Kraštotyra

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos (toliau-Viešoji biblioteka) kraštotyros veiklos pagrindas – informacijos (dokumentų) apie kraštą rinkimas, saugojimas ir pateikimas vartotojams. Kraštotyros darbas labai svarbus, siekiant išsaugoti ateinančioms kartoms, kas savita ir nepakartojama Anykščių krašte. IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija) rekomendacijose (http://www.ifla.org/) rašoma, kad kiekviena biblioteka turi kaupti savo krašto fondą ir būti informacijos, susijusios su aptarnaujama teritorija, centru, kaupti ir saugoti spausdintos medžiagos apie kraštą kolekciją, rinkti ir saugoti krašto praeities aprašymus, skelbti spaudoje publikacijas apie bibliotekoje sukauptą kraštotyros medžiagą, rengti bibliografijos leidinius. Viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje komplektuojami kraštotyros dokumentai vadovaujantis IFLA rekomendacijose nurodyta bibliotekų pareiga rinkti viską, kas gali būti naudinga krašto istorijos studijoms. Jokios dokumentų formos negali būti pamirštos. Todėl knygos bei kita spausdinta medžiaga: fotografijos, žemėlapiai, garsiniai bei vaizdo dokumentai, nepublikuoti darbai, brošiūros, laikraščiai ir žurnalai, susiję su Anykščių kraštu, renkami ir saugomi nuolat.

Anykščių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus dokumentų fondą sudaro:
- Anykščių krašto rašytojų, poetų, literatų, vertėjų, mokslininkų bei kitų žymių žmonių išleisti spaudiniai;
- asmeninės žymių anykštėnų bibliotekų retų ir senų spaudinių kolekcijos;
- knygos su autografais;
- rankraščių fondas;
- teminiai kraštotyros aplankai;
- rajoninio laikraščio „Kolektyvinis darbas“ archyvas nuo 1950 iki 1989 m.;
- rajoninio laikraščio „Anykšta“ archyvas nuo 1990 m.;
- rajoninio laikraščio „Šilelis“ archyvas nuo 2000 m.;
- savaitraščio moksleiviams „Kregždutė“ archyvas nuo 1991 iki 2009 m. (redaktoriai M. Telksnytė ir V. Račkaitis);
- Kavarsko (tuo metu – rajono) laikraščio „Stalino vėliava" archyvas nuo 1951 iki 1954 m.;
- Troškūnų (tuo metu – rajono) laikraščio „Staliniečio kelias" archyvas 1951, 1953 ir 1954 m.;
- Buvusios Anykščių spaustuvės smulkioji produkcija (diplomai, padėkos, pažymėjimai, skelbimai, biuleteniai, pažymos ir t. t.);
- nuotraukų archyvas.

Orientuotis Kraštotyros ir leidybos skyriaus kraštotyros dokumentų masyve padeda Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) Anykščių viešosios bibliotekos elektroninis katalogas http://88.119.255.95:8880, Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas http://www.libis.lt:8082, pradėtas kurti 2001 m. ir Kraštotyros kartoteka, kurioje kraštotyros straipsnių bibliografijos aprašai nuo 1958 m.


Anykštėnų leidiniai


Apžvelgiant anykštėnų leidybinę veiklą per pastaruosius penkerius (2007 – 2012 m.) metus, galima išskirti Viešosios bibliotekos, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, Anykščių Turizmo centro, bendrijų, asociacijų ir klubų bei atskirų autorių išleistas knygas.

Viešosios bibliotekos ledžiamų knygų sąraše daugiausia – kraštotyros leidiniai. Bendradarbiaujant su rašytojais leidžiamos ir grožinės literatūros knygos. Biblioteka rengdama leidybos projektus orientuojasi į skaitytojų poreikius. Nuolat kintanti skaitymo situacija reiklauja gerai pažinti knygų skaitytojus, nes tai leidžia prognozuoti ir reguliuoti ateities veiksmus. Pvz. 2010 m. metais skaitytojai pageidavo knygų aukštaičių tarme, tačiau nedaug ką anykštėnai bibliotekininkai galėjo pasiūlyti, todėl 2011 m. siekiant tenkinti skaitytojų informacinius poreikius, bendradarbiaujant su rašytoja Milda Telksnyte, išleista jos knyga „Atminties gėlės“ su tekstais aukštaitiška tarme.
http://www.anykstenai.lt

Vienas pirmųjų šios knygos skaitytojų pedagogas Juozas Danilavičius internete rašė:
„Gal tris ar keturis kartus tyliai ir garsiai skaitėme su žmona apsakymus. Stovėjau tada prie žibučių puokštės (paveikslo) ir negalėjau akių atitraukti. Tie žiedai buvo gyvesni už gyvus. Mildos apsakymai su mumis kalbėjo gyvų žmonių kalba.<...> Dieve mano – koks nenusakomas tarmių grožis!..“

Puikiai įvertino ir mokytojas Vaclovas Bražėnas pasakęs, kad „tai gera knyga<...> nuskaidrinanti dvasią“.O kas gali būti geriau autoriui už puikų skaitytojų įvertinimą?

Bendradarbiaudama su kraštiečiu, Vilniaus universiteto afiliuotuoju profesoriumi Osvaldu Janoniu Viešoji biblioteka 2010 m.išleido istorinę knygą „ Surdegis 1510-1940 metais”. 2012 m. išleista prof. O. Janonio parengta „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“. http://www.anykstenai.lt

Kiekviena mokslininko ir kraštotyrininko sumanytos trilogijos knyga skiriama tam tikram Anykščių krašto istorijos laikotarpiui. Pirmoje knygoje „Anykščių kraštas Rusijos imperijos sudėtyje (1795–1914 m.) ir Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918 m.)“, antroje knygoje pateikiama Vardų rodyklė, į kurią pateko asmenvardžiai, vietovardžiai ir kolektyvai, paminėti pirmosios knygos pirmosios dalies archyvinių dokumentų bibliografiniuose aprašuose ir anotacijose bei antrosios dalies sąrašuose ir lentelėse. Trečioji knyga, kurią planuojama išleisti 2013 m., apima tarpukarį, okupacijų laikotarpį bei dvi vardų rodykles. Knygos rengėjas peržiūrėjo Kauno apskrities archyve saugomus istorijos šaltinius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekų katalogus, carinės Rusijos žinyninius leidinius. Skaitytojai ras archyvinių dokumentų dalykinį sąrašą ir faktografinę medžiagą. Aprašyta 2160 dokumentų. Knygoje pateikiama gausybė įvairios faktografinės medžiagos: statistinių duomenų, žinių apie draugijas, kunigus, vienuolynus, mokesčius, mokyklas, viršaičius, raštininkus, seniūnus, pašto ir telegrafo skyrius, medicinos darbuotojus ir panašiai.

Palankaus skaitytojų įvertinimo sulaukė bibliotekininkų išleista knyga „Anykščių dvasios saugotojai“. http://www.voruta.lt

Knygos mokslinis konsultantas, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus darbuotojas, „Bočių“ laikraščio redaktorius, kraštietis Vytautas Rimša knygos pristatymo skaitytojams metu akcentavo, kad ši knyga yra verta neeilinio skaitytojų dėmesio, nes joje sukaupta daug vertingos informacijos apie rašytojus Mildą Telksnytę ir Vygandą Račkaitį. <...> Pasak V. Rimšos tokia išsami knyga, esant gyviems kūrėjams, yra sveikintinas reiškinys<...>.

Viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojų parengti leidiniai yra savo turiniu arba autoryste susiję su Anykščių kraštu, šio krašto žymiais žmonėmis, jų gyvenimu ir kūryba ir, be abejo, pačios bibliotekos veikla. Bibliotekininkės stengiasi niekur nepublikuotą, rankraštinę medžiagą perkelti į spausdintus leidinius. Išleistos knygos: „Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą“, „Anykščių biblioteka istorijos vingiuose: 1937-2007“, „Kraštotyros veiklos puslapiai 1958-2008“, „Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai“ ir kt.

Muziejus leidžia albumus, informacinius leidinius, lankstinukus, atvirukus, kalendoriukus. Daugiausia muziejaus leidinių yra skirti reprezentuoti Anykščių kraštą atvykstantiems ir vietos turistams. Muziejaus darbuotojų parengtų, sudarytų knygų sąraše – 2007 m. fotoalbumas „Antanas Žukauskas-Vienuolis. Iš muziejaus rinkinių“. Vidos Zasienės sudarytame albume publikuojamos 432 nuotraukos ir archyviniai dokumentai, saugomi muziejaus fonduose, atspindintys A.Vienuolio − žmogaus,¬ rašytojo, Anykščių kultūros paveldo propaguotojo, gyvenimą bei veiklą. Anykščių sakralinio meno vertybės pristatomos išleistose knygose – albumuose „Marija Anortė Mackelaitė“ ir „Anykščių sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“ (Knygų sudarytojos Dalia Tarandaitė, Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė). Skaitytojų susidomėjimo sulaukė biografinis albumas apie vieną iškiliausių Anykščių krašto tautodailininkų, respublikinės Liongino Šepkos premijos laureatą, Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premijos laureatą Joną Tvardauską (1938-2010). Albume publikuojama apie 150 meistro darbų, spausdinami tautodailininko dukters Ramunės Šaltenienės šeimos, kolegų medžio drožėjų R. Zinkevičiaus, A.Teresiaus, K. Krasausko, S. Lampicko, R. Matiuko, A. Janušio atsiminimai apie J. Tvardauską .

Anykščių turizmo centras leidžia reklaminio pobūdžio leidinėlius apie Anykščių krašto gamtos vertybes, architektūros paminklus, muziejus, lankytinas vietas, laisvalaikį ir pramogas, kaimo turizmą.

Apžvelgus Anykščių krašte bendrijų, asociacijų bei klubų leidybinę veiklą, norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį į Pasaulio anykštėnų bendrijos nuo 2008- ųjų pradžios leidžiamą mėnraštį „Pasaulio anykštėnas“. Iki 2010 m. periodinį leidinį redagavo rašytojas Rimantas Vanagas. 2011 m. balandžio mėnesį „Pasaulio anykštėnas“ pasirodė labai pasikeitęs, net 120 puslapių, kaip kultūros, istorijos ir visuomenės raidos almanachas. Šio, gausiai iliustruoto, daug publikacijų pateikiančio leidinio Nr.1 (37) įžanginiame žodyje „Mažo stebuklo ilgesys“ naujasis redaktorius Tautvydas Kontrimavičius rašo: „... Tie treji metai, kuriuos rašytojas Rimantas Vanagas atseikėjo Anykščiams kartu su 36 mėnraščio „Pasaulio anykštėnas“ numeriais , buvo tiesiog stebuklinga dovana jo gimtinės kultūros istorijai. <...> Kas pasitiks tokį „Pasaulio anykštėną“ kaip gyvenimo kelyje išnyrantį mažą stebuklą ir jo neatstums?...“
http://www.anykstenai.lt

Šio leidinio skaitytojai tikrai neatstūmė, bibliotekoje jis yra labai pageidaujamas ir skaitomas. Informacijos pateikimo požiūriu, tai vienas profesionaliausiai leidžiamų leidinių. Anykščių krašte leidybine veikla išsiskiria literatų klubas „Marčiupys“– jau du dešimtmečiai veikiantis prie Anykščių viešosios bibliotekos. Klubas vienija beveik keturiasdešimt narių, kurių kūryba ne tik saugoma bibliotekos rankraščių fonde, bet taip pat leidžiamos jų kūrybos knygos. Literatų klubas „Marčiupys“ parengė ir kartu su Viešąja biblioteka įgyvendino eilę leidybos projektų: išleista Anykščių rajono literatų klubo „Marčiupys“ narių kūrybos sutelktinė (trys knygos). 2007 metais išleista Anykštijos autorių meilės lyrikos sutelktinė „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“. Knygos sudarytojas literatas Algirdas Ražinskas pats įrišo šią knygą. Jis savamokslis knygų leidėjas, pasigamino stakles, kuriomis rankiniu būdu, kietais viršeliais įriša literatų knygas. A. Ražinskas ruošia spaudai ir leidžia kitų Anykščių krašto literatų kūrybą. Taip išleido jau 25 literatų kūrybos knygas. Už originalią leidybinę veiklą 2006 m. A. Ražinskas apdovanotas Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.

Profesionaliausias ir produktyviausias savo knygomis Anykščiuose yra rašytojas R. Vanagas. Nuo 2002 metų jis rašo ir leidžia savo paties sumanytą, analogo šalyje neturinčią dokumentinės prozos knygų seriją – literatūrinę gimtojo krašto žmonių likimų ir dramatiškų įvykių rekonstrukciją „Sieliai“. Iki 2011 metų kūrėjas išleido penkias šios serijos knygas. Už knygą „Peslių akademija“ 2011 m. rašytojui R. Vanagui paskirta Anykščių rajono savivaldybės įsteigta, kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga teikiama respublikinė literatūrinė Antano Baranausko premija.
http://www.lrytas.lt

Pristatydamas knygą skaitytojams muziejininkas T. Kontrimavičius internete rašė:
„Dokumentinės publicistikos „sielius“, kaskart įvertinamus literatūros premijomis, laiko srove vieną po kito iš Anykščių plukdantis rašytojas 62 metų Rimantas Vanagas šįkart paleido pasroviui „Peslių akademiją“. Tai – penktoji jo sumanyto ir per dešimtmetį įpusėto ciklo knyga.
Šįkart autorius kruopščiai dėlioja savo gimtojo kaimo, prigludusio prie Šventosios ties garsiuoju Anykščių šileliu, praeities mozaiką. Žinoma, jis ir vėl liko ištikimas nuo žurnalistinės praeities jį tebelydinčiai pasakojimo manierai. Gausias autentiškų tekstų citatas jis apvelka publicistiniu šiuolaikinės sampratos drabužiu, taip kurdamas realų, įtikinantį praeities vaizdą“.

Apžvelgus pastarųjų metų atskirų autorių leidinius, pastebime, kad kasmet daugiau leidžiama meno albumų. Žurnalistas, fotomenininkas Jonas Junevičius 2010 m. išleidęs albumą „Kvarcinio smėlio raštai“, akivaizdžiai įrodė, kad netgi paprasčiausias smėlis gali tapti meninės fotografijos objektu, sužavėti nuostabiais raštais, atskleisti neįprastus vaizdus. Fotografas taip apibūdina savo siekį su fotoaparato pagalba pažvelgti į kvarcinio smėlio raštų margumą: „Anykščių kvarcinio smėlio klodai – tai atversta mūsų krašto gelmių knyga. Skaityti ją įdomu, bet nelengva. Man tie horizontalūs gelsvi, rusvi ar net juosvi smėlio rašmenys baltame šlaite, prieš milijonus metų palikti gamtos, yra dar vienas liudijimas, kad pats sumaniausias kūrėjas – gamta, o mums belieka tai pamatyti ir stebėtis jos išmone.<...> Tebūnie tai kuklus bandymas fotoobjektyvo pagalba parodyti tai, ko negali pamatyti neturintys galimybės peržengti kvarcinio smėlio karjero vartus...“

2004 m. J. Junevičiaus išleido albumą – „Anykščių idilės“. Menininko darbų rasime ir 2007 m. pasirodžiusiame anykštėnų kūrybos albume „Puokštė Anykščiams“.

Anykščių kraštas išskirtinis ne tik savo gamta, bet ir savo aura, savo dvasia. Čia kuriančių, rašančių ir leidžiančių knygas yra tikrai nemažai. Net ir kraštiečiai išvykę gyventi svetur, nepamiršta savo gimtinės, rašo apie ją prisiminimus, leidžia knygas.

Turinio atžvilgiu didžiąją dalį bibliotekos leidžiamų knygų – kraštotyros leidiniai, muziejaus – meno albumai, Pasaulio anykštėnų bendrijos periodinis leidinys „Pasaulio anykštėnas“, atskirų autorių grožinės literatūros kūriniai. Be minėtų, yra mokslo populiariosios literatūros leidiniai, kuriuos leidžia įvairių profesijų atstovai, vienos ar kitos srities specialistai. Prie šio pobūdžio leidinių reikėtų priskirti Anykščių rajono mero, biologijos mokytojo-eksperto, gamtininko Sigučio Obelevičiaus parašytą knygą „Kas po kojomis žaliuoja“ (2011m.). Tai, tarsi, mini augalų enciklopedija. Anykščiuose savo pedagoginio darbo patirtimi knygose dalinasi pedagogas ekspertas, vaikams elementorių autorius Juozas Danilavičius. Jis parengė ir išleido elementorius ir skaitymo pradžiamokslius: „Aušrelė“, „Genelis“, „Liepsnelė“, „Zylutė“, „Volungė“. 2010 m. išlestoje knygoje „Atsargiai – vaikas“ autorius išsamiai nagrinėja vaikų vystymosi bruožus, pateikia daug patarimų, kaip ugdyti neįgalų, mikčiojantį, vaiką.

Mokyklinio amžiaus skaitytojus manau sudomins pedagogės, Anykščių rajono savivaldybės Tarybos narės Aldonos Daugilytės sudarytas leidinys, skirtas Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metams, „Ir vaikai gynė Laisvę“ (2011 m.). Šiame leidinyje kelios dešimtys vaikų piešinių, atsiradusių tuoj po tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių. Šalia mokinukų piešinių spausdinami ir nuoširdūs apmąstymai, prisiminimai, kuriais dalijasi piešinių autoriai prabėgus dvidešimčiai metų po tragiškų 1991-ųjų Sausio įvykių. Knyga „Ir vaikai gynė Laisvę“ tikrai verta dėmesio ir ji geras patriotiškumo, pilietiškumo, meilės gimtojo krašto istorijai, pavyzdys.

Organizuodamos leidybinę veiklą Anykščiuose institucijos, bendrijos, klubai, profesionalai rašytojai ar poetai, mokslininkai ar savanoriai kraštotyrininkai – glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja. Bibliotekos leidiniuose spausdinamos nuotraukos bei kita rankraštinė medžiaga iš Muziejaus rankraštinių fondų, bibliotekininkų sudarytos bibliografijos talpinamos muziejininkų leidžiamose knygose, Pasaulio anykštėnų bendrijos almanache spausdinami bibliotekininkų, muziejininkų, mokytojų, žurnalistų bei kitų autorių parengtos publikacijos. Leidybinė veikla anykštėnus vienija, jungia ir skatina bendradarbiauti.


Asmeninių bibliotekų knygų kolekcijos


Knygas žmonės dovanoja ne tik vieni kitiems, bet ir bibliotekoms. Dovanų gauna ir Anykščių viešoji biblioteka. Knygose palikti autografai yra ne tik knygos nuosavybės ženklai, juose užkoduota daug informacijos apie patį įrašo autorių, jo asmenybę, santykių su kitais asmenimis pobūdį (asmeniniai, profesiniai, giminiški, kaimyniški ir pan.), bendravimo kultūrą. Iš dedikacijos, kreipimosi, galima sužinoti apie asmens, kuriam dovanojama knyga, profesiją ar užimamas pareigas (Gerb. Profesoriau, Mielam Čikagos Knygnešiui ir pan.). Pagal įrašo vietą ir laiką galima spręsti ir apie žmogaus gyvenimo vingius.
 

 

Iki 1940 m. išleistas knygas bibliotekai dovanoja žmonės gyvenantys Anykščių krašte ir norintys jas išsaugoti ateities kartoms. Vienas jų – Algimantas Bekenis, Viešintų miestelio šviesuolis, knygų mylėtojas ir kolekcionierius, kraštotyrininkas, tautosakininkas, buvęs Viešintų klojimo teatro aktorius, visuomenininkas. Savo asmeninėje bibliotekoje išsaugojęs savo senolės ir tėvelio kauptas knygas, šiandien jis susirūpinęs, kad tos knygos nepradingtų. Todėl dalį savo knygų kolekcijos A. Bekenis padovanojo Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai.

Dar vaikystėje A. Bekenis pradėjo domėtis knygomis. Jo namuose visada buvo kaupiama namų biblioteka. Algimanto senolė Julija Styraitė-Bekenienė daugiausia skaitė religinio turinio knygas, laikraščius ir žurnalus. Senolė rašyti nemokėjo, bet pramokusi skaityti užsisakydavo iš savo sutaupytų pinigėlių (vadinamų „vištapinigių“) laikraštį „Šaltinis“, žurnalus „Šv. Pranciškaus varpelis“, „Pranciškonų pasaulis“, „Žvaigždė“, „Žvaigždutė“ ir kt. Algimanto senolė slapta mokė ir kaimo vaikus skaityti, todėl buvo vadinama kaimo daraktore. Julijos Bekenienės sukauptas religinio turinio knygeles išsaugojo sūnus Povilas Bekenis, vėliau jos vaikaitis A. Bekenis.

Algimanto tėvelis P. Bekenis buvo baigęs vienerių metų agronomo kursus (1929 m.), todėl domėjosi žemės ūkio literatūra. Jis komplektuodavo laikraščius ir žurnalus apie žemės ūkį. Tuo metu Žemės ūkio rūmai Kaune leido žurnalą „Ūkininko patarėjas“. Algimanto tėvelis komplektavo visus šio žurnalo numerius. Jis taip pat prenumeravo „Karį“, „Trimitą“, „Sargybą“ bei kitus periodinius leidinius. Savo kaupiamas knygas P. Bekenis pažymėdavo paties sukurtu spaudu (antspaudu). P. Bekenis daug skaitė. Knygas, kurių negalėdavo įsigyti, skaitymui jam atsiųsdavo pusbrolis, Julijos Brazauskienės tėvelis Mykolas Styra.

Algimantas prisimena, kad ilgais žiemos vakarais senolė su tėveliu garsiai skaitydavo knygas, skaitydavo po pastraipą vienas kitą pakeisdami ir Algimantui labai patiko jų klausytis. Senolė ir Algimantą mokė skaityti.

Paveldėjęs iš tėvelio nemažą bibliotekėlę, Algimantas rinko knygas ir pats. Jis užsisakydavo knygas pagal katalogą, gaudavo jas paštu ir visas suregistruodavo pagal abėcėlę. A. Bekenio sukauptoje bibliotekoje didelę dalį sudaro grožinės literatūros knygos, nuotykinės bei istorinės tematikos leidiniai, nemažai poezijos knygelių. Sekdamas, kaip jis pats sako, tėtušio Povilo pavyzdžiu, spaudus su savo inicialais į knygas dėjo ir Algimantas.

Pokario metu dalis bibliotekėlės buvo sunaikinta, o šiuo metu išlikusių yra 245 knygos.
Kraštotyrininkas A. Bekenis dovanojo 113 fiz. vnt. knygų ir periodinių leidinių išleistų iki 1940 m. (Į Bibliotekos fondo bendrosios apskaitos knygą įtraukta 51 fiz. vnt., neįtraukta – 62 fiz. vnt.) padovanojo L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai. A. Bekenio dovanotų Viešajai bibliotekai knygų, žurnalų ir laikraščių kolekciją sudaro religijos, kultūros, politikos, teisės, socialinio gyvenimo, švietimo, gamtos mokslų, žemės ūkio, bei grožinė literatūra. Visos knygos turi inventorinius numerius, dauguma jų su autografais, dedikacijomis, P. Bekenio ir A. Bekenio nuosavybės ženklais – spaudais. Knygose daug marginalijų, kurios tikrai gali sudominti profesionalius knygų tyrinėtojus.
9 fiz. vnt. žemės ūkio literatūro periodinių leidinių. Žemės ūkio rūmų Kaune išleistų ūkininkams mėnesinio žurnalo „Ūkininko patarėjas“ 1925 m., 1927 m., 1928 m., 1929m., 1930 m., 1931 m. komplektai. 6 fiz. vnt. mėnesinio Lietuvos tretininkų laikraščio „Šv. Pranciškaus varpelis“ 1924 m., 1925 m.,(be viršelio) 1928 m., 1930 m., 1933 m., 1934 m. komplektai. Taip pat kolekcijoje 1937 m. mėnesinio Šv. Pranciškaus ir Šv. Antano mylėtojų laikraščio „Pranciškonų pasaulis“ komplektas. 5 fiz. vnt. katalikų dvasiniams reikalams skirto laikraščio „Žvaigždė“ 1923 m., 1926 m., 1928 m., 1935., 1939 m. komplektai. (Prie šio laikraščio komplektų prierašas, kad tai mėnesinis religinio atgimimo ir Švenč. Jėzaus Širdies laikraštis, kurio kaina metams yra 4 litai. Latvijoje, Estijoje ir okupuotame Vilniaus krašte šio laikraščio kaina – 5 litai.). 3 fiz.vnt. „Tretininkų kalendoriaus“, išleisto 1926 m., 1927 m. ir 1932 m. Kolekcijoje saugomas Lietuvos ūkio banko leidinys „Artojas: kalendorius 1926 metams“, išleistas Kaune „Šviesos“ spaustuvėje 1925 m. ir „Kalendorius 1940: Mūsų laikraštis“.

Bekenių šeimos asmeninėje bibliotekoje ypatingą reikšmę turi retos ir senos knygos. Viena seniausių kolekcijos knygelių yra „Mėnuo Szv. Marijos Panos“, 120 puslapių apimties, išleista Tilžėje 1906 m. Knygelės tituliniame lape rašoma: „tą knygelę suraszė lenkiszkame liežuvyje kunigas Prokopas (Leszczyński, Prokop (1812-1895) dėl žmonių kaimuose gyvenanczių, kurie trokszta garbįt Szvencziause Mariją per isztiesą mėnesį Gegužės, drauge su szeimina savo namuose budami : dabar pasiliko iszguldyta ant lietuviszko liežuvio dėl naudos visų žemaiczių ir lietuvių ant Paszlovinimo szvencziausios Panos Marijos, Dievo gimdytojos nekaltai pradėtos“. A. Bekenis yra išsaugojęs vokišką pradinės mokyklos atlasą, kurio nepavyko rasti kitose Lietuvos bibliotekose. „Lange - Diercke: Volksschulatlas“, išleistas apie 1907 m. ypatingas tuo, kad jame yra įrištas ir lietuviškas Lietuvos žemėlapis. Sunku nustatyti, ar tai originalus įrišimas, ar tai padarė bibliotekėlės pirmieji savininkai.

 

 

Kaip relikviją Algimantas išsaugojo Švietimo Ministerijos Komisionieriaus „Švyturio“ bendrovės 1921 m. išleistą J. Murkos knygelę „Vaikų darbymečiui“, skirtą III-jam pradžios mokyklos skyriui. Iš jos mokėsi Algimanto tėvelis Povilas. Iš senolės Julijos paliktų knygų yra nemažai Šv. Kazimiero draugijos Saliamono Banaičio spaustuvėje išleistų religinio turinio knygelių. Pvz. 1909 m. kunigo Juozo Juozaičio iš Em.Huch‘o išverstas į lietuvių kalbą veikalėlis „Mūsų tikėjimas išmintingas: keleta žodžių tikėjimo apgynimui“. Prakalboje vertėjas pabrėžia, kad iki šios knygelės neturėdami savųjų raštų, godžiai skaitytojai graibstė knygeles iš pašalies. Ištroškę skaitymo, nepaisė, kokie tie raštai, ar geri ar blogi. Akcentuodamas minėtos knygelės reikšmę, autorius kviečia skaitytojus būti kantriems ir nepatingėti nors keletą kartų perskaityti šį veikalėlį.

 

 

 

Vertinga knyga to meto lietuvių spaudos istorijai nušviesti – Stasio Dabušio sudarytas leidinys apie spaudos išradėją Joną Gutenbergą. Tai A. Ptašeko knygyno 1935 m. leidinys „Jonas Gutenbergas: Raštas ir spauda iki šių dienų“. Knygoje yra išlikęs spaudas, rodantis jos priklausymą Viešintų pradžios mokyklai. Sunku nustatyti, kokiu būdu ji pateko į J. ir P. Bekenių asmeninę biblioteką. Knyga turi net du inventoriaus numerius (Nr.87 ir Nr. 68, kuris įrašytas 1949 m. gruodžio mėnesį ). Tai parodo, kad knyga tikrai priklauso Bekenių knygų kolekcijai.

Anykštėnams labai vertinga dovana A. Baranausko „Dvasiškos giesmės“, kurias, kaip rašoma knygos paantraštėje „spaudon prirengė ir prakalbą [p. 3-4] pridėjo A. Jakštas“. Leidinėlis išleistas Šv. Kazimiero draugijos Kaune 1909 m. Saliamono Banaičio spaustuvėje. Knygelė su P.Bekenio nuosavybės ženklu ir A. Bekenio autografu.

Viešintų miestelio šviesuolis A. Bekenis yra ne tik knygų kolekcionierius, bet ir jų sudarytojas. Siekdamas įamžinti savo kraštą, A. Bekenis kartu su muziejininku Raimondu Guobiu 2006 m. išleido kraštotyros leidinį „Viešintos“. Miestelio kraštotyrininkas surinko dažniausiai viešintiškių dainuojamas dainas ir išleido dvi knygas „Viešintiškių pamėgtos dainos“.(2007 m. išėjo pirmoji knyga, 2009 m. – antroji knyga).

Literatas, vyskupo Antano Baranausko giminės ainis šviesaus atminimo Aleksas Navickas taip pat padovanojo Viešajai bibliotekai iš savo asmeninės bibliotekos 44 leidinius, išleistus prieš karą. Apie dovanotų knygų istoriją savininkas pasakojo štai ką: „Kada sukūriau šeimą, dažnai pirkau knygas ir šiuo metu mano bibliotekoje daugiau kaip 600 egz. Dalis knygų yra prieškarinės. Kartą apsilankęs žmonos Birutės tėviškėje, Nemeikščių kaime, Utenos rajone, užlipau ant namo aukšto ir ten – dėžėje radau senų knygų ir žurnalų. Iš žmonos pasakojimo žinojau, kad kaimynystėje gyvenusių Čipkų šeimoje vienas sūnus Alfonsas mokėsi Utenoje „Saulės“ gimnazijoje, o ją baigęs studijavo Kaune Vytauto Didžiojo universitete romanistiką ir filosofiją. Alfonsas prenumeravo žurnalą „Ateitis“, turėjo nemažai knygų. Jis dažnai ateidavęs pas mano žmonos tėvus, atnešdavęs leidinių, kuriuos skaitydavo mano žmona Birutė ir jos vyresnioji sesuo Ona. 1944 m. Alfonsui Čipkui pasitraukus į vakarus, jo atnešti skaityti leidiniai pas mano uošvius Praną ir Eleonorą Tranelius taip ir liko.

Teko girdėti, kad Alfonsas Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Pasirinkęs Alfonso Nykos - Niliūno slapivardį spausdino spaudoje savo eilėraščius , o 1946 m. Tiubingene išleido ir pirmąją savo knygą „Praradimo simfonijos“. Išleido jis ir daugiau poezijos knygų: „Orfėjaus medis“,„Balandžio vigilijos“ ,„Vyno stebuklas“ ir kt.

Mano žmonos brolis Jonas buvo vedęs A. Čipkaus (Nykos- Niliūno) seserį Oną. Taigi, prieškarinius leidinius iš Alfonso asmeninės bibliotekos parsivežiau į savo namus. Tai paskatino mane ir toliau kaupti biblioteką. 1955–1957 m. dirbdamas Anykščių MTS (Mašinų traktorių stotyje) instruktoriumi, motociklu važinėjau po Anykščių rajono kolūkius. Ten, pas senus žmones, taip pat, rasdavau senų knygų, kurias man jie kartais veltui atiduodavo, ar už alaus butelį nupirkdavau. Taip surinkau 44 egz. leidinių, kurie buvo išleisti prieš karą. Dabar, kada sulaukiau solidaus amžiaus, bijodamas, kad ši, retenybe tapusi spauda, nedingtų, ją dovanoju L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai, tikėdamas, kad čia jie bus saugomi ir prieinami skaitytojams“.

Vartydami A. Navicko atneštus į biblioteką leidinius, randame straipsnių savo autoryste arba turiniu susijusių su Anykščių kraštu. Mėnesiniame 1922 m. literatūros žurnale „Skaitymai“ spausdintas A. Vienuolio apsakymas „Inteligentų palata“. Pirmajame literatūros vadovėlyje (autorius ir metai nežinomi) randame straipsnių apie vyskupą Antaną Baranauską ir jo garsiąją poemą „Anykščių šilelis“, kun. Konstantiną Sirvydą – pirmosios lietuvių kalbos ir žodyno autorių bei kt. Visiems besidomintiems spaudos draudimo istorija, knygnešių veikla – vertinga 1938 m. Kaune išleista , P. Rusecko redaguota knyga „Knygnešys: 1864– 1904“, kurioje spausdinti Doc. kan. J. Tumo Vaižganto straipsniai: „Knygnešys ir dainų rašytojas Jonas Burkus“, „Kun. K. Kazlausko nuotykis“, „Chorvedys ir knygnešys Jonas Kumetis“, „Kauno centras“.

Su N. Čipkaus autografu ir 1941 m. XI. 24 d. (Vilnius) data pažymėtas rusų ir prancūzų kalbų žodynėlis „Manuel de la CONVERSATION Francaise et Russe“. Knygelėje gausu marginalijų, iš kurių galima spręsti, kad savininkas ja naudojosi mokymo tikslais. Knyga neturi originalaus viršelio, todėl nepavyko nustatyti, ar užrašyti savininko metai yra ir knygos išleidimo data, ar jos įsigijimo. N. Čipkui priklausė ir prof. K. Heinemano knyga „Vokiečių kūryba“. Tai Vokiečių literatūros istorija (I dalis), kurią išvertė K. Puida, išleido Švietimo ministerija Kaune, 1922 m.
Buvusioje asmeninėje J. Čipkaus bibliotekoje – grožinės literatūros ir mokslo populiarinimo žurnalas „Mūsų jaunimas“, 1937 m. (nr. 3-5; nr.7-8), žurnalo „Varpas“ 1931 m. ir 1932 m. numeriai, surišti kietu viršeliu į vieną komplektą. Taip pat mėnesinio moksleivių žurnalo „Ateitis“, 1924 m. (nr. 11), 1939-1940 m. (nr. 2; 4; 6; 7; 8; 9.). 1939-1940 lapkričio mėnesio (nr. 4) m. žurnale „Ateitis“spaudintas ir vienas pirmųjų A. Čipkaus eilėraščių „Kareivis apie motiną“.
A. Navickas Anykščių viešajai bibliotekai padovanojo periodinius leidinius: „Savivaldybė“, 1934 m. (nr. 7; 8), jo paties prenumeruotą 1943 m. – karo metu ėjusį žurnalą „Naujoji sodyba“, 1943 m. (nr. 3; 9; 10; 12 ).

 

 

Tarp dovanotų knygų – su autografu ir spaudu, kuriame inicialai V ir G, yra 1921 m. Mariampolėje „Dirvos“ bendrovės išleista Gerhart Kaupfmann penkių veiksmų pasaka-drama „Paskendusis varpas“. Į lietuvių kalbą knygą išvertė J. Žiugžda. Su Valstybės Centralinio Knygyno Utenos Skyriaus spaudais, keliais inventoriaus numeriais, nežinomo asmens autografu kolekcijoje yra Fredrich von Schiller penkių veiksmų drama „Vilius Tell“, išleista 1923 m. Klaipėdoje, „LITUANIJOS“ spaustuvėje. Seniausias kolekcijos leidinys – kun. Zigmunto Chelmickio apysaka „Amžiną Atilsį“, išleista 1907 m. Seinuose, Laukaičio ir B-vės spaustuvėje. Knygelė pažymėta M. Kemesiučios lietuviško knygyno Utenoje nuosavybės spaudu. Vertėjas pasirašęs tik inicialais – Kun. T. Ž.

Prozos ir poezijos kūrėjas A. Navickas dovanodamas knygas bibliotekai jose paliko ir savo autografus. Tai padidina kolekcijos vertę.

 

 

 

 

 

Anykščių viešajai bibliotekai savo asmeninės bibliotekos knygų kolekciją taip pat padovanojo ir nuolat ją pildo Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, Mokslų Akademijos narys ekspertas, Simono Daukanto premijos laureatas, profesorius, habil.dr. Antanas Tyla.

Skirtingai nuo kraštotyrininko A. Bekenio ir literato A. Navicko prieškarinių leidinių kolekcijų, tai yra – naujos knygos ir tik keli prieškario metų periodiniai leidiniai. Profesorius anykštėnams padovanojo Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistą unikalų leidinį „Lietuviškos spaudos draudimas 1864 – 1904 metais“ (2004m.). Knyga skaitytojus supažindina su keturiasdešimt metų (1864 – 1904) trukusio valdžios draudimo spausdinti, įvežti ir platinti Lietuvoje lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis istorija. Taip pat Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui paminėti Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus parengtą didžiulį leidinį „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864 – 1904” (2004 m.), Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos instituto leidinį „Lietuviškos spaudos aušra“ (2004 m.). ir kt. Tarp dovanotų knygų ir profesoriaus parengti leidiniai: „Lietuvos spaudos draudimo panaikinimo byla“ (2004 m.), „Lietuva prie Vasario 16- osios slenksčio“ (2004 m.), „Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje“ (1986 m.), Lietuvos istorijos instituto išleista knyga skirta prof. habil. dr. Antano Tylos 75-mečiui „Istorijos akiračiai“ (2004 m.). Lietuvių tautos atgimimo temai prof. A.Tyla kaupė medžiagą ir publikavo šaltinius, ypač spaudos draudimo istorijos bei jos atgavimo klausimais. 1991 m. istorikas išleido knygą „Garšvių knygnešių draugija“. Šioje knygoje panaudoti ir Liudvikos Didžiulienės-Žmonos, knygnešio Jono Šiaučiūno prisiminimai.

2010 m. liepos mėnesį atvykęs į Anykščių miesto šventę ir Pasaulio anykštėnų VI suvažiavimą profesorius vėl atvežė dovanų . A. Tylos naujai papildytoje asmeninės bibliotekos knygų kolekcijoje – Tautiško jaunimo savaitraščio išleisto 1937 m. „Jaunoji karta“ komplektas.
Prof. A. Tyla Viešajai bibliotekai padovanojo knygas, kuriose yra jo straipsniai. 2010 m. Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas A. Tyla išleido monografiją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667)“ , kuri sulaukė didelio įvertnimo. Už monografiją profesoriui įteikta pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio vardo premija. Šią knygą A. Tyla taip pat padovanojo Anykščių viešajai bibliotekai.Visos knygos yra su A. Tylos ekslibriais (lot. ex libris – knygos ženklas, žymintis jos savininką), išskyrus žurnalus „Jaunoji karta“, kuriuose yra Jono Bortkevičiaus ekslibris. (Kolekcijoje yra 195 fiz. vnt.)


Rankraščiai Anykščių viešojoje bibliotekoje


Kraštotyros ir leidybos skyriuje rankraščiai kaupiami nuo 2001 m. Bibliotekoje saugomi Anykščių krašto kultūros, istorijos, visuomenės veikėjų, rašytojų, poetų, literatų bei institucijų rankraščiai. Sukaupta 128 fiz. vnt. (132 pav.) rankraščių.

Svarbiausia nuostata yra ta, kad rankraščiai būtų tyrinėjami, publikuojami, pristatomi visiems besidomintiems. 2011 m. Viešoji biblioteka dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro projekte „Lietuvių egzodo paveldo likimai“ kuriant duomenų bazę „Sietynas“. Į šią bazę perduota informacija apie Anykščių viešojoje bibliotekoje saugomus rašytojo, poeto, redaktoriaus, vertėjo, leidėjo Stepo Zobarsko, pedagogo, kalbininko, dramaturgo Juozo Paškevičiaus, žurnalisto, tautodailininko, visuomenininko Juozo Šiaučiulio rankraščius.

Skleidžiant informaciją apie rankraštinį paveldą Viešojoje bibliotekoje organizuojamos parodos, rengiamos publikacijos spaudoje, leidžiamos knygos. Rankraščiais naudojasi mokytojai, žurnalistai, rašantys kursinius, diplominius darbus krašto istorijos bei kultūros temomis aukštųjų mokyklų studentai.

Anykščių viešojoje bibliotekoje saugomą rankraštinį paveldą tyrinėjo ir kursinį darbą rašė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Archyvistikos bakalauro studijų programos studentė Gintarė Kozakaitė. Tenka sutikti su studentės išsakytomis mintimis, kad „rankraštį, kuris parašytas prieš keletą dienų, vargu ar pavadintume svarbiu visuomenei paveldu. Tačiau bėgant laikui šis rankraštis įgauna vis didesnę vertę. Todėl svarbu kiekvieną rankraštį, kurį gauna atminties institucijos išsaugoti, nes tik po ilgo laiko galima bus nustatyti to rankraščio vertę “.

Anykščių rajone Kavarsko miestelyje keturis dešimtmečius gyveno ir kūrė rašytojas Kęstutis Arlauskas. Kūrėjas patikėjo Viešajai bibliotekai saugoti savo rankraščius, kaip vieną autentiškiausių kuriančio žmogaus sielos liudijimų.
   
 

 

50 fiz. vnt. yra rašytojo K. Arlausko rankraščių fonde. Kraštotyros ir leidybos skyriuje saugomi K. Arlausko kūrybos bei recenzijų apie kūrybą rankraščiai, jo rašyti straipsniai, sveikinimai, laiškai ir kiti asmeniniai dokumentai. Bibliotekai saugoti rašytojas perdavė savo romanų „Per pusvalandį pražilęs“, „Grandinė su kriolitu“, „Skydas“, „Dūris tarp slankstelių“, istorinės nuotykių apysakos „Paslapties kaina“, apysakos „Liūnas“, novelių „Burtų keliu“, „Mėlynasis automobilis“, „Krislas akyje“, „Nenuoramos paveikslai“, „Nelauktas svečias“, „Plytelė šokolado“ apsakymų „Angelo grandinė“, „Be teisės pažadinti“, „Reikia turėti kantrybės“ ir kitų kūrinių rankraščius. Romanų „Dūris tarp slankstelių“, „Skydas“, „Nusidėjėlių bokšts“ yra po du rankraščių variantus. Kaip sako knygos tyrinėtojai – rankraščiai būna originalūs ir neoriginalūs t.y. perrašyti ranka nuo originalo
(taip vadinami „transkriptai“). Taigi, turime ir tokių. Vieni rankraščiai rašyti ranka, kiti spausdinimo mašinėle.

Laiko požiūriu K. Arlausko palikimas nėra toks reikšmingas, kaip rankraščiai užrašyti prieš kokį šimtą metų. Tačiau svarbūs ne tik chronologiniai kriterijai, rankraščio vertė priklauso ir nuo to, kiek rašytojas buvo pasiekęs savo veikloje, kokio populiarumo sulaukė jo kūryba ar rankraštyje užrašytas kūrinys.

Bibliotekoje saugomi du K. Arlausko eilėraščiai – vieną autorius paliko po vykusio renginio Viešojoje bibliotekoje, kitą eilėraštį atnešė rašytojas Vygandas Račkaitis. Tai rusų kalba Vygandui sukurtas ir mėlynu rašalu užrašytas ant sąsiuvinio lapo K. Arlausko eilėraštis su prierašu: „Tu juk žinai, kad eiles rašau savo malonumui. Atleisk. P. S. Aš ne J. Baltrušaitis“.

Anykščių viešojoje bibliotekoje saugomas unikalus S. Zobarsko poezijos rankraštis.

 

 

Įdomi jo bibliotekoje atsiradimo istorija. 2004 m. rugpjūčio 11 d. (Nr. 59) laikraštyje „XXI amžius“ rašytojas Jonas Juškaitis rašė: „<...>Aš turiu S. Zobarsko poezijos rankraščių. Tai 20x10 cm dydžio raudonais viršeliais su bronziniu lankeliu 72 lapų (liniuotų) knygelė, kurios 45 lapai prirašyti švariai perrašytų eilėraščių, o likusieji - tušti. Pradžioje įrašytos kelios Teno (iš „Meno filosofijos“), Flobero, Buffono, Ibseno (iš „Brando“) mintys, yra apmatai prozos kūrinėliui. Toliau – 55 S. Zobarsko eiliuoti tekstai, trumpesni ir ilgesni, kai kurie dedikuoti žmonai ir dukteriai, kai kurie datuoti (1930, 1933, 1942, 1943). Paties S. Zobarsko parašo nėra, bet pagal jo autografus iš spaudos seniai nustačiau, kad rašyta jo paties rankos. Jo ir eilėraščiai, kurių teko skaityti paskelbtų, kiti neskelbti, keli kitos rankos prierašai, kur skelbtas koks eilėraštis. Šį S. Zobarsko rankraštį įsigijau iš vieno studento 1956 metais gyvendamas Vilniuje, „Tauro“ bendrabutyje.<...>“

Anykščių krašte, Pamalaišių kaime gimusio rašytojo S. Zobarsko didžioji kūrybos dalis skirta jaunimui ir vaikams. Tarpukario Lietuvoje jis buvo vienas populiariausių vaikų ir jaunimo rašytojų. Tačiau sovietiniu laikotarpiu apie jį beveik niekas nerašė, o jo knygos buvo laikomos Lietuvos didžiųjų bibliotekų specialiuose fonduose. Susidomėjome ir paskambinome straipsnio autoriui J. Juškaičiui tikėdamiesi gauti nors rankraščio kopiją, o sulaukėme atsakymo: „Kadangi pirmieji paskambinote, jums ir padovanosiu“. Taip rankraštis atkeliavo į Anykščius.

Bibliotekos rankraštyne saugomi literato, žurnalisto, tautodailininko, visuomenininko Juozo Šiaučiulio laiškai rašyti iš Kanados šviesaus atminimo Anykščių viešosios bibliotekos direktorei Birutei Bulotienei, šviesaus atminimo bibliotekininkei Janinai Mikuckienei ir žurnalistei Romualdai Bražėnienei. R. Bražėnienė straipsnyje „Įsijausk, širdie, ir suvok“, spausdintame 1993 m. laikraštyje „Žiburys“, liepos mėn. rašė: „ <...>Mano rankose iš Monrealio atsiųstas Juozo Šiaučiulio laiškas – pasakojimas apie tėvą Motiejų Šiaučiulį <...> gimusį prieš 110 metų prie Šventosios krantų Šiekštelių kaime. Šis laiškas brangus anykštėnams, nes atskleidžia dar vieną Anykščių kultūros paveldo tyrinėtojams mažai žinomą Motiejaus Šiaučiulio tėvą knygnešį Joną Šiaučiulį... Šis laiškas tartum tiltas tarp praeities ir dabarties <...>“.

Taigi, išsaugoti ranka rašyti laiškai, skleidžia ne tik informaciją, bet perduoda ir rašiusiojo nuotaiką, leidžia įvertinti jo veiklą. Anykščių viešajai bibliotekai kraštietis J. Šiaučiulis padovanojo per 2500 knygų kolekciją, paliko savo poezijos knygų „Veidu į šiaurę“ (dvi dalys) rankraščius, keletą nuotraukų iš savo asmeninio albumo ir laiškus.

16 fiz. vnt. rankraščių šviesaus atminimo literatės, tremtinės Janinos Cibienės fonde. Daugiausia ranka rašyti eilėraščiai mėlynu tušinuku mokykliniuose sąsiuviniuose. Tarp jų yra eilėraštis skirtas rašytojams Mildai Telksnytei ir Vygantui Račkaičiui. Yra eilėraščių sąsiuvinys „Anykščių kalvos“, 24 puslapiai. Tremties ir patriotine tematika eilėraščių, rašytų 1948-1957 m. tremtyje, storas sąsiuvinys, kuriame 32 eilėraščiai. Rankraščiuose išlikę humoristiniai, apie draugystę ir meilę bei įvairioms progoms sukurti J. Cibienės eilėraščiai.

Didžiausi savo apimtimi yra mokytojos, Švenčiausios Jėzaus Širdies Tarnaičių Kongregacijos sesers Genovaitės Rimkaitės (slapyvardis – Pajūrio Smilga) rankraščiai, kuriuos perrašė Apolonija Andzevičiūtė. Rankraščiuose eilėraščių rinkinys „Mūsų mažiesiems“, eilėraščiai apie gamtą ir miniatiūros „Amžinybė paviliojo“. Taip pat eilėraščiai ir miniatiūros „Dieve tu mano viskas“. Rankraščių chronologinės ribos apima 1947-1989 metus. G. Rimkaitė 1941 – 1947 m. Anykščių vidurinėje mokykloje dirbo geografijos mokytoja.

Viešoji biblioteka saugo šviesaus atminimo rašytojo Juozo Baltušio laiškus, nuotraukas, ištraukos iš jo romano „Sakmė apie Juzą“ rankraštį.

 

 

Šį dokumentą bibliotekai perdavė rašytoja Alma Karosaitė 2005 metų lapkritį. A. Karosaitė paragino atkreipti dėmesį į tai, kad J. Baltušis rankraštyje matomus taisymus atliko po to, kai jam 1980 metais už šią knygą buvo paskirta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinė premija. Įdomu yra tai, kad pats rašytojo kūrinys yra spausdintas, o taisymai užrašyti ranka.

 

Kasmet daugiau dėmesio skiriame rinkti medžiagai apie Liudviką ir Stanislovą Didžiulius, kurių vardu pavadinta Anykščių viešoji biblioteka. Rašytojai M. Telksnytė ir V. Račkaitis perdavė iš savo asmeninio archyvo rankraščius, susijusius su Didžiulių gimine. Šiuo metu Kraštotyros ir leidybos skyriuje saugomi: Halinos Mošinskienės-Didžiulytės laiškai, sveikinimai, rašyti 1990-2004 m. Mildai ir Vygandui. Bibliotekoje saugomas rankraštis knygos apie L. Didžiulienę-Žmoną „Kaip lašas mariose“ (Vieni lapai rašyti ranka, kiti spausdinimo mašinėle. Yra apie 200 lapų). Saugomos nuotraukas, kuriose L. ir S. Didžiuliai bei jų šeimos nariai ir kiti artimi žmonės. Taip pat Kraštotyros ir leidybos skyriuje saugomi rašytojų M. Telksnytės ir V. Račkaičio ranka perrašyti iš archyvų dokumentai, kuriuose įvairi medžiaga apie L. ir S. Didžiulius: laiškai, biografiniai faktai, L. Didžiulienės-Žmonos kūrybos fragmentai ir kita informacija.

Rankraščiai yra ir kultūros paveldo dalis. Jie buvo ir lieka istorikų darbų įkvėpimo ir interpretacijų šaltiniu, kuris pasiekiamas padedant atminties tarpininkams – šiuo atveju, bibliotekininkams.


Audronė BEREZAUSKIENĖ
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja