo į Misūrio universitetą studijuoti agronomijos. Lankydamas privalomą anglų literatūros kursą, susižavi Šekspyru, meta žemės ūkio mokslus ir pasišvenčia anglų literatūros studijoms. Per metus jis neprastai išmoko senovės graikų ir lotynų kalbas. Parašo knygą, 1918 metais gauna filosofijos daktaro laipsnį, sutinka dėstyti tame pačiame universitete.

Per vieną pokylį pas fakulteto dekaną Viljamas pamato už stalo liekną, sėdinčią jauną šviesiaplaukę moterį. Tai buvo Edita, dekano pusseserė. Ją įsimyli, susituokia, bet šeimyninis gyvenimas buvo nesėkmingas. Po trijų metų susilaukia dukters. Greisę jis labai mylėjo, daug laiko kartu praleisdavo savo kabinete. Tačiau motina keršija už neišsipildžiusius meilės lūkesčius ir atima mergaitę. Stouneris visa galva pasineria į mokslus, taip kompensuodamas nesėkmę šeimoje. Vėliau, jau netekęs ryšio su dukra, Stouneris patiria tikrą, meilę su jauna doktorante Katerina. Abudu buvo labai drovūs ir vienas kitą pažindavo pamažu. Būdamas keturiasdešimt trejų metų Viljamas sužinojo “kad tas, kurį myli iš pradžių, nėra tas, kurį myli pabaigoj, ir kad meilė – ne pabaiga, o vyksmas, per kurį vienas žmogus stengiasi pažinti kitą”.

Prasideda skundai, konfliktai su kolegomis. Už Stounerio principingumą per doktorantūros egzaminą įsigija priešą – katedros vedėją, luošį Lomaksą, kuris pasistengia išvaryti Viljamą į pensiją. Paaukojęs mokslui visą savo gyvenimą, galiausiai lieka nuviltas jį supančios akademinės aplinkos. Paskutinėmis gyvenimo minutėmis Stouneris nuo stalelio paima savo knygą, ir liesdamas jos puslapius pajunta, kaip užlieja jaudulys. Romaną užbaigia vaizdas, kai knyga iš negyvų pirštų išslysta į tylą.
Stouneris taip užkabino giliai, gal todėl, kad knygoje įžvelgiau nemažai panašumų su savo gyvenimu.
Labai patiko. Būtinai perskaitykite.

 


Valdemaras


***** ************************************** **************** *************** **************** ****

Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“.


Perskaičiau S. Aleksijevič knygą „Černobylio malda“. Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas. Tai knyga apie XX a. katastrofą, kuri pakeitė ne tik pačių ukrainiečių gyvenimą, bet ir ne vienos tautos. Knyga apie tuos žmones kurie pirmi vyko gesinti eilinio gaisro, apie vieno gaisrininko šeimą. Apie tuos, kurie dalyvavo likviduojant katastrofos pasekmes. Apie tai, kaip atrodė naktis kai įvyko katastrofa, kas vyko po to. Verta paskaityti, kad suprastum, kaip gali pasikeisti gyvenimas per kelias sekundes.
Ištrauka iš knygos: „Gyvenome mudu gaisrininkų komandos, kurioje jis tarnavo, bendrabutyje. Antrame aukšte. Ten dar buvo trys jaunos šeimos, visoms viena virtuvė. O apačioje, pirmame aukšte, stovėjo mašinos. Raudonos ugniagesių mašinos. Tai buvo jo tarnyba. Visada žinojau: kur jis, kas jam. Tą naktį girdžiu kažkokį triukšmą. Pažiūrėjau per langą. Jis pamatė mane: Uždaryk orlaides ir gulkis miegoti. Elektrinėje gaisras. Aš greitai grįšiu.“
....O KAS TOLIAU, REIKIA PASKAITYTI.

    

Dalė