Naujienos

Literatūrinė kelionė pas rašytoją Antaną Drilingą

KO NENORIU
Mano namai
Pastatyti prieš šimtmetį:
Prosenelis vargo daug metų,
Kol rąstus suvežė,
Nutašė juos, prileido vieną prie kito,
Prirovė ir prinešė samanų ir surentė
Mano namus;

Po šimto metų
Tuose namuose aš prisimenu prosenelį,
Pasikuriu židinį
Ir šildaus prieš ugnį rankas,
Ir nenoriu,
Kad būtų šitie namai sugriauti,
Nes kurgi tada
Aš prisiminsiu savo prosenelį
Ir apšilsiu rankas
Žvarbų rudenį!
                  Antanas Drilinga

Saulėtą spalio 15 dienos popietę rašytojo Anykščių Garbės piliečio Antano Drilingos sodybos kieme vėl klegėjo vaikų balsai. Į literatūrinę kelionę pagal viešosios bibliotekos vykdomą projektą „Literatūriniai maršrutai anykštėnams ir svečiams: gidai – rašytojai, išmanioji programa“ buvo pakviesti Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos aštuntokai. Kelionės metu mokytoja D. Rimavičienė moksleivius supažindino su rašytojo A. Drilingos biografija, kūryba ir nuopelnais. 

„Jūs esate Plikiškių kaime“, - pradėjo literatūrinę ekskursiją sodybos šeimininkas, pasitikęs A. Vienuolio progimnazijos mokinius prie savo sodybos vartų. Moksleiviai, žiūrėdami į medžiais apaugusią laukymę, bandė įsivaizduoti, kad šioje vietoje kadaise stovėjo apie penkiasdešimt trobų. „Šiame name gyvenu 80 metų, per tuos metus kaimas sunyko, dabar jame liko trys močiutės. Laikas graužia viską, nebūtų ir mano trobos, jei jos nebūčiau prižiūrėjęs“, - su liūdesiu sakė A. Drilinga. Sodybos šeimininkas mokiniams su meile pasakojo apie Plikiškių kaimą, savo vaikystę, darbščius tėvus bei pokaryje regėtus žiaurumus.

Apžiūrėję rašytojo tėvų ir jo paties rankomis padarytais baldais apstatytą trobą, ekskursijos dalyviai įsitaisė prie šilumą skleidžiančio židinio svečių kambaryje. Jiems rašytojas Antanas Drilinga paskaitė atsiminimus iš knygos „Aš juos mylėjau“. Moksleiviai sodybos šeimininko klausinėjo, ko reikia, kad taptum rašytoju. „Poezija toks dalykas – arba tu gali rašyti arba negali“, - sakė rašytojas A. Drilinga. „Pirmą eilėraštį parašiau būdamas 11 metų, kai reikėjo išleisti mokyklos sienlaikraštį. Mokytojo Kazimiero Zulono tarmiškai ištartas „nu, boikis“ man buvo didžiausias įvertinimas bei padrąsinimas kurti toliau“, - tęsė sodybos šeimininkas. Pirmieji A. Drilingos eilėraščiai buvo išspausdinti „Moksleivio“ žurnale. Pirmoji Antano Drilingos knyga išleista 1959 metais, o per visus gyvenimo metus rašytojas parašė apie 40 knygų.

Sodybos šeimininkas A. Drilinga bendraudamas su mokiniais patarė jiems gilintis į gyvenimą, pastebėti viską, kas darosi aplinkui, bei stengtis pažinti žmogų ir jo dvasią. Paklaustas, iš kur semiasi idėjų kūrybai, rašytojas mostelėjo ranka – iš čia, iš gimtinės. „Kiekvienoje trobos kertėje – pilnos lentynos knygų. Skaičiau ir skaitysiu. Jei nebūčiau skaitęs iš mažens, nebūčiau tapęs rašytoju“, - sakė rašytojas. „Koks įsimintiniausias Jūsų gyvenimo įvykis?“, - klausė mokiniai. „Patys didžiausi mano gyvenimas įvykiai – tai dvi įsimintinos kelionės. Sovietmečiu keliavau į tuometinę Čekoslovakiją po Prahos įvykių ir taip pat viešėjau Jungtinėse Amerikos valstijose“, - paprastai į mokinių klausimą atsakė rašytojas.

Išėję į kiemą A. Vienuolio progimnazijos moksleiviai pasivaikščiojo prie šaltinio, apžiūrėjo seną pirtį. Buvusiame ūkiniame pastate ant sienų palikti autografai jauniems žmonėms liudijo, kokie žymūs žmonės praeityje lankėsi svetingojo rašytojo Antano Drilingos sodyboje. Atsisveikindami moksleiviai rašytojui įteikė Antano Vienuolio progimnazijos moksleivių kūrybos rinkinį.

Projektą „Literatūriniai maršrutai anykštėnams ir svečiams: gidai – rašytojai, išmanioji programa“ remia Lietuvos Kultūros taryba.
 

Parengė Vyta Budavičienė

Violetos Matelienės nuotraukos