Kraštotyra


KRAŠTO DOKUMENTŲ IR KRAŠTOTYROS SKYRIUS

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos (toliau – Viešoji biblioteka) Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius (toliau – Skyrius) kaupia, tvarko, saugo ir tyrinėja autoriais, turiniu ar kitais aspektais su Anykščių kraštu susijusius dokumentus, saugo Anykščių krašte išleistus spaudinius: periodinius, serialinius leidinius, lankstinukus ir kitą smulkiąją produkciją, Viešajai bibliotekai dovanotas knygas su autografais, pavienius archyvinius ir rankraštinius dokumentus bei jų rinkinius, fotografijas ir kitą kraštotyros medžiagą, susijusią su Anykščių krašto istorija, kultūra, mokslu bei visuomeninio gyvenimo reiškiniais ar įvykiais.

Skyriuje kaupiamos žymių anykštėnų asmeninių bibliotekų kolekcijos, jos tyrinėjamos ir rezultatai pristatomi visuomenei. Rašomi straipsniai ir skelbiamos publikacijos spaudoje bei internete apie žymius, nusipelniusius Anykščių krašto kultūros, mokslo, meno bei visuomenės atstovus, organizuojamos kraštotyros dokumentų parodos bei kiti masiniai renginiai, susiję su Skyriaus veiklos specifika, įgyvendinami su kraštotyros veikla susiję leidybos projektai, leidžiamos išliekamąją vertę turinčios kraštotyros knygos.

Atsakingos Skyriaus darbuotojos dalyvauja Viešosios bibliotekos elektroninio katalogo bei Nacionalinės bibliografijos duomenų banko (NBDB) kūrime: aprašo Anykščių rajono periodinius leidinius, kuria knygų analizinius įrašus, vykdo skaitytojų aptarnavimą, dokumentų išdavimą, kopijavimą pagal skaitytojų poreikius, bibliografinių konsultacijų bei informacijų teikimą. Rengia anykštėnų rašytojų, poetų bei kitų žymių žmonių personalines bibliografijas.

Skyriaus darbuotojos populiarina rašytinį Anykščių krašto kultūros paveldą ir kraštotyros dokumentų fondą, dokumentuose užfiksuotas žinias bei informaciją, susijusią su Anykščių kraštu.

KRAŠTO DOKUMENTŲ IR KRAŠTOTYROS SKYRIAUS FONDAS

ANYKŠTĖNŲ IŠEIVIŲ ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ KNYGOS

ŽYMIŲ ANKŠTĖNŲ ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ KOLEKCIJOS

 

 

 

 KRAŠTO DOKUMENTŲ IR KRAŠTOTYROS SKYRIAUS FONDAS


Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos (Toliau –Viešoji biblioteka) Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus (Toliau –Skyrius) dokumentų fonde beveik 7000 fiz. vnt. leidinių. Fonde kaupiamos turiniu ar autoryste su Anykščių kraštu susijusios knygos, autografuoti, bibliotekai dovanoti leidiniai, Anykščių krašto periodiniai leidiniai, vaizdiniai, elektroniniai bei garsiniai dokumentai, smulkioji spausdinta produkcija, rankraščiai, įvairūs bibliotekininkų bei kraštotyrininkų parengti kraštotyros darbai, užrašyti ir dar niekur nepublikuoti žymių anykštėnų atsiminimai.

Kadangi Anykščių viešajai bibliotekai prieš dešimt metų suteiktas L. ir S. Didžiulių vardas, ypatingas dėmesys skiriamas pirmosios moters beletristės Lietuvoje L. Didžiulienės-Žmonos kūrinių, rankraščių bei kitų dokumentų kaupimui ir tyrinėjimui. 2016 m. Viešoji biblioteka įsigijo bibliografine retenybe tapusią L. Didžiulienės-Žmonos knygą „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ (1904 m.), kurią išsaugojo savo namuose ir bibliotekai pardavė Klaipėdoje gyvenanti Antanina Rėpšienė. Pirmą kartą minėta knyga buvo išleista 1893 m., kaip laikraščio „Ūkininkas“ priedas. Daugiau nei prieš 120 metų Lietuvos kaimo moterims skirta Žmonos knyga yra laikoma pirmuoju lietuvišku kulinarijos vadovėliu.

Skyriuje kaupiamos, formuojamos, saugomos ir tyrinėjamos žymių anykštėnų asmeninių bibliotekų kolekcijos. Į Viešosios bibliotekos elektroninį LIBIS katalogą yra įtraukta 14 asmeninių bibliotekų kolekcijų. Pirmosios, atkeliavusios į biblioteką, buvo kraštiečių išeivių asmeninių bibliotekų knygos. Tai šviesaus atminimo literato, tautodailininko Juozo Šiaučiulio (1915–1998) iš Kanados atsiųsta 1990–1991 metais knygų kolekcija (1041 fiz. vnt.), turtinga senaisiais leidiniais bei lietuviškomis knygomis, išleistomis išeivijoje; Čikagos knygnešio Kazio Rožansko (1919–2010) perduota 1995–2004 metais knygų kolekcija (88 fiz. vnt.), kurios daugumą sudaro knygos istorine tematika lietuvių kalba išleistos išeivijoje; Visuomenininko Julijono Kęstučio Laskausko (1922–2013) knygų kolekcija (74 fiz.vnt.), perduota 1997 m.; Vertėjo, dramaturgo Juozo Paškevičiaus (1910–1996) asmeninės bibliotekos kolekciją (89 fiz. vnt.) 2010 m. Viešajai bibliotekai perdavė buvusi Andrioniškio k. (Anykščių r.) bibliotekos filialo darbuotoja, šviesaus atminimo Auksė Žukienė. Rašytojo Rimanto Povilo Vanago iniciatyva 2012 m. į Viešąją biblioteką atkeliavo iš JAV gyvenančio informatikos mokslų daktaro, prof. Algirdo Antano Avižienio asmeninės bibliotekos knygos. Knygų kolekcija (299 fiz. vnt.) įdomi, kaip „migravusi“ asmeninė biblioteka – pradėta kaupti Lietuvoje, išvežta į užsienį, papildyta išeivijoje išleistomis knygomis ir vėl pargabenta į Lietuvą.

Skyriuje taip pat saugoma šviesaus atminimo literato Alekso Navicko (1928–2011) prieš pat jo mirtį – 2011 m. bibliotekai dovanota nedidelė retų ir senų spaudinių kolekcija (32 fiz. vnt.); Bibliofilo, kraštotyrininko Algimanto Bekenio (g. 1933) dovanotų 2012 m. knygų kolekcija (113 fiz.vnt.), reikšminga kaip paveldėtas iš jo senelės Julijos ir tėvelio Povilo knygų palikimas. 2013 m. Viešajai bibliotekai knygų rinkinį (132 fiz. vnt.) iš savo asmeninės bibliotekos padovanojo prof. Vytautas Landsbergis (g. 1932). Šviesaus atminimo kraštietės vertėjos Aldonos Mickienės (1931–2012) asmeninės bibliotekos rinkinys (47 fiz. vnt.) bibliotekai perduotas 2014 m. Tai bibliotekos savininkės išverstos bei redaguotos knygos ir periodiniai leidiniai. Kraštiečio istoriko, prof. Antano Tylos (g.1929) asmeninė biblioteka (195 fiz. vnt.) kaupiama ir pildoma nuo 2005 metų. Kolekcijoje sukaupta daugiausia mokslinių istorinių leidinių.

Viešajai bibliotekai labai svarbi ir reikšminga 1994 metais iš Brazilijos į Lietuvą atkeliavusi L. ir S. Didžiulių anūkės, rašytojos Halinos Didžiulytės-Mošinskienės (1911–2004) ir jos vyro architekto Algirdo Mošinskio (1905–1991) asmeninės bibliotekos kolekcija (564 fiz. vnt.). Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai du dešimtmečius saugoję knygas kaip eksponatus, 2014 m. juos perdavė bibliotekininkams kaip dovaną įkurtuvių naujajame bibliotekos pastate (Vyskupo sveras 1.) proga.

Į viršų



ANYKŠTĖNŲ IŠEIVIŲ ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ KNYGOS

Pedagogas kalbininkas, dramaturgas vertėjas Juozas Paškevičius gimė 1910 m. gruodžio 8 d. Andrioniškio k. (Anykščių r.). Jis mokėsi Andrioniškio pradžios ir Anykščių vidurinėje mokyklose, paskui – Panevėžio mokytojų seminarijoje, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Edukologijos universitete) vokiečių kalbą, o baigęs mokslus dirbo mokytoju Šikšnių k. (Utenos r.) pradžios, 1937-1940 m. Mičionių k. (Anykščių r.) pradžios mokyklose. 1941-1944 m. J. Paškevičius dėstė vokiečių kalbą Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentams. 1944 m. J. Paškevičius pasitraukė į Vakarus, 1945-1949 m. dirbo Miuncheno (Vokietija) lietuvių gimnazijoje vokiečių kalbos mokytoju. 1949 m. jis išvyko į JAV ir iki gyvenimo pabaigos (Mirė 1996 m. sausio 26 d. Pitsburge (JAV)) gyveno Pitsburge.

Viešojoje bibliotekoje saugoma 89 fiz. vnt. knygų ir periodinių leidinių iš asmeninės vertėjo J. Paškevičiaus bibliotekos. Visi leidiniai yra lietuvių kalba, išleisti 1914–1941 m. laikotarpiu. J. Paškevičiaus kolekcijoje yra vienas rankraštis – trys lapai mašinėle atspausdinto teksto su pavadinimu „Namie“. Autorystė nenurodyta, tačiau spėjame, kad tai J. Paškevičiaus tekstas, nes parašytas pirmuoju asmeniu ir pasirašyta: P–čius. Kolekcijoje saugomos ir paties J. Paškevičiaus išleistos knygos: „Išskirtos širdys“: trijų veiksmų vaidinimas Motinos dienai – išleista Marijampolėje, Marijonų spaustuvėje, (1939 m.). ir iš vokiečių kalbos 1935 m. Andrioniškyje – Šikšniuose versta, o 1936 m. Marijamolėje, „Dirvos“ spaustuvėje išleista knyga „Vieno vaiko meilė“: našlaitės mokinės romanas.

Didžioji dalis knygų yra su įvairiais spaudais ir J. Paškevičiaus ekslibrisais (lot. ex libris – knygos ženklas, žymintis jos savininką). Knygų ekslibrisuose parašytas savininko vardas ir pavardė, knygos įsigijimo data, įrašytas inventorinis numeris ir nurodyta pirkimo kaina.

Viena pirmųjų kolekcijos knygų pagal įsigijimo datą yra poeto, dramaturgo Kazio Inčiūros knyga „Savanorio duktė“, išleista 1929 m. Viršelio antroje pusėje yra ekslibriso spaudas su įrašu: „Mokyt. Juozo Paškevičiaus EX LIBRIS, o antraštinio lapo antroje pusėje pakartotas ekslibriso spaudas ir pažymėta įsigijimo data –1935 m. birželio 1 d., įrašytas 540 inventorinis numeris ir nurodyta kaina – du litai. Jurgio Ambraškos ir Stepo Zobarsko skaitymėlių III-jam pradžios mokyklos skyriui knyga „ Aušrelė“ įsigyta už penkis litus 1937 m. rugsėjo 8 d. ir įpažymėta 786 inventoriniu numeriu. Knygą iliustravo iš Andrioniškio (Anykščių r.) kilusi dailininkė, grafikė Domicėlė Tarabildienė su vyru Petru Tarabilda. Vertėjo J. Paškevičaus bibliotekoje saugomi „Vaižganto raštai“, T. XVIII, išleisti 1938 m., ekslibrise pažymėta 1942 m. kovo 4 d. įsigijimo data, inventorinis numeris 1634. Knyga kainavo dešimt litų. Tą pačią dieną J. Paškevičius įsigijo 1925 m. išleistą knygą „Augalų kenkėjai ir kova su jais“. Knygos antraštiniame lape ir 27 puslapyje yra Jaunosios Lietuvos sąjungos knygyno spaudai.

Vėliausios datos kolekcijoje yra Vinco Krėvės knyga „Kunigaikštis Kunotas“, išleista 1934 m., o įsigyta 1943 m. vasario 5 d. ir pažymėta 1931 inventoriniu numeriu. Sprendžiant iš minėtoje knygoje įrašyto inventorinio numerio galime spėti, kad savo namų bibliotekoje vertėjas turėjo apie 2000 fiz. vnt. leidinių.

J. Paškevičiaus asmeninės bibliotekos knygos yra su įvairiais spaudais ir marginalijomis. Kai kuriose jų net po kelis spaudus. Poeto Kazio Inčiūros knygoje „Painiava“: (Irena mužikės duktė) yra net vienuolika spaudų su įrašu: Lietuvių tautinės Jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Norkūnų skyrius.

Susipažinus su J. Paškevičiaus asmeninės bibliotekos knygomis, pastebėta, kad savininko ekslibrisas keitėsi: 1935–1941 m. laikotarpiu ekslibrise prie vardo ir pavardės buvo rašomas žodis „Mokytojas“, arba santrumpa „Mokyt“, o nuo 1941 m. pabaigos, J. Paškevičiui pradėjus dirbti Vilniaus universitete, žodžio „Mokytojas“ ar santrumpos neliko. Be prierašo ekslibrise yra 1941 m. gruodžio 6 d. įsigyta M. V. Novoruskij knyga, „Snaigės istorija: gamtos reiškiniai žiemą“ (1940), pažymėta 1274 inventoriniu numeriu. Tą pačią dieną J. Paškevičius įsigijo už penkis litus Salomėjos Nėries knygą „Rinktinė“, išleistą 1941 m. ir ekslibrise pažymėjo ją 1276 inventoriniu numeriu. Neabejotinai buvo ir 1275 numeriu pažymėta knyga, tačiau kolekcijoje jos nėra.

Nemažai knygų yra J. Paškevičiui dovanota. Šaltinėlio bendradarbių eilėraščių almanachą vaikams „Pas močiutę augau“ J. Paškevičiui padovanojo poetas Vytautas Šiožinys. Tai liudija įrašas: „Literatui-vertėjui mok. J. Paškevičiui V. Šiožinys, 1936. VI. 17 d.“. Tačiau knygoje nėra eklibriso, neįrašytas inventorinis numeris. Jurgio Lapienio eilėraščių knygoje „Iperito pavėsy“– įrašas: „P. Juozui Paškevičiui Autorius“. Knygoje įrašyta dovanojimo arba įsigijimo data – 1940 m. vasario 13 d. ir jai suteiktas 991 inventorinis numeris. Ne visos kolekcijos knygos pažymėtos ekslibrisais ir ne visos turi inventorinius numerius.

2016 metais vieną J. Paškevičiaus verstą Paul Keller knygą „Trys žiedai“ (1936) Viešajai bibliotekai dovanojo vertėjo giminaitė Tamara Paliulionienė. Knyga yra iš vertėjo asmeninės bibliotekos, nes pažymėta ekslibrisu, 699 inventoriniu numeriu, pirkta 1937, kovo 2 d. už 40 centų.
Giminaitė Viešajai bibliotekai perdavė saugoti albumą, kuriame Paškevičių šeimos, vertėjo vaikystės ir jaunystės nuotraukos.

T. Paliulionienė apie 300 knygų, priklausiusių J. Paškevičiaus asmeninei bibliotekai, išleistų vokiečių kalba, perdavė kraštiečio gimtojo – Andrioniškio k. bibliotekai. Minėtos knygos dar nėra įtrauktos į Viešosios bibliotekos suvestinį elektroninį katalogą.

Nuo 2014 m. Viešojoje bibliotekoje saugoma išeivijoje gyvenusių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų: rašytojos, pedagogės Halinos Didžiulytės-Mošinskienės ir jos vyro inžinieriaus, architekto, bibliofilo Algirdo Mošinskio šeimos biblioteka. Asmeninės bibliotekos kolekcijoje yra 564 knygos. Didžiąją dalį rinkinio sudaro knygos lietuvių kalba. 28 knygos yra užsienio kalbomis: viena – prancūzų, trys – italų, viena – vokiečių, dvi – ispanų, septynios – portugalų ir 14 knygų anglų kalbomis. Pagal turinį – daugiausia yra grožinės literatūros kūrinių – 217 fizinių vienetų; 112 knygų – filosofijos, religijos, teologijos temomis; 98 knygos – kalbos ir literatūros kritikos klausimais; 65 knygos apie įvairių šalių bei Lietuvos geografiją ir istoriją, kelios dešimtys visuomenės mokslo leidinių. Asmeninėje bibliotekos kolekcijoje yra H. Mošinskienės 1959 m. išleista knyga Baltosios lelijos riteris.

H. ir A. Mošinskių bibliotekos kolekcija nėra turtinga senais leidiniais. Seniausia išlikusi knyga yra 38 puslapių, 1919 m. Tilžėje, Jagomasto spaustuvėje „Lituania“ išleista Mykolo Vaitkaus knyga – poema Brėkšta. Kita, viena seniausių kolekcijos knygų, yra Vincento Kulikausko trijų dalių drama Už Tėvynę malonu kentėti, išleista Čikagoje 1921 metais. Tarp XIX a. pradžios leidinių – 1924 m. leidinys anglų kalba The question of Memel ir 1926 m. Kaune, Valstybės spaustuvėje, išleista Petro Vaičiūno keturių veiksmų komedija Tuščios pastangos. Ar šios knygelės pirktos, ar gautos dovanų, o gal paveldėtos – nustatyti nepavyko. 1923 m. Kaune išleistoje Antano Čechovo knygelėje Trys seserys yra H. Mošinskienės autografas ir nurodyti 1958 metai, kuriais, tikėtina, knyga įsigyta. 1947 m. „Sudavijos“ leidykloje išleistoje knygoje Karžygiai yra Vinco Krėvės autografas ir antraštinio lapo viršuje, kairiajame kampe, įrašyta data – 1948 metų liepos 4 diena. Galime spėti, kad knygą V. Krėvė padovanojo Mošinskiams, nes juos siejo giminystės ryšiai.

Bibliotekoje daugiausia knygų, išleistų 1950–1985 m. laikotarpiu. Beveik septynios dešimtys knygų kolekcijoje yra „Nidos knygų klubo“ leidiniai. 1952 m. Londone buvo įkurta „Nidos“ spaustuvė. Ji spausdino laikraštį „Britanijos lietuvis“, kuris nuo 1953 m. iki šiol eina pavadinimu „Europos lietuvis“. 1954 m. buvo įsteigta leidykla „Nidos knygų klubas“. Leidykla leido naujausius lietuvių rašytojų, gyvenusių JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje, Belgijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitur, kūrinius, sieninius kalendorius, tęstinį leidinį Rinktinė bei literatūros metraštį Pradalgė. 1964–1980 m. išleista 10 metraščių. Visi jie sukaupti bibliotekoje. Metraščiuose buvo spausdinama ne tik vyresniosios lietuvių išeivijos rašytojų kartos, bet ir naujausia jaunųjų autorių kūryba. Metraštyje taip pat buvo skiriama vietos ir literatūros kritikai. Pradalgė atspindėjo išeivijos literatūrinio gyvenimo vyksmą ir šiapus, ir anapus Atlanto. Savo veiklą leidykla baigė 1991 metais. Nidos knygų klubo leidinių rinkinys yra labai svarbi ir reikšminga visos lietuvių išeivijos spaudos, kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo dalis.

Didžiąją Mošinskių knygų kolekcijos dalį sudaro artimųjų, bičiulių, kolegų bei knygų autorių dovanos. Didžioji dalis knygų yra su įvairiais įrašais, autografais, dedikacijomis. H. Mošinskienės brolio Algirdo Didžiulio įrašas yra monografijoje Paulius Augius (1966). m. Prieš antraštinį lapą įrašyta: „Halinai Mošinskienei dovana iš brolio Algio Didžiulio, Chicago, 1967 m.“. Knyga išsiskiria dideliu savo formatu (36,5x28,5cm) ir puslapių paginacija. Knygoje puslapiai numeruojami dviem būdais: 77 knygos puslapiai pažymėti romėniškais, 283 puslapiai – arabiškais skaitmenimis. H. Mošinskienei dedikuota sūnaus Jurgio Mošinskio knyga Vladas Nagius Nagevičius, išleista 1962 metais. Joje yra įrašas: „Brangiai Mamai, prisiminimas nuo sūnaus studento. Su meile, Jurgis. (III/4/64)“. Knygos pradžioje yra padėka knygos talkininkams, padėjusiems išleisti knygą. Tarp daugybės pavardžių įrašyta C. Mošinskienės pavardė. Tai – A. Mošinskio mama.

Kolekcijoje nemažai knygų dovanotų H. Mošinskienei arba jai ir jos vyrui kartu. Atskirai A. Mošinskiui dovanota dvi dešimtys knygų. Tarp jų – 1966 m. Romoje išleistas leidinys Modernios pažangos problemų klausimu, kurioje autorius kunigas Antanas Liuima 1971 m. rugpjūčio 30 d. įrašė: „D. G. (Didžiai Gerbiamam – A. B.) Inž. Algirdui Mošinskiui nuoširdžios pagarbos ženklan“. Knygoje Petras Karuža, kurią redagavo Antanas Vaičiulaitis ir Bernardas Brazdžionis, o 1984 m. išleido Kazys Karuža, yra įrašas ir vokas su nuotrauka. Knygos antraštiniame lape parašyta: „Gerb. rašytojai H. ir inž. Alg. Mošinskiams. Viskas Lietuvai Tėvynei – Kazys Karuža, 1986. V.5 d. Vila Zelina. Sao Paulo“. Nuotrauka su dviejų jaunuolių atvaizdais ir užrašu: „Gerb. Rašytojai Halinai Mošinskienei, Petras ir Kazys Karužai. 1986.V.18. Sao Paulo“. Akivaizdu, kad tai nuotraukos perdavimo data. Poetas, žurnalistas P. Karuža kartu su H. Mošinskiene priklausė Lietuvos rašytojų draugijai.

Daugiausia grožinės literatūros knygų H. ir A. Mošinskiams dovanojo knygų autoriai: Bronys Raila, Alė Rūta, Karolė Pažėraitė, Kotryna Grigaitytė, Nelė Mazalaitė ir kiti. Knygose palikti įrašai leidžia daryti išvadą, kad knygų autorius ir savininkus siejo draugystė, kolegiškumas. Rašytoja A. Rūta dovanodama H. Mošinskienei savo knygą Žemės šauksmas įrašė: „Mielai Kolegei, Rašytojai Halinai Didžiulytei-Mošinskienei susipažinimui ir tikiuosi draugystei sutvirtint“. Prie įrašo nurodyta data (1967 m. rugpjūčio 9 d.) ir vieta (Santa Monika, Kalifornija). Dovanodama savo knygą Po angelo sparnu (1973) rašytoja A. Rūta įrašė tokius žodžius: „Mano Brangiai, Neužmirštamai Kolegei Rašytojai Halinai Mošinskienei su gražiais prisiminimais ir linkėjimais Jai ir Jos šeimai. Autorė Alė Rūta“. Ir kitose knygose įrašai labai panašūs, liudijantys apie jų draugystę, bendrą darbą Lietuvių bendruomenėje, veiklą Lietuvių rašytojų draugijoje. A. Rūtos literatūrinis palikimas Mošinskių bibliotekoje – devynios knygos, tačiau ne visos jos dovanotos bibliotekos savininkams. 1955 m. A. Rūtos romane Trumpa diena (1954) yra dovanojimo įrašas K. Pažėraitei.

H. ir A. Mošinskių bibliotekoje yra devynios rašytojo, žurnalisto B. Railos knygos. Jo įrašai alsuoja Tėvynės ilgesiu, atskleidžia išgyvenimus išeivijoje, liudija šeimų bendravimą, draugystę. 1954 m. rašytojas savo akimirksnių kronikų knygoje Dialogas su lietuviais įrašė: „Algirdui ir Halinai Mošinskiams – kad vis susikalbėtume, vieni kitus suprastume, mylėtume... Bronys Raila, Los Angeles Calif, USA, 1954.IX. 15 “.

Mošinskių asmeninės bibliotekos kolekcijoje yra beveik trys dešimtys knygų su A. Mošinskio ekslibrisais. Jie yra skirtingi. Viename ekslibrise pavaizduotas Johanas Gutenbergas. Tokie ekslibrisai įklijuoti dvidešimt keturiose knygose, išleistose 1948–1978 m. laikotarpiu. Antrajame ekslibrise pavaizduoti simboliai: knygos (žinių, mokslo ir pasaulio vienovės simbolis), smuikas, natos, plaktukas, pieštukinė su plunksnomis, kampainis ir skriestuvas. Užrašyta ekslibriso autoriaus pavardė, spėjama – K. Sabeckis. Tačiau duomenų apie minėtą asmenį surasti nepavyko. Tokie ekslibrisai yra keturiose 1982–1986 metais išleistose knygose.

Daugelyje knygų antraštinio lapo dešiniajame viršutiniame kampe užrašyta Halinos Mošinskienės vardas, pavardė, metai ir spėjama, kad tai knygos įsigijimo data. Kai kuriose knygose metai nėra nurodyti, o yra tik vardas ir pavardė. Dvi dešimtys knygų yra su A. Mošinskio autografu ir knygos įsigijimo data. A. Mošinskio autografais ir ekslibrisais pažymėtos knygos susijusios su įvairių šalių, o ypač Lietuvos istorija. K. Žuko knygoje Žvilgsnis į praeitį yra A. Mošinskio autografas, ekslibrisas ir dovanojimo įrašas „Mielam Algirdui nuo Stasės ir Algirdo, 1959 m. Čikaga“.

Kolekcijoje yra išlikusių knygų bei periodinių leidinių su įvairias spaudais, kurie rodo, kad knygos prieš patekdamos į H. ir A. Mošinskių namus, priklausė kitiems asmenims arba organizacijoms. Pavyzdžiui, Lietuvių saleziečių įstaigos Italijoje spaudas yra knygoje Baltosios lelijos riteris. J. W. Goethes knygoje Jaunojo Verterio kančios yra spaudas, žymintis, kad tai yra „Jaunosios Lietuvos sąjungos dovana užsienio lietuviams“. Kitas spaudas yra „Viceprovincia S J Lituana, Biblioteka Domus Brasiliensis“. Minėtų spaudų yra keliose knygose. Juozo Girniaus knygoje Tauta ir tautinė ištikimybė, kurią 1961 m. išleido „Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, yra trys tokie spaudai ir autoriaus dedikacija: „Didžiai Gerbiamam Tėvui J. Kidykui, S. J. Su nuoširdžia pagarba J. Girnius, 1961.09.03“.

Knygų kolekcija pasižymi universalumu, nulemtu savininkų H. ir A. Mošinskių kultūrinių ir profesinių interesų. Knygos ypač vertingos dėl jose esamų marginalįjų, autografų bei dovanojimo įrašų, kurie padėjo atskleisti savininkų ryšius su išeivijoje gyvenusiais lietuviais rašytojais bei kitais kultūros veikėjais. Įrašų turinys patvirtino, kad tėvynės netekusiems žmonėms asmeninė biblioteka buvo tarsi sąlytis su gimtosios kalbos, lietuviškos kultūros aplinka.


Į viršų



ŽYMIŲ ANKŠTĖNŲ ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ KOLEKCIJOS

Anykščių krašto žmonės Viešajai bibliotekai dovanoja knygas, išleistas iki 1940 m. ir išsaugotas savo namuose. Viešintų miestelio (Anykščių r.) šviesuolis, kraštotyrininkas Algimantas Bekenis savo asmeninėje bibliotekoje išsaugojo savo senelės Julijos Styraitės Bekenienės ir tėvelio Povilo Bekenio kauptas knygas. Anūkas ir sūnus A. Bekenis rūpinosi, kad šeimos knygos nepradingtų, saugojo jas, tvarkė, o 2012 m. dalį kolekcijos – 113 knygų bei periodinių leidinių perdavė Anykščių viešajai bibliotekai. Beveik visos knygos turi inventorinius numerius, dauguma jų – su autografais, dedikacijomis, Povilo Bekenio ir Algimanto Bekenio nuosavybės ženklais – spaudais. Knygose gausu marginalijų. Nemažą kolekcijos dalį sudaro periodiniai leidiniai: Žemės ūkio rūmų Kaune ūkininkams leisto mėnesinio žurnalo „Ūkininko patarėjas“ 1925, 1927, 1928, 1929, 1930 ir 1931 metų komplektai, Lietuvos tretininkų mėnesinio laikraščio „Šv. Pranciškaus varpelis“ 1924, 1925, 1928, 1930, 1933 ir 1934 metų komplektai; Šv. Pranciškaus ir Šv. Antano mylėtojų mėnesinio laikraščio „Pranciškonų pasaulis“ 1937 metų komplektas, katalikų dvasiniams reikalams skirto laikraščio „Žvaigždė“ 1923, 1926, 1928, 1935 ir 1939 metų komplektai. Taip pat išlikę 1926, 1927 ir 1932 metų „Tretininkų kalendoriai“. Kolekcijoje saugomas Lietuvos Ūkio banko leidinys „Artojas: kalendorius 1926 metams“ ir „Kalendorius 1940: Mūsų laikraštis“.

Bekenių šeimos asmeninėje bibliotekoje senos ir retos knygos, didžioji dalis jų yra religinio turinio. Viena seniausių šios kolekcijos knygelių, priklausiusi A. Bekenio senelei Julijai yra „Mėnuo Szv. Marijos Panos“ – 120 puslapių, išleista Tilžėje 1906 m. Knygelės antraštiniame lape rašoma: „Tą knygelę suraszė lenkiszkame liežuvyje kunigas Prokopas (Leszczyński, Prokop (1812-1895) dėl žmonių kaimuose gyvenanczių, kurie trokszta garbįt Szvencziause Mariją per isztiesą mėnesį Gegužės, drauge su szeimina savo namuose budami: dabar pasiliko iszguldyta ant lietuviszko liežuvio dėl naudos visų žemaiczių ir lietuvių ant Paszlovinimo szvencziausios Panos Marijos, Dievo gimdytojos nekaltai pradėtos“. Tarp senelės Julijos paliktų leidinių yra nemažai Šv. Kazimiero draugijos Saliamono Banaičio spaustuvėje išleistų knygų: 1909 m. išleistas, kunigo Juozo Juozaičio į lietuvių kalbą išverstas E. Hucho leidinys „Mūsų tikėjimas išmintingas: keletas žodžių tikėjimo apgynimui“. Prakalboje vertėjas pabrėžia, kad iki šios knygelės neturėdami savųjų raštų, godžiai skaitytojai graibstė knygeles iš pašalies. Ištroškę skaitymo, nepaisė, kokie tie raštai, ar geri ar blogi. Akcentuodamas minėtos knygelės reikšmę, autorius kviečia skaitytojus būti kantriems ir nepatingėti nors keletą kartų perskaityti šį veikalėlį. Knygelė storais siūlais persiūta ranka, antraštiniame lape pažymėta 26 inventoriniu numeriu. A. Bekenio teigimu knygą perrišusi jo senelė Julija, o inventorinį numerį įrašęs jo tėvelis Povilas. Su P. Bekenio spaudu ir autografu, pažymėta 49 inventoriniu numeriu, priklausiusi senelei Julijai yra knyga „Šventųjų Gyvenimai“, išleista 1910 m. Spaude yra trys raidės: P. B. V. Tai reiškia: Povilas. Bekenis. Viešintos. Toks pat spaudas ir P. Bekenio autografas yra ir 1911 m. išleistoje knygelėje „Šv. Prancuškaus Žiedai“. Ši knyga pažymėta 24 inventoriniu numeriu.

Kolekcijoje ššsaugotas vokiečių kalba išleistas pradinių mokyklų mokiniams skirtas atlasas „Lange - Diercke: Volksschulatlas“, išleistas apie 1907 m. Knyga išsiskiria tuo, kad joje yra įrištas ir lietuviškas Lietuvos žemėlapis. Neaišku, ar tai originalus įrišimas, ar tai padarė bibliotekėlės pirmieji savininkai. Kaip relikviją A. Bekenis išsaugojo Švietimo Ministerijos Komisionieriaus „Švyturio“ bendrovės 1921 m. išleistą J. Murkos knygelę „Vaikų darbimečiai“, skirtą III pradžios mokyklos skyriui. Pasak A. Bekenio, iš minėtos knygos mokėsi jo tėvelis Povilas ir jis pats.

Keleta knygų yra su spaudais, rodančiais jas priklausius kitiems savininkams. Pavyzdžiui, knygoje „Jonas Gutenbergas: raštas ir spauda iki šių dienų“(1935) yra išlikęs Viešintų pradžios mokyklos spaudas. Sunku pasakyti, kokiu būdu ji pateko į J. ir P. Bekenių šeimos biblioteką. Knygoje yra du inventoriniai numeriai: nr. 87 ir nr. 68. Prie pastarojo numerio įrašyta data – 1949 m. gruodžio mėnuo. Tai rodo, kad knyga jau daugiau kaip pusę šimtmečio buvo saugoma Bekenių šeimos bibliotekoje.

Kolekcijoje išsaugota ir vyskupo, poeto Antano Baranausko knygelė „Dvasiškos giesmės“, kurią kaip rašoma knygos paantraštėje „spaudon prirengė ir prakalbą [p. 3–4] pridėjo A. Jakštas“. Leidinėlis išleistas Šv. Kazimiero draugijos Kaune 1909 m. Saliamono Banaičio spaustuvėje. Knygelė su P. Bekenio nuosavybės ženklu ir A. Bekenio autografu.

Nemažai knygų pažymėtos jau ir A. Bekenio spaudu, kuris sukurtas ta „pačia technika“, kaip ir jo tėvelio Povilo – išdrožtas iš bulvės ir spaudžiamas padažius rašale.

Nuo 2011 m. Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje saugomi šviesaus atminimo literato, vyskupo Antano Baranausko giminės ainio Alekso Navicko (1928–2011) bibliotekai perduoti 44 leidiniai, išleisti prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Apie savo asmeninę biblioteką A. Navickas rašė: „Kada sukūriau šeimą, dažnai pirkau knygas ir šiuo metu mano bibliotekoje beveik 600 egz. Dalis knygų yra prieškarinės. Kartą apsilankęs žmonos Birutės tėviškėje, Nemeikščių kaime, Utenos rajone, užlipau ant namo aukšto ir ten – dėžėje radau senų knygų ir žurnalų. Iš žmonos pasakojimo žinojau, kad kaimynystėje gyvenusių Čipkų šeimoje vienas sūnus Alfonsas mokėsi Utenoje „Saulės“ gimnazijoje, o ją baigęs studijavo Kaune Vytauto Didžiojo universitete romanistiką ir filosofiją. Alfonsas prenumeravo žurnalą „Ateitis“, turėjo nemažai knygų. Jis dažnai ateidavo pas mano žmonos tėvus, atnešdavo leidinių, kuriuos skaitydavo mano žmona Birutė ir jos vyresnioji sesuo Ona. 1944 m. Alfonsui Čipkui pasitraukus į vakarus, jo atnešti skaityti leidiniai pas mano uošvius Praną ir Eleonorą Tranelius taip ir liko.

Mano žmonos brolis Jonas buvo vedęs A. Čipkaus (Nykos- Niliūno) seserį Oną. Taigi, prieškarinius leidinius iš Alfonso asmeninės bibliotekos parsivežiau į savo namus. Tai paskatino mane ir toliau kaupti biblioteką. 1955–1957 m. dirbdamas Anykščių MTS (Mašinų traktorių stotyje) instruktoriumi, motociklu važinėjau po Anykščių rajono kolūkius. Ten, pas senus žmones, taip pat, rasdavau senų knygų, kurias man jie kartais veltui atiduodavo, ar už alaus butelį nupirkdavau. Taip surinkau 44 egz. leidinių, kurie buvo išleisti prieš karą. Dabar, kada sulaukiau solidaus amžiaus, bijodamas, kad ši, retenybe tapusi spauda, nedingtų, ją dovanoju L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai, tikėdamas, kad čia jie bus saugomi ir prieinami skaitytojams“.

Tarp dovanotų knygų yra A. Nykai – Niliūnui priklausęs rusų-prancūzų kalbų žodynėlis „Manuel de la CONVERSATION Francaise et Russe“. Knygoje N. Čipkaus autografas ir data 1941 m. lapkričio 24 d. Knygelėje gausu marginalijų: pastabų, paaiškinimų, iš kurių matyti, kad savininkas ja naudojosi mokymosi tikslais. Knyga be originalaus viršelio, todėl nepavyko nustatyti, ar ant knygos ranka užrašyti metai yra ir išleidimo metai, ar tik jos įsigijimo data. A. Čipkui priklausė ir prof. K. Heinemano knyga „Vokiečių kūryba“ – vokiečių literatūros istorijos I dalis, kurią išvertė K. Puida ir išleido Švietimo ministerija Kaune 1922 m. Buvusioje asmeninėje A. Čipkaus bibliotekoje yra keli grožinės literatūros ir mokslo populiarinimo žurnalo „Mūsų jaunimas“ 1937 metų numeriai, žurnalo „Varpas“ 1931 ir 1932 metų numeriai, surišti kietu viršeliu į vieną komplektą. Taip pat yra mėnesinio moksleivių žurnalo „Ateitis“ 1924 metų 11-asis numeris bei pavieniai 1939-1940 metų numeriai.

Literatas A. Navickas padovanojo bibliotekai 1938 m. Kaune išleistą P. Rusecko redaguotą knygą „Knygnešys: 1864-1904“, jo paties prenumeruotus periodinius leidinius: 1934 metų „Savivaldybė“, 1943 metų, karo metu ėjusio, žurnalo „Naujoji sodyba“, bei 1922 m. literatūros žurnalo „Skaitymai“ kelis numerius. Tarp dovanotų knygų – su autografu ir spaudu, kuriame yra inicialai V ir G, 1921 m. Marijampolėje „Dirvos“ bendrovės išleista Gerharto Kaupfmanno penkių veiksmų pasaka-drama „Paskendusis varpas“. Su Valstybės Centralinio Knygyno Utenos Skyriaus spaudais bei keliais inventoriniais numeriais ir nežinomo asmens autografu kolekcijoje yra Fredricho von Schillerio penkių veiksmų drama „Vilius Tell“, išleista 1923 m. Klaipėdoje, „Lituanijos“ spaustuvėje.

Seniausia kolekcijos knygelė – kun. Zigmunto Chelmickio apysaka „Amžiną Atilsį“, išleista 1907 m. Seinuose, Laukaičio ir B-vės spaustuvėje. Knygelėje yra M. Kemesiučios lietuviško knygyno Utenoje nuosavybės spaudas.

A. Navickas paliko savo asmeninės bibliotekos knygų sąrašą, kuriame 550 egz. knygų. Sąraše nurodytas knygos eilės numeris, autorius, pavadinimas, išleidimo metai ir puslapių skaičius. Bibliotekos savininko tarp mūsų nebėra, neaiškus ir jo asmeninės bibliotekos likimas. Mūsų žiniomis – namą, kuriame gyveno literatas vaikai pardavė, o patys išvyko gyventi į užsienį. Koks knygų likimas, niekas nežino. Išsaugota tik tai, ką vyskupo A. Baranausko ainis perdavė Viešajai bibliotekai.

Nuo 2005 m. Anykščių viešojoje bibliotekoje pradėtos kaupti knygos iš asmeninės kraštiečio habil. dr. profesoriaus Antano Tylos bibliotekos. Skirtingai nuo kraštotyrininko A. Bekenio ir literato A. Navicko, A. Tylos kolekcijoje yra naujos knygos ir tik keli prieškario periodiniai leidiniai. Tarp A. Tylos dovanotų knygų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus 2004 m. išleistas leidinys „Lietuviškos spaudos draudimas 1864-1904 metais“; Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus parengtas didžiulis leidinys, skirtas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečiui paminėti „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904” (2004 m.), Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos instituto leidinys „Lietuviškos spaudos aušra” (2004 m.) ir dar daugelis kitų apie spaudos draudimo laikotarpį išleistų knygų.

Kolekcijoje ir profesoriaus parengti leidiniai: „Garšvių knygnešių draugija“ (1991), „Lietuvos spaudos draudimo panaikinimo byla” (2004 m.), „Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio” (2004 m.), „Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje“ (1986 m.), Lietuvos istorijos instituto išleista knyga skirta paties profesoriaus 75-mečiui „Istorijos akiračiai” (2004 m.). Nemažai knygų yra su A. Tylos ekslibrisais ir spaudais.





2015 m. Viešajai bibliotekai savo ir brolio, šviesaus atminimo Vytauto Galvono (1958–2015) asmeninę biblioteką perdavė kraštietė meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. Iš viso mokslininkė perdavė 1125 fiz. vnt. knygų, iš kurių – 639 fiz. vnt. yra saugoma Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje, kaip asmeninės bibliotekos kolekcija. Kitos knygos, bibliotekos savininkės pageidavimu, perduotos Anykščių viešosios bibliotekoms filialams.

Nuo 2016 m. Skyriuje yra kaupiamos knygos iš kraštotyrininko kraštiečio Gedimino Grinos asmeninės bibliotekos. Į elektroninį katalogą įtraukta 73 fiz. vnt. knygų. 2017 m. asmenines bibliotekų kolekcijas papildė knygų rinkinys iš anykštėnų rašytojų Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio namų bibliotekos. Tai rašytojams dovanotos autorių knygos su dovanojimo įrašais.

Anykščių krašto asmeninių bibliotekų likimai – neišsenkanti tema, teikianti ypač vertingų žinių apie jas kaupusius žmones bei jų likimus.


Audronė BEREZAUSKIENĖ
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja

 

Į viršų